Objektas: Gyvenamasis namas „Audra“

Vieta: Raudondvaris, Kauno r.

Plotas: 150 kv. m

Architektūra: „KSFA | Krutejavas Studio for Architecture“ (Aidas Krutejavas), „i.B Archstudio“ (Ieva Baranauskaitė)

Interjero dizainas: „KSFA | Krutejavas Studio for Architecture“ (Aidas Krutejavas)

Kraštovaizdžio architektai: „KSFA“ (erdvinis zonavimas, dangų ir nuotekų planas – Aidas Krutejavas, augalų parinkimas ir išdėstymas – Sonata Mikalčienė)

Konstruktoriai: „SuperNAVA“ (Vytis Pijus Čiras)

Darbų vadovas: „Sluoksnis“ (Stasys Neverdauskas)

Kur gyvena architektai? Kokius sprendimus priima žmonės, geriausiai išmanantys apie pastatų kūrimą, medžiagas? Kiekvieno atvejis, be abejo, unikalus, bet turime progą pažvelgti į privatų namą „Audra“, kurį savo šeimai suprojektavo architektas Aidas Krutejavas kartu su architekte Ieva Baranauskaite. Tai sąmoningumo filosofiją atspindintis namas, kuriame nuo projekto iki pasirinktų medžiagų ir dėmesingumo detalėms jautriai mąstoma apie tai, kaip gyventi patogiai ir estetiškai, bet kartu padaryti kuo mažiau žalos aplinkai. Architektas privataus namo projektą ir įgyvendinimą pavertė savotišku tyrimu, kurio rezultatas – tvaraus ir atsakingo gyvenimo būdo tęsinys.

Sutariantis su aplinka namas

2004 m. baigęs architektūros magistro studijas Liuveno universitete Belgijoje, Aidas Krutejavas Briuselyje 2017-aisiais įkūrė studiją „KSFA | Krutejavas Studio for Architecture“, užsiimančia įvairaus masto projektais Šiaurės Europos regionui. Architekto ryšiai su Lietuva nenutrūkę. Atvirkščiai – fizinė vieta riša stipriausiai. Šeimos namas, 2024 m. pastatytas Raudondvaryje, Kauno rajone, atiduoda pagarbą holistiniam ir tvariam požiūriui tiek į architektūrą, tiek į gyvenimo būdą. Visu projektu siekta darnos su gamta ir aplinka. 

„Sklypas, kuriame suprojektuotas namas, yra organiškai susiformavusio ir harmoningai į Nemuno upės šlaito pušyną įsiterpusio namų masyvo dalis. Ši vieta suteikia unikalią galimybę derinti šiuolaikinę architektūrą su gamtine aplinka. Sklypo šiaurinė riba ribojasi su gatve, kuri užtikrina privažiavimą ir aprūpina sklypą būtinais inžineriniais tinklais. Rytinė sklypo dalis atsiveria į neužstatytą pievą, kuri vizualiai susilieja su miško masyvu, sukurdama natūralų perėjimą tarp apstatytos ir gamtinės aplinkos. Pietinė ir vakarinė sklypo ribos susisiekia su jau užstatytais sklypais, ir tai leidžia integruoti naująjį statinį į esamą gyvenamąją struktūrą“, – apie apgalvotą suplanavimą pasakoja architektas.

Pastato funkcinė ir kompozicinė struktūra kruopščiai suformuota atsižvelgiant į įvairius aplinkos veiksnius.

1. Sklypo forma ir reljefas. Projektuojant atsižvelgiama į natūralų žemės paviršiaus kontūrą, siekiant optimaliai išnaudoti sklypo ypatumus.

2. Orientacija pasaulio šalių atžvilgiu nulėmė pastato išdėstymą, siekiant maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą ir šilumą.

3. Atstumai iki kaimyninių statinių. Užtikrinta, kad naujas pastatas harmoningai įsilietų į esamą užstatymą, nepažeisdamas kaimynų privatumo.

4. Gamtos vaizdai. Projektuojant ypatingas dėmesys skirtas atsiveriančioms pušyno panoramoms, siekiant sukurti glaudų ryšį tarp vidaus erdvių ir supančios gamtos.

Detalių turtinga išraiška

Namo architektūrinis sprendimas harmoningai suderina estetiką ir funkcionalumą. „Išsikišę stogo elementai pietiniame ir vakariniame fasaduose sukuria jungtį tarp vidaus ir lauko erdvių, formuodami dosniai dengtą zoną. Šios kompozicijos šerdyje – lauko židinys ir vasaros virtuvė, tapę centrine namo ašimi.

Gyvenamosios erdvės išdėstytos dviejuose aukštuose, atspindint apgalvotą erdvinę hierarchiją. Pirmame dominuoja erdvus atviro plano sprendimas, sklandžiai integruojantis valgomojo ir svetainės zonas. Šis sprendimas užtikrina nepertraukiamą erdvės tėkmę ir natūralios šviesos sklidimą.

Mansardiniame aukšte suprojektuota daugiafunkcė erdvė apima darbo zoną su biblioteka bei privatesnius miegamuosius. Toks vertikalus zonų paskirstymas leidžia optimaliai išnaudoti pastato tūrį, kartu užtikrinant aiškų funkcinį zonavimą tarp viešų ir asmeninių erdvių“, – detalizuoja architektas.

Projektas apgalvotas iki smulkmenų: ūkinės patalpos diskretiškai išdėstytos šalia įvažiavimo, kad sukurtų buferinę zoną tarp automobilių stovėjimo vietos ir ramių poilsio erdvių.

Tvaraus namo statybos

Architektas pasirinko nelengvą kelią – kurti tvarų namą. Ši ambicija kilo iš vertybių ir perspektyvaus požiūrio į architektūrą. Kūrėjas pabrėžia: „Mūsų atsakomybė aplinkai ir suvokimas, kad šiandienos sprendimai tiesiogiai veikia ekosistemą bei ateities kartas, paskatino mus su šeima imtis tvaraus namo projekto.“

Architektas filosofiškai apmąsto tradicinės architektūros paveldą: „Žinote tas senąsias sodybas, pamažu smengančias į žemę? Lieka tik slenksčio akmuo ir medžiai, žymintys buvusio namo vietą, – tai savotiškai poetiška. Tačiau žvelgdamas į šiuolaikinius pastatus, susimąstau apie po jų liksiantį pėdsaką – neyrančias PIR/PUR izoliacijos sankaupas, sintetinius vamzdynus, metalinius pakabinamųjų lubų karkasus…“

Skeptiškai vertindamas statybų industrijos skelbiamas perdirbimo praktikas, architektas pasirinko alternatyvų kelią: „Atlikau išsamų tyrimą, siekdamas sudaryti sveikų ir iš Baltijos jūros regione gamintų medžiagų katalogą. Šio proceso rezultatas – ne tik sumažintas statybos proceso poveikis aplinkai, bet ir sveikesnis būstas mums patiems.“

Šis tvaraus namo projektas demonstruoja, kaip architektūra gali harmoningai derinti šiuolaikines technologijas su aplinkosaugos principais, kurdama ilgaamžius ir ekologiškus būstus.

Tvariau nereiškia lėčiau

Svarstantys apie tvaraus namo statybą gali nurimti. Architektas pripažino, kad tvaraus namo statybos netruko ilgiau nei būtų naudotos masinės gamybos medžiagos. Tai lėmė pasirengimas ir sklandūs logistiniai procesai. „Projekto rengimas su visomis administracinėmis procedūromis, statybos leidimu truko apie metus. Tvariau jokiu būdu nereiškia lėčiau, nes nuo pat projekto erdvinės genezės mąstėme apie medžiagas, iš kurių statinys galėtų būti statomas. Tvarios medžiagos jokiu būdu nėra limitas, veikiau – dar vienas projektavimo įrankis, kuris projektavimo trukmės neveikia.

„Statybos truko apie 2 metus, ir, vėlgi, tvarios medžiagos buvo pristatomos laiku ir pagal suplanuotą darbų planą, tad statybos trukmei įtakos neturėjo. Drįsčiau teigti, kad gal net pagreitino tam tikrus procesus, nes medžiagos nekeliavo iš toli, tad nebuvo logistinių uždelsimų“, – apie procesą pasakojo pašnekovas. 

Pats pasirengimo ir medžiagų gavimo procesas buvo sklandus, šeimininkai darnos ieškojo ir rinkdamiesi meistrus. „Tam tikri architektūriniai sprendimai reikalavo daugiau meistrų kompetencijos, kruopštumo ir laiko. Esu įsitikinęs, kad neindustrializuoti sprendimai palaiko vietinius amatus, skatina diskusiją tarp architekto ir meistro, kol randamas techniškai ir estetiškai vertingas sprendimas. 

Galbūt skamba naiviai, bet į statybos procesą organiškai atrinkome žmones, kuriems statyba yra aistra ir gyvenimo būdas. Džiaugiuosi, jog ne vienas meistras išreiškė malonų jausmą dirbti prie nestandartinių sprendimų, kurie pareikalavo ne įprasto greičio ir kainos santykio, bet privertė stabtelėti ir pamąstyti, pritaikyti sukauptą praktinę patirtį. 

Namas pastatytas be

• naftos ir chemijos pramonės produktų (be PIR plokščių, akmens vatos, klijų kt.).

Statant namą pasirinkta

• vengti industrializuotų sprendimų ir produktų, teikiant pirmenybę bendradarbiavimui su vietiniais meistrais;
• apdailines plytas iš Dzūkijos molio keramikas Gintaras Knieža formavo rankomis ir degė malkomis, ne dujomis, naudota senoji vietinė technologija;
• izoliacinės medžiagos, stogo struktūra ir danga, langai ir virtuvės baldai pagaminti Baltijos jūros regione iš tvarių ir atsinaujinančių išteklių;
• mažinti anglies pėdsaką statybos ir eksploatacijos metu;
• integruoti socialinę atsakomybę į medžiagų tiekimo grandinę.

Architekto šeimos namas skelbia svarbią žinią: šiuolaikinė architektūra gali būti estetiška neaukojant funkcionalumo ir darniai įsilieti į gamtą. Tvaresnė statyba nėra lėtesnė, o pasirinkus sąmoningai mažinti anglies pėdsaką ir palaikant vietinius meistrus bei gamintojus, laimi bendruomenė. „Audros“ projektas yra žingsnelis link tvaresnio projektavimo ir besikeičiančio visuomenės požiūrio į pastatus. Vis daugiau ir dažniau atsigręšime į medžiagas ir sprendimus, kurie turi gilesnę ekologinę ir socialinę prasmę“, – pabrėžia „KSFA | Krutejavas Studio for Architecture“ įkūrėjas. 

---

Tvariam namui – ilgaamžė plieninė stogo danga

Namui „Audra“ pasirinkta itin pažangi plieninė stogo danga „Ruukki Classic® NextGen“. Daugiau nei 60 m. rinkoje veikiančio Suomijos gamintojo patirtis stogų gamybos ir statybos technologijų srityse, valdant visą gamybos procesą nuo geležies rūdos iki galutinio produkto, leido ištobulinti šią stogo dangą ir pasiūlyti aukščiausios klasės ilgaamžį produktą.

„Klientas šiam sudėtingam ir išskirtiniam projektui pageidavo nepriekaištingos kokybės stogo dangos ir ilgaamžės garantijos. Ir pavadinimas kalba pats už save. „NextGen“ – pažangiausias produktas, sukurtas ateities kartoms, vertinančioms komfortą ir ilgaamžiškumą“, – sako Mantas Grigaliūnas, „Ruukki“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Plieninės stogo dangos „Classic® NextGen“ ypatybės

• Apatinėje pusėje per visą lakšto plotį gamykloje priklijuotas specialus veltinis trigubai pagerina stogo dangos akustines ir sandarumo savybes.
• Susidaro mažiau kondensato, kadangi danga jį efektyviai sulaiko, o dieną išgarina.
• „Click“ sistemos valcuose gamybos metu priklijuota tarpinė 100 proc. apsaugo nuo lietaus vandens pratekėjimo net ir esant minimaliems nuolydžiams, ir dar labiau pagerina akustines viso stogo savybes.
• Mikroprofiliuota tvirtinimo linija neleidžia perveržti sraigtų ir užtikrina sklandesnį judėjimą vykstant šiluminiam plėtimuisi.
• Storesnis plieno lakštas (0,6 mm), uždari valcų galai, užlenktas priekinis lakšto kraštas stogui suteikia daugiau išbaigtumo, tvirtumo ir sumažina triukšmą.

---

Vartų sprendimas privačiame name

„Klientas savo objektui ieškojo išskirtinio dizaino, kruopštaus dėmesio detalėms ir individualaus požiūrio – džiaugiamės galėję prisidėti ir paversti šią viziją realybe su IDO-LUX gaminiu“, – sako IDOMUS komanda.

---

Interjere dėmesys – estetikai ir funkcionalumui

Savo šeimos namui architektas pasirinko estetiškus ir funkcionalius naudoti JUNG jungiklius, kištukinius lizdus bei termostatus. Architekto pasirinkimas – serija „LS 990“, kurią jis charakterizuoja kaip modernią ir neišeinančią iš mados. Šie gaminiai ne tik puikiai dera prie bet kokio interjero, bet ir yra patogūs bei patikimi naudoti: ergonomiški jungikliai veikia preciziškai, lizdai užtikrina saugumą, o termostatai padeda efektyviai reguliuoti temperatūrą, prisidedant prie komforto ir energijos taupymo.

_{JUNG nuotr.}

LS serijos gaminiai – ne tik estetika, bet ir šiuolaikinius standartus atitinkanti kokybė. „LS 990“ jungiklis rinkoje pasirodė dar 1968 m. ir per daugiau nei 50 metų užtikrintai įsitvirtino. Tai neatsitiktinis sprendimas – tvariame name šie jungikliai tarnaus ilgai.

Griežtų linijų serija „LS 990“ pasižymi kuklia elegancija. Architektai ir interjero dizaineriai iki šiol renkasi šią paprastos formos išvaizdą, patogų naudojimą dėl lygių paviršių ir aiškios konstrukcijos.