Šiemet Klaipėda sulaukė kažko išties įstabaus – skambiau už stadioną nuaidėjo pelnytas simbolinis „Hanza“ titulas, įkūnytas naujajame verslo centre. Tai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų architektūros projektų uostamiestyje. Pirmasis BREEAM „Excellent“ sertifikatą pelnęs Klaipėdos administracinis pastatas tapo „Memelio miesto“ transformacijos pradžia ir nauju architektūriniu akcentu.
Vieta: Naujoji Uosto g., Klaipėda
Plotas: 15 758 kv. m
Architektūra: Studija AEXN (Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė, Martynas Mankus)
Konstrukcijų projektavimo įmonė: MB „Inovatyvios konstrukcijos“
Vystytojas: UAB „Memelio miestas“
Metai: 2026
Nuotraukos: Neringa Girdvainienė ir Vidmantas Girdvainis.
„Hanza“ verslo centras ir „Memelio miestas“ Klaipėdoje
Nuo uždaros uosto pramonės iki naujo Klaipėdos akcento
Vystoma „Memelio miesto“ teritorija anksčiau priklausė valstybiniam jūrų uostui, o 2008 m. ji atiteko miestui. Iki 2018 m., kai ją įsigijo „Stemma Group“, teritorija buvo uždara, ją juosė tvoros ir vyko įvairi gamybinė veikla. Parengta detaliojo plano koncepcija tapo viso tolesnio teritorijos vystymo pagrindu. Vėliau surengti atskirų sklypų architektūros konkursai, vienas iš kurių – AEXN studijos laimėtas administracinio pastato projektas.
„Memelio miestas“ yra Klaipėdai jautrioje vietoje, tarp Danės upės ir Kuršių marių, šalia senamiesčio. Verslo centras „Hanza“ tėra viena iš didesnio kaip 5 ha sklypo dalių – teritorija vystoma nuosekliai, etapais, perspektyvoje numatomi architektūros konkursai.
„Vietos kontekstas yra sudėtingas, teritorija suprogramuota keistis ilgą laiką ir tai, kas statoma dabar, iš tiesų atspindi tai, kas bus“, – AEXN studijos įkūrėjas, architektas Tomas Grunskis.
Urbanistinė struktūra, įauginama į miestą
Iš pirmo žvilgsnio nauji pastatai gali atrodyti kontrastingi esamai industrinei aplinkai. Tačiau esama vietos struktūra negalėjo užtikrinti kokybiško pokyčio – detaliajame plane nuspręsta senus gamybinius pastatus griauti ir formuoti naują urbanistinę struktūrą, kuri užtikrintų socialines, kultūrines ir ekonomines funkcijas miesto centre.
„Teritorija yra grąžinama miestui, ji tarsi įauginama į centro audinį, tačiau iš esmės keičia savo tapatybę – vietoje industrinio palikimo į pirmąjį planą iškeliamas miesto socialumas ir architektūrinė kokybė“, – studijos partnerė, architektė Jūratė Kindurytė.
„Hanza“ verslo centras ir „Memelio miestas“ Klaipėdoje
Naujas Klaipėdos– „Hanza“ verslo centras
Kampinėje dalyje esantis „Hanza“ verslo centras atsiranda kaip atsakas į urbanistinę aplinką, Naujosios Uosto g. mastelį. Pastatas žymi įvažiavimą į naują Klaipėdos miesto dalį, suformuodamas vartų įspūdį, o jo tūrio proporcijos reaguoja į gretimas viešąsias erdves. Pasak architektų, „Hanza“ suprojektuota kaip:
- architektūrinis akcentas – unikalus Klaipėdos hanziškojo miesto tapatybę įprasminantis vietoženklis;
- urbanistinis formantas – vartai į naująją „Memelio miesto“ teritoriją, formuojantys jungtį tarp Klaipėdos centro esamų ir teritorijoje plėtojamų viešųjų erdvių.
Projekto užsakovas „Memelio miesto“ direktorius Justinas Striška teigia, kad pagrindinis teritorijos siekis – sukurti daugiafunkcę, nuolat gyvybingą Klaipėdos miesto dalį, o administracinis pastatas – tai vienas pirmųjų žingsnių.
„Klaipėda siekia tapti veržliu ir ambicingu, imliu naujovėms miestu. Prie šio siekio „Hanza“ prisideda sukurdama šiuolaikiškas biurų patalpas miesto centre, taip pritraukdama verslus, veržlią ir gyvybingą ekonominę aplinką“, – sako J. Striška.
„Hanza“ verslo centro architektūra – studija AEXN
„Hanza“ architektūra kaip socialinis-erdvinis modelis
Ypatingą vietą verslo centre „Hanza“ užima socialinio įtraukimo skatinimas per architektūrą. Pastato tūrinė organizacija ir pirmųjų aukštų santykis su gatve projektuoti atsižvelgiant į viešųjų erdvių jungtis, pėsčiųjų srautus ir būsimą teritorijos plėtrą. Tūrinė kompozicija reaguoja į urbanistinę aplinką ir skatina erdvinę-socialinę sąveiką.
„Pastatas ne tiek atima plotą iš miesto, kiek miestui grąžinama erdvė“, – sako T. Grunskis akcentuodamas, kad architektūra formuoja aktyvų miesto fragmentą ir stipriną socialinę funkciją.
Svarbus vaidmuo projekte tenka ir dviračių judėjimui. Pasak architekto M. Mankaus, dviračių infrastruktūra planuota kaip integrali teritorijos dalis, susiejanti pagrindinę miesto dviračių trasą, perkėlą, Naująją Uosto gatvę. Tam pritaikyti sklypo sutvarkymo sprendimai ir pastato funkcinė schema.
Socialiniai-erdviniai sprendimai verslo centre „Hanza“:
- Judėjimo ir viešųjų erdvių ryšiai– sklypo ir statinio sprendimai orientuoti į miesto dviračių tinklą, pėsčiųjų srautą ir būsimą teritorijos vystymą.
- Atvira pirmojo aukšto struktūra– įtraukti pirmieji aukštai, praplečiamos lauko erdvės, kuriamos viešai prieinamos zonos.
- Pusiau viešos lauko erdvės– balkonai ir stogo terasos yra integruoti į pastato struktūrą, kuriant kasdienio naudojimo socialines zonas
„Hanza“ verslo centro architektūra – studija AEXN
Tūrinė-erdvinė verslo centro „Hanza“ architektūra
Architektūrinė koncepcija grindžiama svarbiausiu projekto dėmeniu – tūriniu-erdviniu formavimu. „Hanzos“ pastato tūris formuotas taip, kad aiškiai apibrėžtų gatvės perimetrą ir kartu atvertų vizualinius ryšius su „Memelio miesto“ teritorija. Tūrio proporcijos ir aukštingumas derinti prie senamiesčio architektūros, vengiant pernelyg agresyvaus dominavimo, bet ir nekuriant visiškai neutralios architektūros. Nors savo tipologija administracinis pastatas plane yra stambus, tačiau iš gatvės perspektyvų savo aukščiu, tūrio išskaidymu, laužymu ir smulkinimu jautriai įsilieja į artimą miesto kontekstą.
Architektė J. Kindurytė teigia, kad pagrindinė pastato raiška yra jo tūryje: „Kontekstualiai laužoma stogų linija, kintamas aukštingumas ir kiti architektūrinės išraiškos elementai, tokie kaip fasado ritmika, kartotiniai langų žingsniai, palydi ir išlaiko visą dėmesį į pastato siluetą ir jo kontūrus.“
Vaizdas iš „Hanza“ verslo centro
„Hanzos“ pavadinimas – projekto identitetą apibrėžiantis elementas
Architektų komanda pripažįsta, kad galutinė projekto versija buvo gauta ne vienu bandymu. Teko suvaldyti labai daug kintamųjų, kol buvo išgrynintas projektas ir jo vertybinė kryptis. „Hanzos“ pavadinimas, užgimęs konkurso metu, buvo išlaikytas kaip projekto identitetą apibrėžiantis elementas, o pats projektas iki jo įgyvendinimo praktiškai nekito.
Šiuolaikiškai traktuojama archetipinė forma palaiko erdvinius ryšius, proporcijas ir miesto mastelį. Aiški koncepcija, turinti sąlytį su istorija, urbanistinės krypties laikymasis bei erdvinis pagrįstumas ir lėmė „Hanzos“ projekto sėkmę.
J. Striška pažymi: „Dialogas su architektais buvo grindžiamas partneryste ir pasitikėjimu. Nuo pat pradžių skatinome kūrybinę laisvę ir ambiciją. Verslo tikslai ir architektūrinės ambicijos dažnai atrodo nesuderinamos, tačiau praktikoje jos gali viena kitą papildyti: kokybiška architektūra didina projekto vertę.“
Jutiminė medžiagiškumo filosofija
„Hanzos“ architektūrinės filosofijos tąsa persikelia ir į medžiagiškumo lygmenį. Architektai sąmoningai ieškojo ryšio su uostamiesčio regionu, jo istorija, klimatu ir jutimine patirtimi. Pagrindinė medžiaga – molio plyta – buvo matoma kaip archetipas, kaip prigimtinis Klaipėdos uostamiesčiui būdingas elementas.
Kaip teigia T. Grunskis, medžiagai buvo keliami aukšti kokybės, mastelio ir faktūros reikalavimai: „Faktūros gylis ir paviršių skirtumai kuria žmogiško mastelio pojūtį, o taktiliniu lygmeniu paviršius išlaikytas grublėtas.“
Šiuolaikinio verslo centro poreikiai
Šiuolaikinis verslo centras šiandien vertinamas gerokai plačiau nei vien biurų patalpų požiūriu. Nors nuotoliniai, hibridiniai darbo modeliai sumažino administracinių pastatų poreikį, kartu tai leido atverti naują – kokybiškų ir šiuolaikiškų darbo erdvių – rinką.
„Dėmesį skiriame ne tik darbo vietai, bet ir siekiui sukurti patrauklias erdves, skirtas bendradarbiauti, susitikti ir kurti. Formuojamos prieigos prie gamtos, viešosios funkcijos pirmuosiuose aukštuose leidžia pastatui gyvuoti visą dieną. Verslo centro esmė – tapti miesto dalimi, o ne izoliuotu kompleksu, pasiūlyti patirtį, socialinę aplinką ir ryšį su miestu“, – sako „Memelio miesto“ direktorius J. Striška.
„Hanza“ verslo centro interjeras
Verslo centras „Hanza“ projektuotas kaip ilgalaikė, adaptyvi struktūra. Konstrukcinė, inžinerinė ir funkcinė sistema leidžia keisti vidinę struktūrą prisitaikant prie skirtingų nuomininkų poreikių, nuo atviro plano ir laisvų erdvių iki uždarų kabinetų patalpų. Architektas Martynas Mankus pabrėžia, kad, palyginti su Vilniaus biurų pasiūla, požiūris į Klaipėdą buvo atsargesnis, projektuojant architektūrinę dalį kartu vyko mėginimai atspėti rinkos tendencijas ir ateities perspektyvas.
„Hanza“ verslo centro interjeras
„Nuo pat pradžių iškėlėme užduotį – plano struktūra turi būti labili ir adaptuojama įvairiems scenarijams. Pastatas parodė, kad yra pasidavus tokiai transformacijai, o tai ir yra ilgalaikė jo vertė“, – sako AEXN studijos partneris M. Mankus.
Pirmasis BREEAM „Excellent“ Klaipėdoje
Verslo centras „Hanza“ yra pirmasis biurų pastatas Klaipėdoje, pelnęs tarptautinį tvarumo sertifikatą BREEAM „Excellent“. Tiek architektai, tiek vystytojai dar ankstyvoje stadijoje užsibrėžė tikslą pastatą sertifikuoti.
Statinio tūris ir forma užtikrina optimalų natūralios šviesos kiekį, sprendžiant pastato fasado apšvietimą vengta šviesos taršos aplinkai. Projekte daug dėmesio skirta akustiniams sprendimams, išmaniosioms pastatų valdymo sistemoms, leidžiančioms realiuoju laiku stebėti ir optimizuoti energijos sąnaudas, vandens taupymo sprendimams bei ilgaamžėms, mažesnį aplinkos pėdsaką turinčioms ir perdirbamoms medžiagoms. Kaip pabrėžia vystytojas, didžiausią strateginį poveikį turėjo ilgalaikis pastato efektyvumas ir gyvybingumas. AEXN architektų komanda atkreipia dėmesį, kad tvarumas gali būti suvokiamas nuo makro- iki mikromastelio – pradedant nuo urbanistinio integralumo iki detalių techninių rodiklių.
„Nors esame gana savikritiški, o diskusijų ir iššūkių tikrai pasitaikė, mes tikime šia vieta, šiuo objektu ir šia idėja. Ypač įvažiuodami į miestą ir stebėdami vykstančius pokyčius, galime didžiuotis padarytu darbu“, – dalijasi J. Kindurytė.
M. Mankus priduria, kad didžiausia vertė – ne tiek pavienis pastatas, kiek visas kompleksas ir jo grįžimas į miesto audinį. Tokios prieigos prie vandens klaipėdiečiai turi tikrai nedaug, o vykstant tokiai tranformacijai, tai irgi galima laikyti tvarumo žingsniu – atverti ir grąžinti erdvę miestui.
„Hanzos“ verslo centro patirtis aiškiai parodė, kad šiuolaikiniai komerciniai projektai negali būti vertinami tik per statybos, nuomos ar investicijų prizmę – jie turi būti matomi kaip ilgalaikės miesto ir darbo kultūros dalis“, – papildo J. Striška.
Viešųjų erdvių tęstinumas vaikų žaidimų aikštelėje
Socialinė infrastruktūra ir viešosios erdvės „Memelio miesto“ teritorijoje yra ypač svarbios – tai sprendimai, kuriantys kasdienį miesto ritmą. FIXMAN komanda, palaikydama architektų aplinkos formavimo tęstinumą, prisidėjo prie vaikų žaidimų erdvės formavimo, kur buvo suderintas saugumas, funkcija ir estetika.
Parinkta vaikų žaidimų aikštelės įranga dera prie šiuolaikinės urbanistinės aplinkos – organiškos formos, santūrios metalinės estetikos sprendiniai papildo architektūrinį charakterį. Erdvė suplanuota taip, kad skatintų aktyvų judėjimą ir įvairius žaidimo scenarijus. Nestandartinių formų čiuožyklos tapo ne tik funkciniu, bet ir vizualiniu akcentu, o kalniukas su tuneliu sukūrė daugiafunkcę erdvę, suburiančią įvairaus amžiaus vaikus.
FIXMAN sprendimų prioritetai:
- Vizualinė kokybė: organiškų linijų tvirta metalinė produktų serija užtikrina atsparumą aplinkos poveikiui ir vandalizmui.
- Ilgaamžiškumas: „Lappset“ gamintojo įranga, daugiau nei 55 metus pasaulinėje rinkoje vertinama dėl kokybės, yra pritaikyta intensyviam viešųjų erdvių naudojimui.
- Saugumas: vandeniui laidi gumos danga užtikrina saugų ir patogų naudojimą, o visa įranga atitinka EN 1176 saugos ir higienos normų reikalavimus – suapvalinti kampai, paslėpti tvirtinimo elementai, sprendimai, mažinantys traumų riziką.
„Vaikų žaidimų erdvės daugiafunkcėje aplinkoje kuria subalansuotą miesto audinį, kuriame dera darbas, laisvalaikis ir kasdienis gyvenimas. Jos suteikia aplinkai judesio, garsų ir gyvybės, formuodamos patrauklesnę, draugiškesnę vietą ne tik šeimoms, bet ir verslo centro naudotojams“, – sako FIXMAN direktorė Lietuvoje Inga Liudvinavičienė.
Inovatyvūs fasado sprendimai pajūrio klimato sąlygoms
Verslo centro „Hanza“ projektui ypatingą reikšmę turėjo gebėjimas suderinti šiuolaikinę stiklo architektūrą su jautriu istoriniu kontekstu. UAB „Production Line“ įgyvendino kompleksinius aliuminio bei stiklo fasado ir langų sprendimus. Dideli stiklo plotai, siauri vizualiniai profiliai ir aukšti šiluminiai parametrai atskleidžia, kad šiandien fasadas gali būti tiek estetiškai išraiškingas, tiek techniškai pažangus.
„Production Line“ įgyvendinti aukščiausios kokybės ir ilgaamžiškumo sprendimai:
- Kompleksinė „Schüco FWS 60“ fasadų sistema ir AWS 75.HI+ langai.
- Individualiai projektuota ekstruduoto aliuminio juostų sistema.
- Sistemos projektavimas, gamyba, montavimas ir techninių mazgų optimizavimas.
Sandarumas. Klaipėdos klimatas kelia didelius reikalavimus fasado sandarumui, atsparumui vėjui ir korozinei aplinkai. Sertifikuotos „Schüco“ sistemos užtikrina aukštus oro ir vandens sandarumo rodiklius, o ilgaamžės paviršių dangos ir kokybiški stiklo paketai garantuoja stabilias eksploatacines savybes ilgalaikėje perspektyvoje.
Šešėliavimas. Vertikalios ekstruduoto aliuminio juostos atlieka dvigubą funkciją: formuoja architektūrinį charakterį ir efektyviai valdo saulės spinduliuotę. Skirtingi jų posvyrio kampai fasaduose leidžia optimaliai kontroliuoti perkaitimą ir prisideda prie pastato energinio efektyvumo.
„Ilgametę patirtį turinti komanda užtikrino ne tik techninį tikslumą, bet ir architektūrinės idėjos išgryninimą. Tokie projektai stiprina mūsų, kaip patikimo ir techniškai stipraus partnerio, dirbančio su aukščiausios klasės objektais Lietuvoje, pozicijas“, – teigia „Production Line“ vadovas Darius Armanavičius.
Nematoma saugumo architektūra
„Hanza“ verslo centre saugumo ir automatizacijos sprendimai yra neatsiejama pastato eksploatacijos ir architektūros dalis. „Elteros projektai“ įgyvendino integruotus apsaugos, gaisro signalizacijos, vaizdo stebėjimo, praėjimo kontrolės, elektroninių ryšių ir pastato valdymo (BMS) automatizacijos sprendimus, realizuojamus tiek aplinkos teritorijoje, tiek vidaus erdvėse.
Projektuojant sistemas daug dėmesio skirta architektūrinei tvarkai: kameros, jutikliai ir kita įranga integruoti į konstrukcijas, lubas ar fasado elementus, išlaikant švarias linijas ir estetinį vientisumą. Stebėjimo sprendimai parinkti tikslingai: teritorijoje fokusuojamasi į pagrindinius patekimo taškus ir perimetrą, o vidaus erdvėse – į bendrojo naudojimo zonas, išlaikant saugumo ir privatumo pusiausvyrą.
Ilgalaikė pastato automatizacijos perspektyva
Automatizuoti sprendimai sujungia šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo (ŠVOK), apšvietimo ir ritininių užuolaidų valdymą į vientisą sistemą, leidžiančią palaikyti komfortišką mikroklimatą ir efektyviai valdyti energijos sąnaudas. Taip pat įdiegti gaisro gesinimo, viršslėgio palaikymo ir dujų šalinimo automatikos sprendimai, užtikrinantys saugų pastato veikimą avarinėse situacijose.
Projektas buvo kuriamas atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą: sistemos architektūra parinkta taip, kad ją būtų galima lengvai plėsti ar adaptuoti keičiantis pastato paskirčiai ar nuomininkų poreikiams, o ateityje būtų galima integruoti papildomus įrenginius. Tai užtikrina ilgalaikę sistemos eksploataciją ir funkcionalumą.
Vėdinamasis fasadas pajūrio klimato sąlygomis
„Hanza“ verslo centre realizuotas aukštas energinis efektyvumas, ilgaamžiškumas ir eksploatacinis komfortas. Šiems tikslams pasiekti pritaikyti kompleksiniai šilumos ir garso izoliacijos sprendimai, sertifikuotos fasadų šiltinimo sistemos, turinčios nacionalinį techninį įvertinimą. Sistemų sudėtyje yra „Saint-Gobain“ medžiagos.
Dėl dažnos temperatūros ir drėgmės kaitos pajūrio regione fasadams šiltinti parinktos vėdinamojo fasado sistemos. Sienoms šiltinti naudotos nedegios, mažo šilumos laidumo koeficiento termoizoliacinės medžiagos, leidusios mažiausiai nutolinti apdailą nuo laikančiosios sienos, nedidinant konstrukcijos storio.
- Pagrindinis šiltinimo sluoksnis – itin mažo šilumos laidumo ISOVER mineralinės vatos plokštės „ISOVER Extreme 31“ (λ = 0,031W/mK) ir „ISOVER Premium 33“ (λ=0,033 W/mK).
- Vėjo izoliacija – priešvėjinės plokštės „ISOVER Facade“ su specialia vėjui nelaidžia danga.
- Sandūros hermetizuotos „FacadeTape“ juosta, užtikrinančia išorinio apvalkalo sandarumą net sudėtingomis pajūrio sąlygomis.
Kęstučio Puišio nuotr.
Garso izoliacijos sprendimai patalpų akustiniam komfortui
Garso izoliacija ir akustinis komfortas – vienas iš BREEAM sertifikavimo kriterijų. „Saint-Gobain“ sprendimai apėmė tris pagrindines sritis:
- Tarpaukštinių perdangų smūgio garso izoliacija – efektyviai triukšmą judriųjų grindų konstrukcijose slopinančios ISOVER FLO plokštės.
- Vidaus sienos – daugiasluoksnė konstrukcija iš FIBO 5 didesnio tankio keramzitbetonio blokų geriau izoliuoja garsą.
- Vidaus tinkavimas – paviršiai tinkuoti „weber IP-18“ tinku, kuris, užpildydamas blokelių poras, pagerina pertvarų akustines savybes, yra atsparus eksploataciniam poveikiui ir turi patvirtintas EPD deklaracijas.
Statybos tvarumas čia vertinamas ilgaamžiškumu, energijos taupymu ir medžiagų kilme. ISOVER mineralinė vata gaminama iš 50–75 % perdirbto stiklo, o dalis gamybos vykdoma iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai leido užtikrinti „Hanza“ pastato patikimumą pajūrio klimato sąlygomis ilgalaikėje perspektyvoje.
Tvirtas verslo centro pagrindas: monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos
Monolitinis gelžbetonis sudarė pagrindą architektūriškai sudėtingoms „Hanza“ pastato formoms realizuoti, užtikrindamas konstrukcijų patvarumą ir ilgaamžiškumą. UAB „Klaipėdos monolitas“ buvo atsakingas už visų monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų įrengimą – nuo požeminės dalies iki antžeminio pastato karkaso.
Įrengiant monolitines gelžbetonines konstrukcijas „Hanza“ verslo centre atlikti šie darbai:
- subetonuotos požeminės automobilių aikštelės jėgos grindys;
- apibetonuotos polinės sienos naudojant vienpusių klojinių sistemas;
- įrengtos požeminės ir antžeminės dalies kolonos, sienos ir perdangos.
Didžiausias dėmesys skirtas sprendiniams, kurie leido išlaikyti konstrukcinį tikslumą, atliepiant architektų sumanymą. Antžeminės dalies sienos buvo intensyviai armuotos, jų storis nedidelis, daug angų. Šiems iššūkiams spręsti buvo parinkti modifikuoti betono mišiniai ir atitinkami betonavimo bei tankinimo procesai. Požeminėje dalyje, kurioje konstrukcijos yra žemiau gruntinio vandens lygio, prioritetu tapo jų sandarumas. Atsakingai įrengtos deformacinės ir technologinės siūlės.
Ilgaamžės konstrukcijos tvarios statybos kontekste
Monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos – racionalus tvarios statybos sprendimas dėl jų ilgaamžiškumo, atsparumo apkrovoms ir mažesnių priežiūros bei remonto sąnaudų visą pastato gyvavimo ciklą.
„Verslo centras „Hanza“ projektas dar kartą patvirtino, kad ilgalaikę vertę kuriantys statiniai gimsta glaudžiai bendradarbiaujant visiems projekto dalyviams, prisidedant ne tik prie funkcionalumo, bet ir prie miesto architektūrinės kokybės kūrimo“, – sako UAB „Klaipėdos monolitas“ statybos darbų vadovas Evaldas Bartkus.
Apšvietimo inžinerija „Hanza“ verslo centre
„Hanza“ verslo centre apšvietimas suprojektuotas kaip holistinė architektūros dalis – jis formuoja erdvių ritmą, darbo komfortą ir vakarinį pastato identitetą. Prie „BREEAM Excellent“ įvertinimo prisidėjo „Gaudrės“ suprojektuotos ir Lietuvoje pagamintos apšvietimo sistemos.
Komfortą ir nuotaiką kuriantis apšvietimas, akustika ir automatinis valdymas
Eksterjero apšvietimas. Verslo centro eksterjero apšvietimas projektuotas siekiant sukurti vizualinį įspūdį: fasaduose, langų nišose įrengti kintamo spektro šviestuvai leidžia programuoti spalvų sprendimus ir dinamines kompozicijas. Teritorijos ir gatvės apšvietimo sistemoje naudoti kryptiniai šviestuvai, užtikrinantys mažesnę šviesos taršą ir poveikį aplinkai. Šviesa nukreipiama į fasadus ir pėsčiųjų zonas, ribojant sklaidą į dangų ir aplinkinius sklypus.
Akustika. Darbo erdvėse linijiniai LED šviestuvai integruoti su akustinėmis plokštėmis. Tai vientisas sprendimas, užtikrinantis tolygų apšvietimą ir gerinantis patalpų akustiką. Ši integracija leidžia formuoti funkcines zonas, mažinti aidą ir estetiškai įkomponuoti ŠVOK sistemas lubose.
Išmanusis valdymas. Interjere veikia išmanioji apšvietimo valdymo sistema su būvio ir natūralios šviesos jutikliais. Apšvietimo intensyvumas reguliuojamas automatiškai pagal natūralios šviesos kiekį ir patalpų užimtumą. Taip palaikomas stabilus apšvietos lygis, mažinamos energijos sąnaudos, kartu sudaroma galimybė taikyti skirtingus scenarijus.
„Mums svarbu, kad apšvietimas kurtų komfortą darbuotojams ir kartu būtų efektyvus eksploatuojant pastatą. Šviesos, akustikos ir valdymo sistemos buvo projektuojamos kaip vientisas inžinerinis sprendinys“, – sako UAB „Gaudrė“ direktorius Vladislavas Mickevičius.
