Dujų ir elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia šiemet sulaukusi rekordinio skaičiaus dujas norinčių įsivesti klientų. Per pirmąjį pusmetį dėl dujų įvedimo pasirašyta 4381 sutartis. Tai daugiau nei pernai per visus metus ir dukart daugiau nei per 2015 metų pirmąjį pusmetį.
Naujų ESO klientų skaičius pastoviai augo visus metus, tačiau didžiausias pakilimas užfiksuotas gegužės ir birželio mėnesiais. Palyginti su pernai, per šiuos du mėnesius sutarčių skaičius šoktelėjo trigubai.
Aktyviausiai dujinį šildymą renkasi kauniečiai – čia naujų klientų, palyginti su pernai, padaugėjo penktadaliu. Norą įsivesti dujinį šildymą pareiškė 1873 kauniečiai, tai sudaro net 40 proc. visų Lietuvoje sudarytų sutarčių. Didelis klientų augimas fiksuojamas Panevėžyje bei Šiauliuose – norą įsivesti dujinį šildymą išreiškė atitinkamai 40 ir 30 proc. daugiau gyventojų nei 2015 metais.
„Dujų kainos jau trečius metus nuolat mažėja, tad vis daugiau žmonių renkasi dujinį šildymą. Šis būdas ne tik pigus, bet ir patogus, be to, reikalauja gerokai mažesnių investicijų įrengimui, nei, pavyzdžiui, geoterminis šildymas. ESO taip pat nuolat rūpinasi, kad naujų klientų kelias iki mūsų tinklo būtų paprastesnis ir lengvesnis – trumpiname dujų įvedimo laiką, mažiname administracinę naštą“, – sakė ESO generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
ESO generalinio direktoriaus teigimu, vis daugiau klientų, norėdami įsivesti dujas, naudojasi elektroninėmis paslaugomis. Užpildę prašymą svetainėje www.manogile.lt, gyventojai gali matyti prijungimo prie ESO dujų tinklo sąlygas, patvirtinti prijungimo sutartį ir stebėti prijungimo procesą. Nauji klientai gali susisiekti ir su asmeniniu vadybininku, kuris teikia informaciją ir padeda spręsti kylančius klausimus.
Susidomėjimą dujiniu šildymu skatina nuo 2013 metų mažėjanti gamtinių dujų kaina. Šių metų liepos pradžioje paskelbtos naujos kainos: klientams, dujas vartojantiems maistui ruošti ir per metus suvartojantiems iki 500 kub. m dujų, vieno kubinio metro kaina mažėjo 5 centais – nuo 0,66 iki 0,61 euro. Būstą šildantiems ir nuo 501 iki 20 tūkst. kub. m per metus suvartojantiems klientams, kubinio metro kaina mažėjo 6 centais – nuo 0,42 iki 0,36 euro, o suvartojantiems daugiau nei 20 tūkst. kub. m per metus – nuo 0,41 iki 0,35 euro.
Per pastaruosius ketverius metus perpus sumenko prijungimo prie dujotiekio mokestis – iki 242,96 euro, o prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą sumažėjo iki 14,18 euro (su PVM). Tiksliau sužinoti dujų įvedimo mokestį iki savo sklypo galima neišėjus iš namų – ESO skaičiuoklėje www.eso.lt/dujuskaiciuokle. Tereikia nurodyti, kam bus naudojamos dujos ir koks atstumas nuo dujotiekio iki namų.
Martynas Nagevičius.
Bet gyventojai, įspėja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, turėtų galvoti ne tik apie šią dieną. Socialiniame tinkle „Facebook“ šiandien jis paskelbė tokį komentarą:
„Tikrai nereikia žmones dirbtinai stabdyti nuo dujų vartojimo, neleisti to daryti. Tikrai ne. Tai nebūtų liberalu. Bet reikia, kad žmonės aiškiai suprastų, kad dujos ateityje brangs ir brangs stipriai. Ne procentais, o kartais. Jei jie pasiruošę su tuo susitaikyti, tada viskas gerai. Svarbu, kad nebūtų taip, kad investuotų galvodami, kad dujos bus pigios ilgai, o kai dujos pabrangs, negalvotų, kad juos kažkas apgavo. Visuomenė turi būti informuota. Ir tik informuota visuomenė gali prisiimti riziką pati.
Kodėl dujos brangs? Dėl kelių priežasčių. Viena jų – dujų vartojimas mažės. Net dešimtys tūkstančių individualių namų savininkų, prisijungę prie dujotiekio, nesuvartos tiek dujų, koks bus dujų vartojimo sumažėjimas dėl vieno vienintelio Vilniaus biokuro ir atliekų deginimo elektrinių statybos projekto, kurį vykdo tose pačiose, kaip ir dujas propaguojanti ESO, rankose esanti kita valstybinė kompanija. O mažėjant dujų vartojimui visi infrastruktūros kaštai, tenkantys vienam kubiniam metrui dujų, neišvengiamai toliau kils.
Antra – Lietuva vis tiek anksčiau ar vėliau turės kažką daryti, norėdama sumažinti CO2 emisijas sektoriuose, nepriklausančiuose ATL prekybos sektoriui. Tai individualus šildymas, transportas, smulki ir vidutinė pramonė, paslaugų sektorius žemės ūkis. ES jau yra priėmusi sprendimą šiose srityse sumažinti CO2 emisijas. Konkrečiai 2014 metų spalio 24 dienos Europos Vadovų Tarybos sprendimas iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas ne ATL prekybos sektoriuje ne mažiau 30 procentų, lyginant su 2005 metais. Ir atkreipiu dėmesį – tai buvo dar prieš Paryžiaus susitarimą. Todėl galime tikėtis tik šių užduočių griežtinimo.
Kaip Lietuva tai galėtų padaryti, nemažindama gamtinių dujų vartojimo individualiam šildymui? 30 procentų sumažinant degalų vartojimą transporte, masiškai elektrifikuojant mūsų automobilių ūkį? Tikite tuo? Kitų galimybių nelabai yra. Mes nedeginam nei anglies pramonėje, nei kokio kito kuro, kurio vartojimą galima būtų sumažinti. Man atrodo, kad realiau visgi mažinti dujų vartojimą namų ūkiuose. Renovuojant pastatus, įrengiant saulės kolektorius, pakeičiant dujas automatizuotais granulių katilais, šilumos siurbliais. Kaip tai valstybė turės skatinti daryti? Variantų nėra labai daug – jei tai nevyks savaime, reikės anksčiau ar vėliau vis dėl to apmokestinti gamtines dujas akcizu, kaip tai padarė beveik visos kitos ES šalys arba įvesti visuotiną CO2 mokestį. Tuo labiau, kad apie visuotinį CO2 mokestį pasaulyje jau kalba visi, ne tik Europos Sąjunga… Nes CO2 mokesčio nebuvimas yra netiesioginė nuo klimato kaitos kenčiančių ir už tai mokančių subsidija klimato kaitą sukeliantiems.
Taigi, jei žmogus, suvokdamas visą tai, vis tiek įsivedinėja dujas, tai yra jo teisė. Bet jis turi būti informuotas. Ir tada prisiimti riziką.“
