Pasidalykite straipsniu

GRINDŲ DANGOS:
kai funkcionalumo nepakanka
Lengvai prižiūrima, ilgaamžė, estetiška – įprastai keliami tokie grindų dangos kriterijai. Ieškantiesiems netradicinių sprendimų dar rūpi ir sukuriamas netikėtumo efektas. Tad tradicines grindų dangas vis dažniau pakeičia pramonės įmonių atributu laikytos liejamosios ar industinio stiliaus elementu laikomos betono grindys.
Lietuviai į grindų dangas linkę investuoti kone daugiausia, taigi, tikisi individualumo ir išskirtinumo.
Alina STEPANENKO,
VA studijos architektė
Jei nori kažką netikėta sukurti ir parodyti, kiekvienas darbas tampa eksperimentu.
Aidas BARZDA,
YCL studijos architektas
Interjero projektuotojų idėjoms, pavyzdžiui, biure sukurti namus primenančią aplinką gali pasitarnauti ir grindų danga. Ji netgi gali tapti ženklu, rodančiu užsakovų norą neatsilikti nuo šiuolaikinių interjero tendencijų.
Architekto Aido Barzdos žodžiais, interjero kūrėjų siekiamybė – nuo pradžių iki pabaigos realizuoti susikurtą viziją, net ir turint ribotą biudžetą. Sukurti kokybišką erdvę nebūtinas didžiulis biudžetas. Daug svarbesnė nuostata, su kuria ateinama į projektuojamą erdvę.
Ir nesvarbu – interjeras projektuojamas naujame, moderniame biurų pastate, keliasdešimties metų istoriją menančioje industrinėje erdvėje ar paveldo objekte – interjero autoriai „iščiupinėja“, jaukinasi objektą, ieško sprendimų, kurie atitiktų užsakovų vizijas, lankytojų poreikius, šių dienų realijas ir galiausiai – kad ištransliuotų pačių kūrėjų idėjas.
Grindų dangų yra labai įvairių. Pirmos, antros klasės pastatuose, kur žmonių judėjimas nedidelis, renkantis grindų dangas, dėmesį reikėtų atkreipti į jų atsparumą aplinkos poveikiams ir dilumą. Jei žmonių judėjimas didesnis, reikalingos daug atsparesnės dilumui grindys – akmens masės plytelės, terasiniai betoniniai gaminiai, natūralus akmuo. Jei žmonių judėjimas neintensyvus, tuomet gali būti naudojamos PVC dangos, laminatas, parketas, glazūruotos keraminės plytelės.
Individualiuose namuose didesnių problemų nekyla. Pramonės paskirties pastatuose, kur juda transporto priemonės ir privalo būti įrengtos betoninės grindų konstrukcijos, kurioms papildomai keliami higienos reikalavimai, susiduriama su polimerinėmis dangomis – epoksidais, poliuretanais. Jų technologijos pakankamai sudėtingos, įrengiant tokias grindis būtina atsižvelgti betoninių grindų, ant kurių įrengiama polimerinė danga, likutinę drėgmę, kad neatšoktų poliuretaninė ar epoksidinė danga. Ne mažiau svarbus paviršiaus paruošimas, technologinių parametrų laikymasis – temperatūros, paklojimo storio, kietiklio santykis su rišikliu, organinių priemaišų nebuvimas.
Interjero architektai patvirtina – vieni užsakovai ištikimi patvarioms, ilgaamžėms apdailos medžiagoms, kiti ieško naujovių, netradicinių sprendimų, siekdami būti originalūs. Džiugu, jog vis daugiau tų, kurie savo būste renkasi neįprastus sprendimus, neatsižvelgdami į susiklosčiusias tradicijas ar netgi kainą. O juk keičiasi ne tik įpročiai, bet ir pati būsto sąvoka. Pavyzdžiui, išpopuliarėję loftai leidžia interjere naudoti įvairiausius originalius sprendimus.
Kiliminė grindų danga, kuri, pavyzdžiui, labai populiari gyvenamuosiuose būstuose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvoje vertinama atsargiai dėl to, kad nors ir yra šilta, sugeria triukšmą, vis dėlto yra tepli, reikalauja daug priežiūros, neretai – alergizuoja, tad retas drįsta ja iškloti visus namus. O amerikiečiai tokia danga kloja ne tik kambarius, bet ir laiptus. Kiliminių dangų įvairovė šiandien didelė – nuo organiškų pluoštų iki standartinės kilpinės dangos.
PVC dangai gali būti panaudojama 50 proc. natūralių žaliavų, šią dangą galima visiškai perdirbti. Užsakovas gali rinktis iš gausios grindų dangos spalvų, raštų, paviršiaus efektų kolekcijos. Įvairios PVC dangos rūšys, gal kiek mažiau naudojamos buityje, tačiau gana plačiai visuomeniniuose pastatuose, pasižymi faktūrų įvairove ir šiandien yra gerokai patobulintos. Jų sluoksniuose taip pat numatyti sprendiniai, kurie pagerina akustines ypatybes, kad triukšmas nepersiduotų per perdangas į apatinius aukštus ir panašiai.
Pramoniniams pastatams skirtos grindų dangos – funkcionalios, gali būti patrauklios. Pavyzdžiui, epoksidinės ir poliuretaninės liejamosios grindys pasižymi daugeliu būstui tinkamų ypatybių: yra be siūlių, lygios, tvirtos, lengvai prižiūrimos, atsparios chemikalams, nekeliančios alergijos, per trumpą laiką galima išlieti didelį tokių grindų plotą, taip sumažinant darbo sąnaudas, galima formuoti pageidaujamą piešinį, imituoti didelio ploto plyteles ir pan., užlieti centus, kriaukles, smėlį.
Pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja apdailinis betonas, sukuriantis neišbaigtumo įspūdį, suteikiantis industrinio stiliaus prieskonį. Architektai noriai įrodinėja, jog nuosaikus betonas, daugelio stereotipiškai vertinama kaip šalta medžiaga, gali šildyti ir kurti įspūdį.
Specialistai teigia, jog betoninės grindys nėra tokia paprasta konstrukcija, kaip dažnai įsivaizduoja statybos darbų vadovai ar rangovai. Betonui kietėjant reikia daug vandens. Vandens pritrūkus, betonas greitai išdžiūna, pradeda pleišėti, trūkinėti. Taigi, lyginant su kitomis gelžbetoninėmis konstrukcijomis, betoninės grindys užima didžiausią atvirą paviršiaus plotą, sykiu kyla rimtas pavojus išgaruoti vandeniui, atsirasti trūkiams, plyšiams.
Architektė Alina Stepanenko teigia, jog lietuviai į grindų dangas linkę investuoti kone daugiausia, taigi, tikisi individualumo ir išskirtinumo. Individualių namų interjerui, priklausomai nuo patalpų paskirties, užsakovai pageidauja medinių grindų ir plytelių kombinacijos. Vis dar jaučiama liejamųjų, vienspalvių grindų dangų baimė, tačiau, architektės A. Stepanenko žodžiais, dėl praktiškumo ir didelio atsparumo šios dangos po truputį populiarėja. Individualumas renkantis grindų dangas pasireiškia grindų dangų gamintojų dėka, mat Lietuvos rinkoje daugėja gamintojų, siūlančių vienetinių, specialiai klientui sukurtų, gaminių.
Pagrindiniai grindų dangų kriterijai – išvaizda, priežiūros būdai ir atsparumas aplinkos sąlygoms. Pavyzdžiui, skubantys ir nemėgstantys tvarkytis jauni klientai dažniau renkasi vidutinio tamsumo, margo rašto bei smūgiams ir drėgmei atsparias grindų dangas, ant kurių nesimato nešvarumų ir kurių nesugadina dėmės.
Pavyzdžiui, kietinto ąžuolo parketlentės, kokybiška laminuota grindų danga, akmens masės plytelės bei liejamosios grindų dangos. Vis svarbesnis užsakovams tampa natūralumas, ekologija, taigi, domimasi ir grindų dangos kilme, apdirbimo, pagaminimo būdais, naudojamomis žaliavomis.
Skirtingų grindų dangų derinimas šiandien yra kur kas paprastesnis nei anksčiau. Jungiant skirtingas grindų dangas svarbiausia yra iš anksto numatyti grindų aukščius, todėl konkrečių produktų parinkimas ankstyvoje projektavimo stadijoje yra būtinas, – teigia architektė.
„Viskas priklauso nuo žmogaus atvirumo naujovėms bei aplinkos, kurią jis kasdien regi. Bendraudama su įvairiais žmonėmis pastebiu, kad dėl prieinamos informacijos mes vis daugiau domimės naujausiomis technologijomis, galimybėmis. Tačiau priimti drąsius sprendimus įsirengiant savo namus ryžtasi toli gražu ne kiekvienas. Pavyzdžiui, nors ir yra specialių technologijų ir priemonių, vonios kambaryje įrengti medines arba liejamąsias grindų dangas vis dar yra labai drąsus sprendimas“, – komentavo architektė.
Visuomeniniuose ir administraciniuose pastatuose dažna grindų konstrukcija – pakeliamosios grindys, po kuriomis montuojami inžineriniai tinklai. Tai – racionalus sprendimas: tokią konstrukciją sudaro pakeliamas karkasas ir surenkamos grindys, kurios gali būti įvairių tipų – cementinės, anhidtritinės, polimerbetonio plokščių ir pan.
Įrengiant grindinį šildymą taip pat svarbu įvertinti apkrovas. Nuo jos priklausys grindų storis. Gyvenamuosiuose pastatuose minimalus grindų storis turėtų būti 65 mm, o rekomenduojamas 80 mm. Šildymo vamzdeliai turėtų būti pakloti nei per giliai, nei per daug aukštai, o apsauginis betono sluoksnis turėtų siekti 3 cm, kad šiluma pasiskirstytų vienodai.
Didelio storio grindų įrengti nepatariama, nes jų įšilimo laikas yra žymiai ilgesnis.
Šildomosios grindys gali būti įrengiamos ir pramoniniuose pastatuose, pavyzdžiui, rampose, siekiant nutirpdinti ledą ar sniegą žiemos metu, kad sunkiavorės transporto priemonės galėtų saugiai užvažiuoti ar privažiuoti.
Įrengus grindinį šildymą, liejamosios epoksidinės ir poliuretaninės grindys gali pakeisti įprastas keramines ar akmens masės plyteles.
Leono Garbačausko ir Andriaus Stepankevičiaus nuotr.
grindys sildomos 1

Lietuvoje galiojantis Statybos techninis reglamentas (STR 2.05.13:2004) „Statinių konstrukcijos. Grindys“, skirtas grindų įrengimo technologijoms, neatitinka šių dienų realijų, taigi, specialistams tenka ieškoti alternatyvų – remtis vokiečių arba amerikiečių normomis…


Pasidalykite straipsniu