Griežčiausias pasaulyje ekologiškų pastatų standartas – ar realu jį pasiekti?

2020 sausio 7 d.
Carlo Battisti
Carlo Battisti (LŽPT nuotr.)

Koks turėtų būti pats žaliausias pastatas? Griežčiausio pasaulyje ekologiškų pastatų standarto „Living Building Challenge“ sumanytojai turi atsakymą. Šia programa siekiama maksimaliai padidinti teigiamą poveikį, būdingą projekto vietai, joje gyvenančiai bendruomenei, vietovės kultūrinei aplinkai ir, žinoma, atmosferai apskritai. Apie tai plačiau pasakojo programos sumanytojo – tarptautinio instituto „Living future“ (angl. International Living Future Institute) vykdomasis direktorius Europoje Carlo Battisti.

Progresą stabdo nepažangi statybos pramonė

Šių metų tarptautinės Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos surengtos konferencijos „Green Building Baltics“ dalyvių dėmesys buvo skirtas tvaraus vystymosi ir skaitmenizacijos iššūkių statybų sektoriuje aptarimui.

„Tai statybos pramonė nulemia, kaip žmonės interpretuoja ir kuria savo aplinką. Todėl yra gyvybiškai svarbu patiems gyventojams pertvarkyti savo miestus ir miestelius, kad jie kuo labiau atitiktų natūralų ir prigimtinį kraštovaizdį“, – teigė pirmojo pranešimo autorius C. Battisti.

2006 m. šis ne pelno siekiantis tarptautinis institutas sukūrė tarptautinę tvarių pastatų sertifikavimo programą, pavadintą „Living Building Challenge“ (LBC), būtent jos ir atvyko pristatyti C. Battisti.

Griežčiausias pasaulyje sertifikatas

Ši sertifikavimo programa siekia griežčiausio pasaulyje ekologiškų pastatų standarto – ją atitinkančių gyvenamųjų pastatų energija yra lygi nuliui arba pastatai pagamina energijos perteklių. Taip pat šie pastatai neturi jokių toksinių cheminių medžiagų, o jų energijos pėdsakas yra daug kartų mažesnis nei jų bendroji komercinė struktūra. Svarbu pabrėžti, kad ši pažangiausią tvarumą statybinėje aplinkoje skatinanti programa gali būti pritaikyta, plėtojant vystymąsi visais lygmenimis: pradedant pastatais (tiek statant naujus, tiek atnaujinant senus) ir jų interjeru, baigiant infrastruktūros, kraštovaizdžio, mikrorajonų ir bendruomeninių gyvenviečių kūrimo klausimais.

Living Building Challenge

C. Battisti savo pranešime apie atsinaujinančius pastatus „A visionary path to a regenerative future. Living Building Challenge 4.0, from possible to scalable“ (liet. „Vizionieriškas kelias į atgimstančią ateitį. Gyvo pastato iššūkis 4.0., nuo įmanomo iki keičiamo“) LBC prilygino gėlės metaforai. „Gėlė yra tikslus atsinaujinančio pastato, kuris visą savo energiją gauna iš saulės, maistines medžiagas – iš dirvožemio, o vandenį – iš dangaus, simbolis. Panašiai kaip gėlė, tvarūs pastatai prisitaiko prie aplinkos, tuo pačiu metu apsaugo kitus joje gyvenančius organizmus ir palaiko aplinkinę ekosistemą. Jie taip pat tarnauja kaip grožis ir įkvėpimas“, – sakė pranešėjas.

Kokių standartų siekia LBC?

Anot instituto vykdomojo direktoriaus, „Living future“ pasirinktas gėlės simbolis padeda įprasminti septynis tvaraus pastato principus – gėlės žiedlapius, kurie reprezentuoja LBC pastatui būtinas charakteristikas. Tai vieta, vanduo, energija, medžiagos, sveikata bei laimė, teisingumas ir grožis. Kiekviena iš šių sričių dar yra sudalyta į atskirus imperatyvus, iš kurių kiekvienas orientuojasi į konkrečią įtakos sferą.

Pastato vieta. Standartas siekia, kad dizaineriai, prieš statydami ir eksploatuodami pastatus, išanalizuotų sklypo vietą ir statybos poveikį artimai aplinkai ir visuomenei. Pagrindinis dėmesys skiriamas artimos bendruomenės, sutelktos į pėsčiuosius, kūrimui, esamos gamtos apsaugai ir atkūrimui bei sveiko tankio skatinimui.

Vanduo. Sertifikuotas pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad naudotų tik tiek vandens, kiek jo galima surinkti vietoje. Surinktas vanduo privalo būti valomas, nenaudojant chemikalų. „Living future“ šiuo tikslu siūlo naudoti lietaus vandens surinkimo rezervuarus, pilkojo vandens ar uždarojo ciklo sistemas, kompostuojamuosius tualetus ir kitus vandens mažinimo ir perdirbimo būdus.

Energija. Orientuojamasi į energijos mažinimą ir efektyvumą, todėl sertifikatas reikalauja, kad pastatas pagamintų 105 proc. jam reikalingos energijos ištisus metus. Taip pat siekiama pastatą prijungti prie labiau atsinaujinančios energijos tinklo.

Sveikata ir laimė. Įtraukiant šį žiedlapį, siekiama didesnės žmonių sveikatos kokybės ir jų produktyvumo, gerinant oro kokybę patalpose, šiluminį, regėjimo komfortą ir įtraukiant daugiau gamtos. Siekiant standarto, projektuose dažnai naudojamas biofilinis dizainas, dienos apšvietimas, valdomi langai ir t. t.

Medžiagos. Šiuo žiedlapiu siekiama sutelkti dėmesį į tai, kad statybų metu nebūtų naudojamos arba būtų pašalintos statybinės medžiagos, darančios neigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir socialinei aplinkai, kuri apima taršą, išteklių išeikvojimą, buveinių praradimą, miškų naikinimą, toksiškų cheminių medžiagų naudojimą ir didelį energijos suvartojimą. Taip pat vienas iš šio žiedlapio tikslų – paskatinti statybos pramonę orientuotis skaidrumo link ir pertvarkyti gavybos ir gamybos praktiką. To galima pasiekti, reikalaujant projektuose vengti visų medžiagų, įtrauktų į kenksmingų toksinių medžiagų Raudonąjį sąrašą, skaidriai deklaruoti, kokios medžiagos naudojamos, nurodant jų gamintoją ir informaciją apie jų išgavimą.

Living Building Challenge

Teisingumas. Šiuo žiedlapiu siekiama pakeisti vyraujantį visuomenės požiūrį į nuosavybės teisę, kuri leidžia nekilnojamojo turto savininkams daryti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Šio tikslo siekiama, kuriant erdves, kuriose vienodų galimybių lankytis turėtų įvairaus amžiaus, ekonominės padėties, fizinių galimybių žmonės, taip pat ir neįgalieji. Be to, reikalaujama, kad projektas netrukdytų asmenims iš gretimo sklypo pasiekti tokius šaltinius kaip saulė, grynas oras ir švarus vanduo.

Grožis. Nors grožio samprata programoje nėra subjektyviai apibrėžta, pabrėžiama, kad grožis turėtų būti vienas iš tikslų, siekiant įkvėpti ir pagyvinti vietos gyventojų ir lankytojų gyvenimą.

Pradžia – požiūrio keitimas

Reikalavimų, norint, kad pastatui būtų suteiktas „Living Building Challenge“ sertifikatas, yra tikrai nemažai ir šie įsipareigojimai, žinoma, asocijuojasi su išaugusiomis statybų išlaidomis. Tačiau, anot C. Battisti, vis daugiau stambių statybos konsultavimo įmonių, tarp jų ir gerai žinomos „Davis Langdon“, atstovai pripažįsta, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp vidutinės žaliojo ir nežaliojo pastato realizavimo kainos. Visa esmė – požiūris. „Permąstę, kokias norime matyti savo gyvenvietes, galėsime padėti architektams, inžinieriams, planuotojams ir rangovams sukurti pastatus, kurie generuoja savo energiją, ir atsisakyti pastatų, naudojančių iškastinio kuro ekonomiją“, – sakė pranešėjas.

Šiuo metu pasaulyje yra 23 projektai, įvertinti aukščiausiu „Living Building Challenge“ sertifikatu.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 gruodis.

Dalintis:
Komentarai