Blog

Geriausias lietuvių BIM projektas užsienyje – viešbutis Suomijoje

Viešbutis „Clarion Hotel Helsinki“.
nordicchoicehotels.com nuotr.

Konkurso „Lietuvos BIM projektai 2017“ kategorijoje „BIM projektas užsienyje“ geriausiu pripažintas „Clarion Hotel Helsinki“ projektas, kurį konkursui pateikė bendrovė „Concretus Designers“. Įmonei buvo iškelta užduotis suprojektuoti viešbutį Suomijos sostinės Helsinkio senamiestyje. Tai – pirmasis „Concretus Designers“ įgyvendintas projektas Suomijos rinkoje.

Apie objektą

Kadangi statybvietę iš vienos pusės ribojo prieplauka, o iš kitos – judrios senamiesčio gatvės, tai buvo tikras iššūkis statybos darbams. „Concretus designers“ pardavimų vadovas Karolis Petrauskas sakė, kad apie 95 proc. konstrukcijų viešbučio statybai buvo plukdyta laivais. Iki Helsinkio konstrukcijos iš Vilniaus pirmiausia keliavo į Rygą, ten buvo sukrautos į penkis laivus ir nuplukdytos į statybvietę. Ir tik labai nedidelis kiekis konstrukcijų – 5 proc. – į statybvietę buvo atvežtas autotransportu.

Viešbučio išskirtinumas tas, kad jis yra aukščiausias pastatas Helsinkio senamiestyje. Jo vienas bokštas yra 18 aukštų, o kitas – 19. Senamiesčio vaizdais galima grožėtis ne tik iš 16-ame aukšte įrengto „Sky“ baro, bet ir plaukiojant baseine, įrengtame konsolėje stikliniu dugnu.

Bendras pastato plotas yra 13,8 tūkst. kv. metrų, jame įrengti 425 kambariai, taip pat tūkstančio vietų konferencijų salė.

Planavimas ir projektavimas

Bendrovės „Concretus designers“ direktorius Rytis Mušauskas pripažino, kad skirtingų kultūrų ir tradicijų specialistams gerai sutarti ir siekti bendro rezultato padėjo būtent darbas BIM aplinkoje. Visą projekto BIM valdymą užtikrino vystytojas – kompanija HENT AS, naudodama „Solibri model checker“ programinę įrangą.

Projekto įgyvendinimas prasidėjo nuo pasiruošimo. Suomijos darbo rinka labai specifinė, ši šalis turi patvirtinusi nacionalinius standartus statybinėms medžiagoms bei gaminiams ir užsieniečiams privalu jų paisyti. Pasiruošimo reikėjo ir darbui tarptautinėje komandoje – kartu dirbo norvegai, suomiai, lietuviai bei estai.

Tolesnis BIM etapas – planavimas. „Concretus designers“, kartu su projekte dalyvavusiomis įmonėmis „Markučiai“ bei „RCP Construction“, darbus planavo kiek unikaliai: pagal datą, kuomet pastatas turi būti pastatytas, buvo nustatytas terminas gaminių pristatymui, pagal jį – gamybos terminai, o pastarieji diktavo tempą projektavimui. Šitoks planavimas pagal poreikį leidžia tiksliau sekti esamą situaciją ir ją kontroliuoti.

Anot „Concretus designers“ pardavimų vadovo K. Petrausko, labai svarbu buvo tiksliai suplanuoti projektavimą, gamybą, logistiką ir statybos technologiją. Kiekvienam gaminiui individualiai buvo priskiriama informacija: gamybos skyrius užpildė gaminio pagaminimo datą, logistikos skyrius užpildė gaminio pakrovimo, pristatymo datas, transportavimo tipą. Statybos skyrius užpildė gaminio eiliškumą, montavimo datą. Šiai informacijai suvaldyti, įvertinti vėlavimo rizikas ir, reikalui esant, perplanuoti projektavimo darbus buvo sukurtas macro įrankis, kuris automatiškai sugeneruoja visą informaciją, esančią gaminiuose ir eksportuoja ją excel formatu. Visa informacija būdavo pateikiama vizualiai, su galimybe vienu metu sekti keletą projektų.

Tam, kad tinkamai viską suplanuoti, pastatą buvo privalu suskirstyti zonomis, numatyti etapus. „Clarion Hotel Helsinki“ pastatas buvo suskirstytas į bokštą A, bokštą B, vidurinę tiltelių zoną bei apatinę pastato dalį. Pagal tai planuota, kaip turėtų būti įgyvendintas kiekvienas etapas.

Projektavimas taip pat vyko etapais, kurių, išskyrus apatinę pastato dalį, iš viso buvo penki. Vienas projektavimo etapas atitiko į vieną laivą sukrautų konstrukcijų kiekį. Vadinasi, vienas laivas – vienas etapas. „Concretus designers“ specialistai pripažino, kad projektavimas buvo tikrai nemenkas iššūkis, kadangi pastato architektūriniai sprendimai ir atitinkamai reikalingi konstrukciniai sprendimai nėra eiliniai. Priimti tinkamus sprendimus reikiamam rezultatui pasiekti padėjo BIM. „Concretus designers“ specialistai teigė, kad dėl sudėtingos pastato geometrijos ir konstrukcinių sprendinių sunku net įsivaizduoti projekto įgyvendinimą 2D aplinkoje.

Pastato bokštai yra pasukti vienas kito atžvilgiu ir sujungti kompozitiniais tilteliais. Buvo sumodeliuotos dvi ašių sistemos (kiekvienam bokštui atskirai) bei sudėtingi tiltelių ir bokštų paslankūs mazgai (juose panaudota 112 spyruoklių).

Sudėtingam perdangos disko armavimui sumodeliuota 1080 vnt. armatūros karkasų. Dėl mazgų sudėtingumo atsižvelgta ir į gaminių montavimo eiliškumą.

Kai kuriuose sienose, dėl veikiančių įrąžų, sumodeliuotos 104 detalės viename gaminyje.

Suktuose gelžbetoniniuose surenkamuosiuose laiptuose sumodeliuoti 84 skirtingi armatūros lankstinių tipai. Tam, kad nereiktų detalizuoti kiekvieno lankstinio buvo sukurtas macro įrankis, kuris eksportuoja gaminiuose esančią armatūros lankstinių informaciją gamybai, todėl armatūros lankstinių brėžiniai nebuvo rengiami.

Didelis dėmesys kontrolei

Kaip naudota informacija iš BIM modelio? Kiekvieno gaminio informacija naudota vizualiam jų planavimui. Metalo lankstinių, armatūros tinklų ir plieno gaminių suprojektuoti informaciniai failai buvo eksportuojami tiesiai į gamybos įrenginius. Nebuvo pagaminto nė vieno popierinio brėžinio.

BIM proceso kontrolę padėjo užtikrinti tai, kad viso projektavimo metu vyko bendradarbiavimas su kitais projekto dalyviais: į „Tekla Structures“ aplinką buvo reguliariai įkeliami architektūrinės, fasadinių konstrukcijų, ŠVOK, vandentiekio ir nuotekų, elektros dalių IFC modeliai, tam kad būtų suderinti visi neatitikimai ir priimti visoms grandims tinkantys sprendimai.

„Concretus designers“ ruošti projektų brėžiniai buvo tikrinami net keliais etapais: pirmiausia brėžinius tikrino norvegų konsultacinė kompanija, vėliau – dviejų nepriklausomų ekspertizės kompanijų atstovai. Tuomet dokumentai buvo verčiami į suomių kalbą ir pateikiami tvirtinti Helsinkio savivaldybei.

Brėžinius tikrino ne tik išoriniai ekspertai, buvo įdiegta ir įmonės vidinė kontrolė bei automatinė brėžinių kontrolė. Jeigu darbo metu per klaidą būtų nesuversti kokie nors reikiami duomenys, programa automatiškai rodo klaidą, gaunamas įspėjimas, kad brėžinys negali būti siunčiamas gamybai. Tik ištaisius visas klaidas sistema leidžia siųsti brėžinį gamybai.

Įspūdingi skaičiai

Pirminėje pastato koncepcijoje užsakovas planavo montuoti monolitines sienas ir surenkamas perdangas. „Concretus designers“ direktorius R. Mušauskas pasakojo, kad užsakovą jau spaudė numatyti griežti terminai, todėl jis dalį darbų buvo pradėjęs vykdyti dar nesibaigus konkurso stadijai – buvo suprojektuoti ir pradėti lieti monolitiniai pamatai. Konkurso metu „Concretus designers“ sukurta surenkamųjų konstrukcijų koncepcija turėjo šiek tiek paprastesnį sprendimą, leidžiantį pagreitinti pastato montavimo darbus – sienas su įtempiamais lynais. Tačiau šis pasiūlytas sprendimas yra konstrukciškai unikalus ir sudėtingas bei buvo didelis iššūkis projekto komandai, paaiškėjus, kad dalis pamatų jau pastatyta, o jų projektavimo metu buvo priimtos kitokios prielaidos skaičiavimams. Todėl reikėjo skubiai keisti sprendinius. Vietoje įtempiamųjų lynų buvo nuspręsta naudoti aukšto stiprumo įtempiamus armatūros strypus. Tik 3D modelio dėka tai buvo galima padaryti operatyviai.

Spredimas „Clarion Hotel Helsinki“ viešbučio sienas montuoti iš surenkamųjų konstrukcijų su iš anksto įtempta armatūra buvo panaudotas pirmą kartą. Bendra įtempiamų strypų laikančioji galia 191200 kN. Palyginimui tokia galia leistų išlaikyti 114 didžiulių lėktuvų „Boeing 747“.

Įgyvendinant projektą sumontuota 315 tonų metalinių ir 3880 kubinių metrų gelžbetoninių gaminių. Bendras laivais atgabentų konstrukcijų svoris siekė beveik 6 tūkst. tonų.

Įspūdingi ir kiti skaičiai: paruoštų brėžinių, projekto metu išsiųstų elektroninių laiškų, BIM aplinkoje suprojektuotų elementų.

„Projektas buvo sudėtingas, tačiau pilna jo kontrolė, suvaldyti procesai leido pasiekti patį geriausią rezultatą“, – neabejojo „Concretus designers“ pardavimų vadovas K. Petrauskas.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.