Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Lenkija ir Rusijos Federacija, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, vyrauja geros kokybės požeminis vanduo. Tokie – atliekamo monitoringo rezultatai.
Ilgiausia Lietuvos siena su Baltarusija – 677 kilometrai. Šiaurės rytuose esanti pasienio dalis patenka į Dauguvos upių baseino teritoriją, didesnė pasienio dalis – į Nemuno upių baseino. Požeminio vandens monitoringas atliekamas pasirinktame 10–20 kilometrų ruože. Čia įrengti specialūs gręžiniai (du Baltarusijoje, septyni Lietuvoje) ir jų grupės (dvi Baltarusijoje, trisdešimt viena Lietuvoje). Monitoringas atliekamas ir nedidelių vandenviečių eksploataciniuose gręžiniuose (vienas gręžinys Baltarusijoje ir dešimt Lietuvoje). Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, monitoringo rezultatai rodo, kad šiame pasienio ruože daugiau kaip pusėje visų gręžinių (56 proc.) vyrauja labai geros kokybės požeminis vanduo, 26 proc. – geros, o 18 proc. gręžinių vanduo buvo prastos kokybės.
Geros kokybės požeminis vanduo ir prie sienos su Lenkija. Čia jo monitoringas atliekamas jau daugiau kaip 20 metų. Lietuvos pasienyje veikia 15 monitoringo postų. Juos sudaro 22 gręžiniai.
LGT požeminio vandens kokybę stebi parinktuose postuose ir prie sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Čia Lietuvos monitoringo tinklą sudaro 11 nepažeisto režimo gręžinių ir 8 mažų vandenviečių gręžiniai. Stebėjimų duomenimis, šiame pasienio regione požeminis vanduo taip pat yra geros kokybės.
AM inf.
