_{Partnerio turinys}

Statytojų susižavėjimas gelžbetoniu suprantamas: tai ilgaamžė, tvirta ir natūrali medžiaga, kuri statybose gali būti panaudota labai universaliai – nuo ​​pamatų iki stogo dangos. Ši statybinė medžiaga išsiskiria ilgaamžiškumu ir praktiškumu – objektai bent pusšimtį metų išlaiko pradinę išvaizdą be priežiūros. Todėl ieškoma būdų, kaip jos gamybos procesą paversti neutralesniu aplinkai ir pratęsti eksploataciją.

Gelžbetonį (betoną, sutvirtintą plienine armatūra) pradėta naudoti XIX a. viduryje Vakarų Europoje. Tada jis sukėlė revoliuciją statybos pramonėje, pagerindamas konstrukcijų kokybę ir prailgindamas jų ilgaamžiškumą. Lietuva neatsiliko nuo naujovių – dar XIX a. pabaigoje, konkrečiai Kauno VIII, IX, X fortams, Kauno Soboro kupolui naudotas gelžbetonis. Vėliau, tarpukariu, mūsų šalyje jis imtas naudoti plačiau. 

Betono populiarumas nemažėja

Vilniuje veikiančios bendrovės UAB „Titanai“ specializacija – betonavimo darbai. „Betoną pasirinkome būtent dėl to, kad rinkoje pasigedome rangovų, kurie visapusiškai išmanytų, kaip dirbti su šia medžiaga. Daugelis manė, kad tai tik konstrukcinė medžiaga, bet iš tiesų betono panaudojimas labai platus. Patys sau išsikėlėme tikslą tai įrodyti ir per kelerius metus tapome stiprūs rinkoje. Esame ypač kompetentingi įgyvendindami tuos projektus, kur betonas yra galutinė apdaila, kur jis atlieka ir hidroizoliacinę, ir konstrukcinę funkciją“, – sako UAB „Titanai“ vadovas Edgaras Griškevičius.

UAB „Titanai“ platus atliekamų darbų spektras įrodo betono universalumą.

• Poliasienių įrengimas (atraminių sienų apibetonavimas)
• Galvenų, pamatinių plokščių, rostverkų įrengimas
• Vandens rezervuarų, techninių tunelių, kolektorių įrengimas
• Vėjo jėgainių, atraminio pado įrengimas
• Apdailinis betonavimas
• Infrastruktūros objektų įrengimo darbai (atraminės sienos, viadukai, tuneliai, gyvūnų praginos)
• Visi kiti (ne)standartiniai betonavimo darbai

Įmonės pasirinkimas neatsitiktinis – medžiaga vertinama kompetentingų architektų ir statytojų dėl savo savybių. „Sumanūs specialistai betoną labai vertina, nes bent 50 metų jis išliks tokios pačios išvaizdos ir kokybės be priežiūros. Džiaugiamės, kad betono populiarumas kyla augant požeminių stovėjimo aikštelių skaičiui ir gyliui naujai statomuose objektuose šalies didmiesčiuose. Taip pat vis dažniau betonas vertinamas kaip galutinis produktas – apdaila“, – pabrėžia UAB „Titanai“ vadovas.

Priklausomai nuo armavimo laipsnio ir naudojamos armavimo medžiagos tipo, gelžbetonį galima naudoti įvairiuose statybos procesuose – nuo ​​plokščių, sienų, sijų ir kolonų iki pamatų ir karkasinių konstrukcijų. Ši statybinė medžiaga pasižymi dideliu gniuždymo stipriu, kuris, kartu su armatūros medžiagų atsparumu tempimui, daro betoną itin atsparų ir ilgaamžį. Profesionalų statybose naudojamas betonas nepalyginamas su namų sąlygomis pagamintais mišiniais iš cemento ir smėlio. „Privatūs gyventojai, neįsigilinę į šiuolaikinį betono gamybos procesą, betoną klaidingai vertina kaip smėlio ir cemento mišinį. Tokio produkto – smėlbetonio – klasė yra pati žemiausia. Jis po 5 metų ima skilinėti, trūkinėti, jis netinkamas pamatams, laikančiosioms konstrukcijoms. Šiuolaikinėse betono gamyklose maišomo betono stiprio klasė gali būti labai aukšta. Tokio produkto stipris 20–30 kartų pranoksta namuose sumaišyto betono. Namų sąlygomis labai sudėtinga pagaminti betoną, kurio stipris gniuždymui atitiktų laikančiųjų konstrukcijų reikalavimus“, – mitus sklaido E. Griškevičius.

Akivaizdūs betono pranašumai

Betonas vertinamas ne tik dėl tvirtumo. Objektai iš betono dėl didelės šiluminės masės gerai palaiko šilumą, o tai leidžia sumažinti šildymo išlaidas. Akustinės savybės taip pat svarbios komfortiškam darbui ir gyvenimui – atitinkamo storio betono konstrukcija gerai izoliuoja garsą.

Gelžbetonis kaip medžiaga yra natūrali ir pagrindinės betono sudedamosios dalys (cementas, užpildai iš žvyro, smėlio, skaldos ir vanduo) dažnai išgaunami vietoje. Tai sumažina su transportavimu susijusį neigiamą poveikį aplinkai. Kita savybė dar aiškiau pabrėžia gelžbetonio tvarumą – tiek seną betoną, tiek metalą galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai.

Betonas kaip medžiaga kritikuojamas dėl didelio CO₂ pėdsako išgaunant cementą. Būtent šios išskiriamos dujos sukelia visuotinį atšilimą. Aktyviai ieškoma būdų, kaip dar labiau prailginti betono atsparumą dėvėjimuisi. Šiuo metu į betono gamybą įtraukiamos gyvosios bakterijos, kurios leistų medžiagai savaime atsinaujinti. Šis metodas laikomas efektyviausiu, kadangi gali užpildyti didesnius nei 0,8 mm plyšius.

Ruošiant betono mišinį dalis stambaus užpildo yra pakeičiama bakterijomis impregnuotomis kapsulėmis (pūsto molio ar perlito). Siekiant prailginti bakterijų gyvybingumą, gamybos metu į kapsules įdedama bakterijų maistinės medžiagos – kalcio laktato. Būtent kalcio karbonato išsiskyrimas sudaro sąlygas užpildyti plyšius betone.

Kokia betono ir gelžbetonio ateitis? Tikėtina, šviesi, jei tik gamintojai toliau ieškos sprendimų, o specialistai taikys juos, kartu siekdami sumažinti taršą tiek gamybos procese, tiek pačiose statybose.