Gedimino kalnui tapus visų valstybės bėdų simboliu, kalno teritorijos tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis muziejus – stengiasi dosniau dalyti informaciją apie planuojamus darbus ir rūpesčius. Praėjusios savaitės pabaigoje buvo pristatyti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų planai, vakar pristatyta projekto rengimui vadovaujančio architekto Rimo Grigo vizija.
„Praėjusiais metais atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Dabar bus stengiamasi padaryti taip, kad į kalno giluminius sluoksnius patektų kuo mažiau vandens“, – sakė R. Grigas. Jis aiškino, pagrindinis darbų tikslas – suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti pagrindas augaliniam sluoksniui.
Kokius darbus planuojate atlikti artimiausiu metu?
Šiuo metu bus tvarkoma šiaurinė kalno pusė, dabar ruošiamas tvarkybos darbų projektas, balandžio mėnesį jis turėtų būti parengtas ir gegužės mėnesį jau galėtų prasidėti darbai.
Visų pirma bus nuimamas sugadinto šlaito gruntas, užpilamas naujas gruntas, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos ir žvyro, bus formuojamos terasos, ant jų pilamas naujas gruntas ir klojama augalinė danga, rekomenduota Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų. Šlaitas turėtų būti sutvarkytas iki rudens.
Kodėl pasirinktas būtent toks sprendimas?
Tai sprendimas, kuris atkartoja metodikas, kurios buvo taikomos tvarkant Lietuvos piliakalnius: neinvaziniai metodai, be jokių betonų. Viskas sutvirtinama grunto danga. Skirtumas tas, kad dabar taikoma sistema yra šiuolaikiškas sertifikuotas sprendimas, jau naudotas Lietuvoje ir užsienyje. Duodamos ir tam tikros garantijos.
Kuo skiriasi dabar slenkanti žemė nuo tos, kuri bus naujai užpilta?
Slenkanti žemė yra supiltinis gruntas. Piliakalnio viršus yra trimis metrais paaukštintas. Atlikti tyrimai parodė, kad kalno viršuje yra du–trys metrai supiltinio sluoksnio. Į kalno apačią šis sluoksnis yra vieno metro storio. Toks gruntas imlus drėgmei, jis lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Jį nuėmus ir pakeitus drenuojamuoju sluoksniu (medžiagos, kurios bus naudojamos, nebijo įšalo), viskas turėtų būti gerai.
Aptarkime techninius klausimus. Koks žemės sluoksnis bus pakeistas?
Blogasis gruntas, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, bus pašalintas ir užpiltas naujas, mūsų jau aptartas gruntas. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą, apačioje to blogo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nėra būtina. Čia jis pakankamai tvirtas, todėl nėra priežasties nukasinėti tvirtą daiktą.
Šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų. Nukasinėjama bus apie pusę to ploto. Tai, kas dabar yra nušliaužę, ir dalis kito grunto. Atšilus orams pamatysime, kokia padėtis yra su šoniniais ruožais. Iš viso galėtų būti nukasta apie 3000 kubų, bet viskas priklausys nuo situacijos.
Kokią drenažo sistemą ketinate įrengti?
Drenažas yra numatomas tose vietose, kur dabar matomos vandens iškrovos. Bus numatytas nuvedimas į lietaus vandens tinklus, bet ir pats kalno šlaitas veiks kaip drenuojamasis sluoksnis. Vanduo bus surenkamas iš dviejų vietų, kur jis išbėga: toje vietoje, kur dabar yra nuošliauža, ir apatinėje kalno dalyje, kur vanduo bus surenkamas nuo šlaito.
Kokia priežastis nulėmė dabar kalne vykstančius procesus?
Praeitais metais atlikti tyrimai parodė, kad visi dabartiniai procesai vyksta dėl vandens, kuris patenka į kalno viršutinę aikštelę. Dabar bus atliekami darbai, kurie mažintų vandens kiekį, kad į kalno giluminius sluoksnius patektų kuo mažiau vandens.
Kokią įtaką kalnui padarė tai, kad buvo iškirsti medžiai?
Medžiai pradėti retinti gana seniai, nuo 1980 metų. Negalima teigti, kad viskas nušliuožė dėl to, kad nukirtom medžius. Tai sudėtingesni dalykai. Visgi tai yra piliakalnis. Įsivaizduokite dabar Kernavę: kaip ji atrodytų apsodinta medžiais? Turi susiformuoti tvirta žolinė danga, ji stabilizuoja šlaitą ir procesai susitvarko.
Kaip manote, ar sutvarkius kalną jį reikės apsodinti medžiais?
Netikslinga to daryti. Medžiai turi savo trūkumų. Pirmiausia medžių šaknys ardo giluminius kalno sluoksnius. Esant blogoms oro sąlygoms, didelis vėjas gali juos išversti. Be to, medžiai išgarina drėgmę. Gal šiek tiek balanso ir suteikia, bet pasižiūrėkite, kiek Lietuvoje yra piliakalnių, ant kurių nėra medžių, ir nėra jokių problemų.
Kaip manote, ar projektui įgyvendinti užteks 800 tūkst. eurų?
Projektas dar rengiamas ir sąmata tik pradėta skaičiuoti. Užbaigus projektą bus sudaryta sąmata. Lietuvoje dabar yra tokia ydinga praktika: iš pradžių „sugalvoja“ pinigus, tada vykdo darbus. Vis dėlto turi būti atvirkščiai.
Projektą kartu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė, o darbų apimčiai ir pasirinktam tvarkybos būdui praėjusią savaitę iš esmės pritarė Kultūros paveldo departamento, Lietuvos geologijos tarnybos, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos archeologų draugijos, UAB „Projektavimo ir Restauravimo institutas“, UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“, UAB „GPS partneris“, UAB „Expertum“, UAB „Grota“, UAB „Hidroterra“, UAB „Senamiesčio projektai“, UAB „ViaCon Baltic“, VŠĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ atstovai, taip pat inžinierius-geologas Kazimieras Monstvilas, inžinierius-geologas doc. dr. Ramutis Bonifacas Mikšys, architektas Ričardas Stulpinas, Lietuvos inžinierių sąjungos garbės pirmininkas Algirdas Vapšys.
Lietuvos nacionalinio muziejaus inf.
