Kūčių išvakarės Vilniuje buvo dramatiškos: dėl statybų metu prakiurusių vamzdžių ilgas valandas į Nerį buvo leidžiamos neišvalytos nuotekos, sudėtinga fazė prasidėjo ir Gedimino kalno istorijoje: pilies lankymas uždraustas baiminantis grėsmės, kurią gali kelti vis naujos šlaito grunto nuošliaužos.
Gruodžio 23 dieną Kultūros ministerijoje vyko pasitarimas dėl Gedimino kalno nuošliaužų ir tvarkybos darbų. Susitikime dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Susitikimo metu apsispręsta ne tik dėl Gedimino kalno uždarymo lankytojams, kol bus išsiaiškinta ar naujos nuošliaužos kalne kelia pavojų lankytojams. Sutarta ir dėl konkretaus veiksmų plano – Nacionalinis muziejus pakvies Civilinės saugos departamento specialistus papildomai įvertinti įrengtas saugos priemones Gedimino kalne ir jo prieigose, iš karto po Naujųjų metų Gedimino kalne bus įrengti geodinaminiai detektoriai, vasario pabaigoje bus baigti betoninių juostų (rostverkų) tvirtinimo darbai, kurie dabar ir kelia didžiausias problemas.
Sutarta, kad Lietuvos nacionalinis muziejus operatyviau informuos visuomenę apie esamą situaciją ir vykdomus darbus. Vis dėlto net ir po šio susitikimo tinkama informacijos sklaida pasirūpinta nebuvo. „Kaltos“ liko šventės.
Gruodžio 27 dieną paskelbta, kad Gedimino kalno priežiūrą Nacionalinis muziejui teks perduoti Aplinkos ministerijai. Ministras Kęstutis Navickas pradėjo ieškoti projektų ir kitų dokumentų, liudijančių apie pastaraisiais metais atliktus kalno tvarkybos darbus. Muziejaus direktorė Birutė Kulnytė jau pripažino – popierių ieškoti sekasi sunkiai. Ir tai gali reikšti du variantus: arba kai kurie darbai daryti be projektų, arba muziejininkams nelabai rūpėjo „popierizmai“.
