Lietuvos nacionaliniame muziejuje kovo 24 dieną žurnalistams buvo pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto rengimo eiga. Projekto rengimui vadovaujantis architektas Rimas Grigas paaiškino, kad pagrindinis projekto tikslas yra suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti kaip pagrindas augaliniam sluoksniui.

Visų pirma būtų šalinamas nestabilus ir nieko nelaikantis paviršinis gruntas: užpilamas karjerinio žvyro sluoksnis, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos, formuojamas šlaitas, ant jų užpilamas naujas grunto sluoksnis ir uždengiama velėna. Augaliniam sluoksniui (kalno velėnai) būtų naudojami nendriniai eraičinai. Toks augalinis sluoksnis turėtų stabilizuoti kalną ir neleisti vandeniui į jį patekti, nes šio augalo šaknys į žemę skverbiasi iki 70 cm.

Pagrindinius šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus planuojama baigti šių metų rudenį. Velėną įrengti – 2018 m. pavasarį.

Šlaitų stabilizavimo projektiniai sprendiniai yra išbandyti ir sertifikuoti kitose pasaulio šalyse, taip pat naudojami ir Lietuvoje.

Spaudos konferencijoje muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigė, jog tekusi darbų našta yra didžiulė, o muziejus tvarko iki 2010 m. ant Gedimino kalno padarytų darbų pasekmes.

Humanitarinių mokslų daktarė Birutė Rūta Vitkauskienė, šiuo metu rengianti išsamią istorinę monografiją apie Vilniaus Aukštutinę pilį ir kalną, apžvelgė Gedimino kalno šlaitų kaitą. Mokslininkė teigė, jog nuolatinės ir periodiškai atsinaujinančios nuošliaužos kyla dėl pagrindinių trijų veiksnių – kalno nestabilaus paviršinio supiltinio grunto sluoksnio, kritulių, nuolatinės žmogaus veiklos kalne: „Nepaisant daugybės tyrimų ir specialistų išvadų, kalno šlaitai XX a. 6–9 dešimtmetyje buvo iš esmės tvarkomi tik vienu būdu – užpilant žemes.“

Darbų organizatoriai ir projekto vadovas su specialistais patikino, jog šį kartą yra įgyvendinamas kompleksinis problemos sprendimo būdas, kuris sutvarkius šiaurės vakarų nuošliaužą galėtų tapti gerąja patirtimi tvarkant kitus Gedimino kalno šlaitus.

Pristatyti projektiniai sprendiniai rodo, jog pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. „Praktika naudoti invazines priemones ir skverbtis į kalno struktūrą iki šiol nepasiteisindavo, todėl šį kartą jos nebus naudojamos“, – teigė projekto vadovas R. Grigas.

Projektiniai pasiūlymai dar šios savaitės pradžioje buvo pristatyti gausiam būriui specialistų. Susirinkimo metu projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvavusius specialistus supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Specialistų pasisakymais iš esmės buvo pritarta pasirinktam šiaurės vakarų šlaito tvarkybos būdui.

„Parengtas tvarkybos darbų projektas bus derinamas nustatyta tvarka, gaunami reikiami leidimai ir vykdomi tvarkybos darbai“, – trumpai tolimesnę darbų eigą reziumavo Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.

Aukštutinės pilies šlaitų kaitos istorijos vaizdinę medžiagą galima rasti muziejaus interneto puslapyje adresu www.lnm.lt. Artimiausiu metu joje atsiras konferencijos įrašas ir išsamesnė projekto eigos pristatymo vaizdinė medžiaga. Interneto svetainė bus periodiškai pildoma muziejaus specialistų parengta įvairia medžiaga, susijusia su Gedimino kalnu, o visuomenė artimiausiu metu bus pakviesta į papildomą specialią tradicinių Ketvirtadienio kultūros vakarų paskaitą apie Gedimino kalno istoriją, kurioje dalyvaus muziejaus istorikai ir archeologai.

Siūlome susipažinti su Birutės Rūtos Vitkauskienės parengtu pristatymu, kuriame iš istorinės perspektyvos apžvelgiama nuolatinė Aukštutinės pilies kalno šlaitų kaita. Vaizdinę medžiagą galima rasti čia: 

Aukštutinės pilies kalno šlaitų kaitos istorija

LNM inf.