Kaip per porą metų sostinės stoties rajonas, iki tol sietas daugiausia su netvarka ir pavojais, tapo dinamiškiausia Vilniaus dalimi, į kurią veržiasi jaunimas ir kurią puošia garsiausių pasaulyje gatvės menininkų darbai?

„Įvažiavimai į miestą, oro uostas, stotis sudaro pirmąjį įspūdį apie Vilnių. Tai – tarsi fojė, prieškambaris. Tas įspūdis gali padidinti norą pasilikti, o gali ir atbaidyti giliau pažinti miestą“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė.

Pasak jos, anksčiau į „tikrąjį“ Vilnių atvykėliai patekdavo tik perbėgę stoties rajoną. Dabar šis iš nejaukaus koridoriaus tampa betarpiška miesto dalimi. Rajone numatoma infrastruktūros pokyčių – naujas viešbutis ir gyvenamieji namai, kurie turėtų dar paspartinti pokyčius rajono socialiniame peizaže.

„Nuo trinkelių perklojimo ir suoliuko pastatymo rajonas nepasikeičia. Žinoma, tvarka ir švara gerai nuteikia, bet stoties rajonas labiausiai turėtų kisti dėl to, kas juo naudojasi“, – sako R. Matonienė.

Naujieji gyventojai

Pokyčiai stoties apylinkėse prasidėjo pagal tradicinį gentrifikacijos scenarijų. Gentrifikacija paprastai apibrėžiama kaip aukštesnių pajamų žmonių ir juos aptarnaujančio verslo kraustymasis į skurdesnį rajoną. Kylant nekilnojamojo turto ir jo nuomos kainoms dalis senųjų gyventojų arba verslų būna išstumiami, todėl šis reiškinys, nors ir turi daugybę teigiamų padarinių, pavyzdžiui, mažėjantį nusikalstamumą, vertinamas prieštaringai.

Vilniaus stoties apylinkėse, kaip ir neretai kitais atvejais pasaulyje, prieš kelerius metus ėmė kurtis ne tiek turtingas, kiek drąsus jaunimas. Tik, jei dažnai procesą pradeda menininkai, kaip Užupio atveju, tai į stoties pokyčius daugiausia žibalo įpylė barų ir užkandinių, tokių kaip „Dėvėti“ ir „Keulė Rūkė“, savininkai bei lankytojai.

Paskui barus į stotį 2015-aisiais atėjo ir gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“, kuris prieš tai dvejus metus vyko arčiau miesto centro.

„Menas, kultūra visada suteikia daugiau saugumo pojūčio, atvirumo. Ne vien dėl festivalio darbų jausmas stotyje tapo geresnis, bet ir dėl atsiradusio atvirumo: žiniasklaidoje buvo gausu straipsnių apie stoties rajoną, ir aš manau, kad tas dėmesys suveikė. Tam jau buvo laikas, rajonas buvo beatsigaunantis, bet festivalis tą procesą dar labiau išjudino. Meninė raiška gal net nublanko ir liko antroje vietoje – po diskusijos apie stoties ateitį“, – sako festivalio, sostinėje subūrusio talentingiausius Lietuvos kūrėjus ir pasaulines gatvės meno žvaigždes, organizatorė Ūla Ambrasaitė.

Sulaukė grasinimų

Dviejų pirmųjų „Vilnius Street Art“ festivalių darbai buvo atliekami ant negyvenamųjų administracinės, kultūrinės ar kitos paskirties pastatų, taigi pakakdavo derinimo su savivaldybe ir savininku. Stoties rajone festivalio organizatoriams pirmą kartą teko belstis į butų duris.

Nė vieno namo gyventojai iniciatyvos nevetavo, tačiau skundų sulaukta jau nudžiūvus dažams. „Darbas Šv. Stepono gatvėje kai kam labai nepatiko. Gavome kone grasinančių laiškų iš namo, esančio priešais, gyventojų, kad gąsdiname jų vaikus, ir jie kreipsis į teisėsaugą“, – prisimena Ū. Ambrasaitė.

Tuo metu meno kuratorius Vytautas Michelkevičius mano, kad lenkų dueto Sepe ir Chazme kūrinys labiausiai iš visų, atsiradusiųjų stoties apylinkėse, suderintas su aplinka. „Kasdien praeinu pro šį kūrinį ir pradėjau jį laikyti jaukiu rajono įnamiu, susiedamas menininkų kilmės šalį, „sendinančią socialistinio periodo estetiką“ (nuorodos į 1970-1980 metų lenkų iliustracijas) ir namo statymo laikmetį – „lenkmetį“ Vilniuje“, – vertina Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.

Ū. Ambrasaitė priduria, kad vieta darbui parinkta labai sąmoningai: „Šv. Stepono ir V. Šopeno gatvių sankryžos trijuose kampuose namai yra kampinio tipo, o mūsų pasirinkta plokštuma ketvirtajame kampe yra aklina ugniasienė – tokios buvo statomos tolesniam gatvės tęsimui. Piešinys tai lyg akcentuoja. Gali pradėti klausti, kodėl darbas atsirado būtent čia, tada apsidairyti ir pamatyti kontekstą, nes kūrinys tavo žvilgsnį jau sustabdė.“

V. Michelkevičius gerai atsiliepia ir apie ant buvusio taksi parko atsiradusį brito Mobstr kūrinį, kuris tapo įspūdinga Vilniaus „prieškambario“ – kelionės traukiniu iš oro uosto į stotį – detale. „Pravažiavus Naujininkų bendrabučius bei medines lūšnas atsiveria jo didybė. Bandau įsivaizduoti, kaip jis atrodo šalia manęs sėdinčiam bendrakeleiviui iš Azijos“, – komentuoja jis.

Jau pasibaigus festivaliui užkandinės „Keulė Rūkė“ iniciatyva Pylimo gatvės pabaigoje atsirado Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo bučinys. Šis darbas tapo garsiausiai šiemet pasaulyje nuskambėjusia žinia apie Vilnių.

„Vilnius Street Art“ festivalis, organizuojamas kasmet, nuo 2013-ųjų, vyks ir šių metų rugpjūtį. Pernykštis, dedikuotas stočiai, paliko ne tik penkis kūrinius, bet ir paskatino pokyčius ir apmąstymus apie šį miestui itin svarbų rajoną, kurį šiandien galima drąsiai vadinti visomis prasmėmis margiausiu sostinėje.

Festivalis „Vilnius Street Art“ vyks ir šių metų rugpjūčio antroje pusėje. Daugiau informacijos netrukus.