Specialistai skaičiuoja, kad investicijos į gaminio dizainą atsiperka per kelerius metus. Visgi Lietuvos gamintojai gaminių dizainerius dažniausiai pasitelkia žvalgydamiesi naujų kelių į užsienio rinkas arba ieškodami būdų tapti rinkos novatoriais.
[su_quote cite=”Juozas BRUNDZA”]Gyvename perprodukcijos amžiuje. Iškyla ekologinių, vartojimo iššūkių. Dizaineriai tampapokyčių dalimi.[/su_quote]Išskirtinumo paieškos
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius patvirtino: 2008 ir 2014 metais atliktas dizaino tyrimas parodė, kad gaminių dizaino naudą verslo sektorius įžvelgia tuomet, jei gaminius eksportuoja į užsienio šalis arba susiduria su didžiule konkurencija. „Tuomet aktyviai ieškoma konkurencinio pranašumo esamiems arba naujiems produktams“, – reziumavo pašnekovas.
Lietuvoje gaminius kuria palyginti mažai įmonių. Visgi M. Urbanavičius įžvelgia ir teigiamų pokyčių: iniciatyvos imasi nedidelės ir vidutinės įmonės, investuojančios į produktų dizainą, ieškančios gaminių dizainerių paslaugų, besirūpinančios didesne kuriamų gaminių pridėtine verte. Tokie gamintojai noriai kreipiasi į VDA absolventus arba jų vizijos tampa studentų baigiamųjų darbų temomis. Būtina paminėti ir kasmet skelbiamus dizaino konkursus, atliekamus tyrimus.
VDA Dizaino katedros dėstytojas Juozas Brundza kaip vieną sėkmingiausių bendradarbiaujant su gaminių dizaineriais sukurtų produktų minėjo durų rankenas su baltiškais motyvais. Lietuvoje itin išvystyta baldų, elektronikos pramonė, gimsta projektų, susijusių su elektronika ir transporto dizainu. Patys VDA studentai neretai imasi iniciatyvos kurti savo produktus ir įkuria startuolius.
Kūryba – bendradarbiaujant
Gaminių dizainas, anot J. Brundzos, apima kur kas daugiau nei tik estetinę išraišką. Taigi, dizaineriai neprojektuoja tik gražių daiktų, jie projektuoja visą naudojimosi daiktais scenarijų. Ne estetika, o funkcija tampa dominuojančiu kriterijumi. Gaminio kūrimas – ne vieno specialisto, o komandinis darbas, bendradarbiaujant su inžinieriais, verslininkais, juolab kad būtina perprasti įvairius gamybos, technologijų aspektus. „Nebeliko nė vieno architekto, dizainerio ar kito menininko, kuris tik parodytų pirštu, ką daryti. Vyksta specialistų bendradarbiavimas. Kuo jis turi daugiau bendradarbiavimo įgūdžių, ir juo patiki užsakovas, didelė tikimybė, kad bus sukurtas kokybiškas produktas, – neabejoja pašnekovas. – Gyvename perprodukcijos amžiuje. Iškyla ekologinių, vartojimo iššūkių. Dizaineriai tampa pokyčių dalimi. Lietuvoje tampa aktualus dirbtinio intelekto integravimas į aplinką, elektronikos diegimas, skaitmenizavimas.“
Kalbant apie investicijas į gaminių dizainą, pirmauja suomiai, amerikiečiai, Izraelis, šveicarai – šiose šalyse negailima investicijų moksliniams tyrimams. Dizaino inovacijų centro iniciatyva VDA komanda praėjusiais metais lankėsi Dubajuje vykusiame dizaino festivalyje „Dubai Design Week“. Ateitį formuosiančių išradimų ekspozicijoje „Global Grand show“ pristatyti jaunųjų dizainerių darbai – mokomoji priemonė chemijos pamokoms „Chem Tokens“ ir neregiams skirtas prietaisas „Sensus“. Pasak J. Brundzos, šiame festivalyje ypač akcentuotos ekologijos ir socialinės atskirties temos. Dar 2016-aisiais pradėta kalbėti apie žmonių senėjimo, migracijos, išteklių mažėjimo, miestų plėtros problemas. „Jei yra aiški problema, kurią reikia spręsti, ieškoma sprendimų“, – apibendrino pašnekovas.
M. Urbanavičiaus teigimu, užsienio šalyse populiarėja paslaugų dizainas, kuris Lietuvoje kol kas nėra smarkiai išvystytas. Antra vertus, kitose šalyse gaminių dizaino „vartotojais“ tampa ne tik verslas, bet ir viešasis sektorius. Lietuvoje, anot pašnekovo, kol kas stinga ir privačiojo, ir viešojo sektorių iniciatyvų investuoti į tyrimus ir produktų vystymą. Tarptautinės įmonės gali pasigirti atskirais padaliniais, skirtais inovacijoms plėtoti, aktyviu bendradarbiavimu su aukštosiomis mokyklomis.
Pasak J. Brundzos, produktų dizaineriams tyrėjams labai svarbu ieškoti galimybių įgyvendinti daugiau tarptautinių projektų. Antra vertus, VDA laukia ir stambių, ir nedidelių kompanijų, suinteresuotų dirbti kartu ar realizuoti studentų kūrybos darbus.
Komentaras
Lietuvos dizaino forumas, direktorės asistentė.
Lietuvos dizaino prizas „Geras dizainas“ – nacionalinis konkursas, skirtas geriausiam dizainui šalyje atrasti ir paminėti. Kasmet konkursui teikti paraiškas kviečiami Lietuvoje dirbantys dizaineriai ir veikiančios įmonės. Paraiškas galima teikti net 10 kategorijų.
Daugiausia paraiškų gauname vizualinio identiteto, interjero elementų kategorijoje, kiek mažiau – kostiumo dizaino, paslaugų ir socialinio dizaino. Baldų ir šviestuvų kategorijoje dominuoja išskirtiniai, naujų medžiagiškumų, tūrių ar įvaizdžių gaminiai, taip pat produktai, pagaminti naudojant naujausias technologijas ar taikant inovatyvius gamybos procesus. Produkto ir industrinio dizaino kategorijoje sulaukiame labai įvairių paraiškų. Apdovanojami tiek kasdienius darbus palengvinantys, pagerinantys, tiek medicininiai ar pramoniniai produktai. Koncepcijos kategorijoje dominuoja jaunųjų dizainerių, studentų inovatyvios idėjos, nagrinėjančios svarbias socialines ar net ateities problemas.
Kasmet konkursui „Geras dizainas“ gauname apie 250 paraiškų, jų skaičius kiekvienais metais auga. Džiaugiamės matydami vis daugiau paraiškų, kurios siejasi su ekodizainu. Pastebime dizainerių tendenciją kurti produktus, naudojant natūralias, ekomedžiagas, gamyklines atliekas, vis dažniau pritaikomi mus supančią aplinką tausojantys dizaino sprendimai. Dizainerių tendencija bendradarbiauti su kitais dizaineriais, įmonėmis ar kitų sričių specialistais kasmet vis ryškesnė. Tikimės, kad tokių paraiškų ateityje sulauksime vis daugiau.
„Gero dizaino“ nugalėtojų projektai įvertinami ir prestižiniuose konkursuose, pristatomi dizaino parodose, kviečiami į garsiausias dizaino savaites, susilaukia didelio žiniasklaidos dėmesio.
Kasmet dizaino studijas Lietuvoje vidutiniškai baigia per 400 studentų. Gaminių dizaino specialistai ruošiami ne vieną dešimtmetį, nes poreikis iš verslo tikrai yra. Nors baldų sektorius šalyje užima svarbią vietą, baldų dizaino patrauklumas studentų akyse mažėja, tad novatoriškos įmonės vis dažniau dirba su užsienio šalių dizaineriais. Nepaisant to, inovatyvių produktų tikrai netrūksta. Šalies dizaineriai ieško naujų medžiagų, taiko modernius technologinius sprendimus, dalyvauja tarptautiniuose dizaino renginiuose ir seka pasaulines tendencijas.
Sukuriamų inovacijų skaičių apskaičiuoti nėra lengva. Remiantis Lietuvos patentų biuro duomenimis (pateiktų paraiškų skaičiumi), inovacijų procesų Lietuvoje tendencijos nėra labai geros, nes nuo 2011 m. paraiškų skaičius nesikeičia. Tai daro neigiamą įtaką Lietuvos reitingui Pasaulio inovacijų indekse. Tačiau dalis inovatyvių produktų ir paslaugų dėl tam tikrų priežasčių nėra registruojami.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 sausis.
