Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) gaisrinės saugos specialistai ruošiami nuo 1992-ųjų. Šios srities VGTU mokslininkai atkreipia dėmesį – jų veikla neapsiriboja tik būsimų gaisrinės saugos specialistų ugdymu. Kartu svarbūs moksliniai ir inžineriniai bei konstrukcijų tyrimai, narystė tarptautinėse organizacijose, indėlis tobulinant teisės aktus.
Remiamasi europiniais standartais
Griežtinti ar ne gaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus – ši tema, pripažįsta VGTU mokslininkai, iki šiol nepraranda aktualumo – ypač įvykus nelaimingiems atsitikimams. Lietuvoje kalbant apie gaisrinę saugą dažniausiai vadovaujamasi europiniais standartais. Jei projektuojant statinius galima rinktis – remtis nacionaliniais ar eurostandartais, projektuojant konstrukcijas tokios laisvės nėra – taikomi tik eurostandartai.
Teisės aktuose yra numatyta galimybė statinio projekto atitiktį esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui nustatyti taikant gaisrinės inžinerijos skaičiavimus ar atliekant gaisro rizikos analizę. Tai VGTU mokslininkams kelia nerimą.
„Projektuojant tradiciniu būdu, konstrukcijų atsparumo ugniai, žmonių evakuacijos, gaisro plitimo ribojimo, naudojamų statybos produktų degumo ir pan. reikalavimai yra reglamentuoti ir tiksliai apibrėžti. Naudojant gaisrinės inžinerijos skaičiavimus ar atliekant gaisro rizikos analizę tik patyręs projektuotojas gali įvertinti visų galimų pavojų keliamą riziką žmonėms, ugniagesiams ar pastatui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) kelia susirūpinimą kai kuriuose projektuose pateikti nepagrįstai žemi gaisrinės saugos reikalavimai“, – aiškino VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros vedėjas prof. Ritoldas Šukys.
Kas pažabos nekvalifikuotus specialistus?
VGTU Statybos fakulteto Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros prof. dr. Antanas Šapalas paaiškino, kad sumažinus gaisrinę konstrukcijų apkrovą išvengiama prievolės metalines konstrukcijas padengti ugniai atsparia medžiaga. PAGD specialistai, norėdami pažaboti nepakankamai kvalifikuotus projektuotojus, kreipėsi į VGTU mokslininkus, kad šie bendradarbiautų keliant darbuotojų, atliekančių projektų ekspertizes, kvalifikaciją.
1995–2015 metais VGTU buvo parengti 524 gaisrinės saugos specialistai (bakalauro pakopos), taip pat 82 saugos inžinerijos magistrai.
„Universitetas labai daug dėmesio skiria gaisrinės saugos specialistų rengimui. Jie pradeda dirbti jau antrame studijų kurse“, – pasidžiaugė R. Šukys.
VGTU mokslininkas pabrėžė PAGD ir Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos indėlį gerinant gaisrinės saugos studijų procesą: „Jų specialistų dėka studentai kasmet baigiamuosiuose darbuose turi galimybę nagrinėti aktualias problemas, tokias kaip konkrečių euronormų ar gaisrinės saugos reikalavimų pagrįstumas, gaisrinės saugos situacija senamiestyje, inžinerinių skaičiavimų aktualumas ir pan.“
Dar vienas VGTU partneris – Gaisrinių tyrimų centras prie PAGD. Universiteto studentai Gaisrinių tyrimų centro tyrimų bazėje atlieka baigiamiesiems darbams būtinus bandymus. VGTU mokslininkai dalyvauja ir Lietuvos standartizacijos departamento veikloje. Jų indėlis ypač svarbus sprendžiant eurostandartų pritaikymo nacionaliniuose teisės aktuose problemą.
VGTU kancleris doc. dr. Arūnas Komka teigė pasigendantis aktyvesnio universiteto mokslininkų įtraukimo formuojant gaisrinės saugos politiką. Kanclerio įsitikinimu, kuriant naujas technologijas ir medžiagas iškyla papildomų gaisro pavojų: „VGTU mokslininkai tiesiogiai dalyvauja kuriant naujas medžiagas ir technologijas, tačiau teisėkūroje jaučiama tam tikra inercija ir atsilikimas. Viena priežasčių – epizodinis mokslininkų dalyvavimas šiame svarbiame procese.“
Vis dėlto siūlymus griežtinti gaisrinę saugą reglamentuojančius reikalavimus, išskyrus gyvenamojo sektoriaus reikalavimus, VGTU mokslininkai vertina atsargiai. Jų manymu, tam nėra jokios priežasties.
„Lietuvoje nė viename daugiaaukščiame pastate, pastatytame laikantis galiojančių gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra kilęs gaisras, kuris būtų išplitęs per visą pastato fasadą. Tai tik įrodo, kad šiuo atveju gaisrinės saugos reikalavimai pakankami“, – aiškino R. Šukys.
Problemų židinys – gyvenamasis sektorius
VGTU mokslininkai priminė žinomą tiesą – gaisrinės saugos problemos aktualiausios gyvenamosios paskirties objektuose. Juose kyla kelis kartus daugiau gaisrų nei PAGD inspektuojamuose.
„Kol teisės aktuose nebus numatyta, kad gaisrinės saugos specialistai individualiajame name gali patikrinti krosnį ar kaminą, tol situacija nesikeis. Šiuo metu galiojanti tvarka neskatina savininkų daugiau dėmesio skirti gaisro prevencijai. Namas atiduodamas vertinti, o toliau specialistams nebeįdomu, kas tame objekte darosi“, – apgailestavo Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros prof. dr. A. Šapalas.
Statant individualiuosius namus neprivalomi ir žaibolaidžiai, nereikalaujama naudoti konkrečios degumo klasės medžiagas. Individualiųjų namų savininkai nepasirūpinę leidimais be jokių kliūčių įsirengia dujinius katilus, tačiau nepasivargina pasirūpinti tinkamu vėdinimu. O visuomeniniuose pastatuose, įsitikinęs pašnekovas, dar labiau sugriežtinus gaisrinės saugos reikalavimus išaugtų tik jų kaina, tačiau gaisrinės saugos situacija nepasikeistų.
