Architektas Gintautas Natkevičius, kartu su komanda projektavęs Kauno oro uostą, SEB areną, „Mokslo salą“ ir šimtus kitų objektų, nuolat nustebina originaliomis idėjomis. Kaip gimsta netradiciniai sprendimai? Koks potencialas slypi nebemadingose medžiagose bei formose ir kodėl Kauno oro uosto projekto kritikams tenka graužtis nagus? Į šiuos ir kitus klausimus šiuolaikinės architektūros meistras atsako naujausioje renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje. Beje, ieškantys geriausio sklypo būsimam namui čia ras ir konkretų atsakymą, ko žvalgytis. 

Vaikai nori būti suaugusiais, tai ir aplinką jiems darykime kaip suaugusiems

Visada ieškoti naujų formų ir idėjų, neturėti jokio braižo – toks yra G. Natkevičiaus architektų komandos kūrybos būdas. Netikėta, bet kartais naujas galimybes architektai atranda tame, kas jau išėjo iš mados. Pavyzdžiui, iš mados išėjusios klinkerinės plytelės vėl gali sužibėti iš naujo, rašoma pranešime spaudai.

„Jeigu vakar mes projektavome ir šaipėmės iš kokio nors klinkerio, tai esu beveik užtikrintas, kad po dviejų savaičių vėl projektuosime iš klinkerio. Nes jau visi persisotino, vėl atsiranda atstumas. Kadangi visuomenė tą medžiagą ar sprendinį niekina, mums atsiranda galimybė pažvelgti kitaip. Parodyti, kad gal vis dėlto čia yra gerai. Ir visą laiką žaidžiame su tuo. Madingas metalas, po to išėjo metalas iš mados – pabandykim vėl padaryti iš metalo“, – kalbėdamasis su A. Kamantausku sako architektas G. Natkevičius. 

Vienas netradicinių architekto ir jo komandos projektų – mokyklos „Herojus“ Kaune ir „Erudito licėjus“ Vilniuje. Siekiant tvarumo jos įrengtos perkonstravus nebeveikiančią spaustuvę ir buvusį biurų pastatą. Čia taip pat pažvelgta netradiciškai.  

„Žmogaus pasąmonėje, jei yra mokykla arba darželis, tai yra šiltos spalvos, medis, mediniai amfiteatrai, drambliukai ant sienų, saulutės, garvežiukai. Aš galvoju, kad yra kitaip. Vaikas nori būti suaugusiu. Vos pradeda protauti, jie jau nori tapti mumis, suaugusiais. Tai ir aplinką jiems darykime kaip suaugusiems“, – teigia G. Natkevičius.

Mados tendencijoms ir galiojantiems standartams nepaklūsta ir paties architekto butas. G. Natkevičius atvirauja, kad jame nėra nei gabalėlio medžio – tik betonas, metalas ir plastiko grindys. Architektas sako, kad nėra blogų medžiagų, kurti galima iš bet ko.

„Vienu metu kažkas pabandė su kortenu kažką daryti, su rūdintu metalu. Dabar aplinka yra persisotinusi ir kartais net jauti tokį blogą prieskonį, nesinori jo naudoti. Tačiau įdomumas tame, kad architektūroje nėra blogų spalvų, kaip ir nėra blogų medžiagų. Gali iš visko viską padaryti“, – „Kamantinėjimuose“ kalbėjo žinomas architektas. 

G. Natkevičius apie Nacionalinį stadioną: jo nesėkmės priežastis yra aiški

Kad gimtų gera nauja idėja, būtina pasikankinti, įsitempti, „pagraužti“ save – įsitikinęs architektas. Kauno oro uostą jis įvardina kaip vieną tokių projektų – per kančias išgimdant naujas, anksčiau nebandytas idėjas. „Neturėjome net su kuo pasikonsultuoti. Projektavome šiek tiek iš nuojautos“, – sako jis.

Statant Kauno oro uostą G. Natkevičiaus architektų komanda dalį pamatų paliko po žeme – išplėtimui, kai to prireiks. Architektas sako, kad tuomet jo komandos niekas nesuprato ir laikė tai pinigų švaistymu. Dabar šie pamatai atkasti ir tuoj bus panaudoti. „Visi nustebę, kaip čia buvo sugalvota, kad šalia padaryti pamatai kitam žingsniui. Sutaupėme ir laiko, ir pinigų“, – pasakoja G. Natkevičius.

O ką architektas mano apie gausiai visuomenės iškritikuotą ir žlugusį kolegų kūrinį – Nacionalinį stadioną? G. Natkevičius sako, kad jo nesėkmės priežastis yra aiški. Buvo per daug užsimota.

„Man visą laiką atrodė, kad jame per daug funkcijų prikrauta. Ar nėra taip, kad jo sudėtingumas ir komplikuotumas yra tose papildomose funkcijose? Pastatyti tiesiog gerą stadioną be daugiafunkcinių dalykų būtų paprasčiau, greičiau, pigiau. O daugiafunkcinius dalykus galima auginti pagal tai, kaip tau sekasi. Man pasirodė, kad idėja per daug apaugo šalutinėmis idėjomis. Kaip laivo apačia kriauklėmis. Ir nebepaplaukia laivas“, – sako architektas. 

Paklaustas, kaip galėtų atrodyti Nacionalinis stadionas, G. Natkevičius nesiima prognozuoti. Sako, jog galimybių yra daugybė, o tabu tokių objektų projektavime nebeliko. 

Kaip išsirinkti gerą sklypą būsimam projektui

Kiekvienas architektūros kūrinys visų pirma prasideda nuo sklypo. Kas svarbiausia žvalgantis sklypo namui? Architektas drąsiai atsako – geografija. O visa kita gali būti išspręsta: „Gali išnaudoti prastą, standartinį sklypą slėpdamas jo prastąsias savybes ir pabrėždamas gerąsias“.

G. Natkevičius taip pat pataria ieškoti sklypo savitumo, išskirtinumo. „Sklypas, kaip ir žmogus, turi turėti charizmą. Kažkas jame turi būti. Nebūtinai gražaus. Gal jis yra labai ilgas ir siauras – architektūrą visada pritaikysi. Gal jis yra ant skardžio krašto. Patys blogiausi sklypai yra tie, kai sudalina didžiulę pievą į rajoną. Tada yra žiauriai sudėtinga“, – sako G. Natkevičius.  

Lietuvoje vis dar yra tokių sklypų, kuriuose lieki vienas su gamta. Nors tame daug romantikos, visiškai nutolti nuo civilizacijos G. Natkevičius nerekomenduoja. „Jeigu tu turėsi unikalų sklypą, kuriame nieko nėra, tu turėsi saugumo problemų. Saugumo tikrąja to žodžio prasme ir psichologinio saugumo, nejaukumo prasme. Patys geriausi sklypai, pavyzdžiui, prie ežerų, yra tie, kur šalia yra gyvenvietė. Tu tada esi bendruomenėje, jautiesi saugus, nes kaimynai tave „seka“. O to unikaliausio sklypo, manau, net neverta ieškoti“, – pataria žymus architektas.