Ne vienus metus Jonavos miesto renginius ir įvykius įamžinantis fotomenininkas Audrius Reipa užfiksavo kiekvieną naujo pėsčiųjų tilto per Žeimių gatvę statybų žingsnį. Nuotraukos, darytos specialiai tam įrengtomis kameromis, „sugulė“ į trumpą, bet efektingą fotofilmą.

„Vieną kamerą pakabinau ant stulpo, šalia statybvietės, o kitas fotoaparatas buvo pastatytas Jonavos sporto arenoje – mažame valytojos kambarėlyje, pro kurio langą ir buvo fotografuojama. 

Pirmieji kadrai pradėti daryti tuomet, kai iškastos duobės pastoliams, paskutiniai – pasibaigus darbams.

Abu įrenginiai fotografavo vaizdą kas 12 minučių. Kartas nuo karto statybos filmuotos ir naudojant droną. Vėliau visi vaizdai buvo sujungti į fotofilmą“, – pasakoja A. Reipa.

[su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?v=NRjvMLqVypQ”]

Stulpas pakrypo nuo svorio

Naujojo Jonavos tilto ilgis siekia 61 metrą, atstumas tarp atramų – 46 metrai, tilto konstrukcijos sveria 180 tonų. Apie tai, kad tiltas tikrai bus didingas, priminė ir jo statybos darbų pradžia.

„Kai speciali technika atvežė betoną, skirtą pastoliams, jį supylus į iškastas duobes, nuo svorio įdubo žemė. Dėl to pakrypo šalia stovintys stulpai ir tai matėsi žiūrint į pakabintos kameros nufilmuotą medžiagą“, – prisimena fotografas.

Jonaviečio kameros buvo „įdarbintos“ beveik visus metus. Nors vieną kamerą dėl gedimo teko pakeisti, rimtesnių iššūkių pavyko išvengti.

„Iš pradžių kamerų vaizdą tikrindavau kelis kartus per dieną, bet ilgainiui, matant, kad viskas veikia gerai, jų stebėjimas retėjo maždaug iki karto per parą. Nepaisant to, kažkokius trikdžius pastebėdavau daugiausia po šešių valandų“, – džiaugėsi A. Reipa.

Kompiuteris strigo

Atėjus vaizdo įrašo montavimo metui, jo autoriaus laukė įtemptas darbas.

„Gavosi iš viso 52 095 nuotraukų kadrai, tai sudarė 315 gigabaitų medžiagos ir dar 103 gigabaitai video medžiagos. Kai sukėliau viską į kompiuterį, jis pradėjo strigti, teko montuoti dalimis.

Iš pradžių „išmečiau“ savaitgaliais ir šventinėmis dienomis užfiksuotus vaizdus, nes tada statybos nevyko. Didžioji dalis naktį gautos medžiagos taip pat buvo nereikšminga, tačiau vykstant virinimo darbams, nufilmuoti įdomūs vaizdai.

Iš karto iškirpau ir nekokybiškus, lyjant lietui ar sningant, užfiksuotus vaizdus“, – pasakojo A. Reipa.

Žiūrėjo įtariai

Kaip į aplink tiltą besisukiojantį fotografą reagavo darbus atliekantys statybininkai? A. Reipa šypteli ir neslepia, kad buvo visko.

„Tiesą sakant, pradžioje šiek tiek jaučiau diskomfortą, nes turėjau eiti ir prisistatyti darbininkams, paaiškinti, kodėl fotografuosiu, kodėl darbus filmuos dronas. Tačiau vėliau jie priprato ir sveikindavomės kaip pažįstami“, – prisiminė fotografas, pridurdamas, kad nuolat sulaukdavo pagalbos iš darbų vadovo.

„Radome bendrą kalbą, nes jis, ko gero, irgi suprato, kad šio tilto statybos – įdomus ir svarbus įvykis. Jei ko prireikdavo, visada galėdavau drąsiai jam skambinti“, – teigė A. Reipa.

Budėjo visą naktį

„Be to, kad tapo kiekvieno tilto statybos žingsnio liudininku, fotomenininkas kartu su kolega Vytautu Kalpoku įamžino ir įspūdingą jo kelionę – didžiulės statinio konstrukcijos į Jonavą atvežtos iš gamyklos Kretingoje. Kaip sako pats A. Reipa, tilto atvežimas – vertas atskiros istorijos.

„Pamenu, gavau skambutį, kad kitos dienos ankstyvą rytą arba švintant bus atvežamas tiltas. Perspėjau ir kolegą fotografą V. Kalpoką.

Naktį, šiek tiek po vidurnakčio, gauname žinių iš Kretingos, kad nepavyksta tilto pakrauti. Paskambinau žmogui, kuris turėjo lydėti krovinį ir man buvo pasakyta, kad darbai dar stringa ir jei pavyks pajudėti, tai tik už poros valandų.

Trečią valandą nakties sulaukiau ir kolegos, ir žurnalistų skambučių. Pasitarėme ir nusprendėme, kad jie eina miegoti, o aš lieku budėti, tačiau išėjo taip, kad tą naktį tiltas net nepajudėjo“, – pasakojo A. Reipa.

Kitą dieną fotografai nusprendė nieko nebelaukti ir važiuoti „ieškoti“ gabenamų tilto konstrukcijų.

„Sužinojome, kad tiltas jau pakrautas, o jį gabenančios sunkiasvorės mašinos pajudėjo link Jonavos, bet turėjo sustoti laukti nakties, kai sumažės automobilių srautas.

Iš Jonavos rajono savivaldybės atstovų gavome tilto gabenimo maršrutą – tiltas buvo vežamas keliais, kuriuose nėra intensyvaus eismo, kurie tinkami didelių gabaritų sunkvežimiams.

Važiavome tikrai prastais keliais… Tokiais prastais, kad mūsų vairuotojas negalėjo patikėti, jos tiltas bus vežamas nurodytu maršrutu. Tačiau ieškant kaimo, kuriame pagal mūsų gautus duomenis turėjo būti tiltas, pamatėme visą koloną sunkiasvorių – jos stovėjo plyname lauke esančiame žvyrkelyje“, – prisiminė jonavietis.

Sukėlė didelį garsą

Padarę kelis kadrus, fotografai grįžo į Jonavą – nusprendė sunkiasvorių koloną pasitikti arčiau jos galutinio tikslo.

„Mums teko laukti, o laukimas užtruko, nes jiems sunkiai sekėsi važiuoti miestuose.

Galiausiai atvežamą tiltą pasitikome važiuojant nuo Kėdainių iki Jonavos. Stovėdami apie 3 valandą nakties išgirdome, kad link mūsų artėja didžiulis gaudesys. Kolonos sukeltas garsas buvo nežmoniškas.

Pamenu, matau lydinčių transporto priemonių švyturėlius, girdžiu garsą ir išeinu ant kelio fotografuoti. Tikėjausi, kad sunkiasvorės judės labai lėtai, bet padariau porą kadrų ir supratau, kad neturėsiu tiek laiko, kiek pats tikėjausi.

Pradėjau bėgti į mūsų automobilį, nes žinojau, kad jei kolona mus aplenks, ją lydinti policija neleis lenkti sunkiasvorių ir mes liksime paskutiniai. Tai būtų neleidę mums užfiksuoti akimirkų, kai tiltą gabenantis transportas įvažiuoja į Jonavą“, – kalbėjo A. Reipa.

Sunkiasvorių kolonai pasiekus Jonavą, tilto konstrukcijas vežę vairuotojai neslėpė džiaugsmo.

„Žinau, kad Jonavoje dalis kelio ženklų dėl tilto atvežimo laikinai buvo nupjauti. Bet sunkiasvorės vis tiek turėjo laviruoti tarp įvairių kuoliukų vos per kelis centimetrus. Ties kiekvienu vingiu atrodė, kad susidūrimų išvengti nepavyks, bet kliudytas vos vienas ženklas.

Kai kolona pagaliau sustojo Žeimių gatvėje, buvo sunku nepastebėti, kad vairuotojai jautė euforiją ir džiaugėsi tuo, ką atliko.

Visi kiti darbai atidėti iki ryto. Na, o ryte jau buvo galima matyti smalsuolių antplūdį“, – pasakojo jonavietis.

Tiltą per Žeimių gatvę Jonavoje projektavo bendrovė „Šiltas namas“ (architektas Arūnas Lapinskas ir konstruktorius Jevgenijus Gintovas), tilto koncepcijos autorius – profesorius Gintaras Čaikauskas ir bendrovė „Architektūros linija“.

Jonavos tilto konstrukcijos pagamintos bendrovės „Steel Bridges“ gamykloje Kretingoje. Iš ten tiltas specialiais automobiliais atgabentas supjaustytas į mažesnes dalis.

Tiltą Jonavoje surinko ir pastatė AB „Kauno tiltai“.

Projekto vertė – beveik 2 mln. 260 tūkst. eurų.