Juose keliami klausimai, aktualūs kiekvienam miesto gyventojui: kaip planuojant miesto plėtrą galima spręsti socialines problemas arba atvirkščiai – jas sukurti? Koks turėtų būti miestas, kuriame gyventi gera?
Programą „Urbanistinės istorijos“ pristatančio rėmėjo – projekto „Koriai“ – atstovų teigimu, viešojoje erdvėje trūksta diskusijų apie Vilniaus urbanistikos kaitą. „Per dešimtmetį didelė dalis miesto gyventojų, ypač jaunų šeimų, išsikėlė į naujos statybos rajonus atokiau nuo centro. Tuo tarpu miesto centrinės dalies rajonų, kuriuose buvo sutelkta reikiama infrastruktūra (darželiai, mokyklos ir kt.), populiacija sensta. Ši kaita daro didžiulę įtaką miestiečių kasdienybei. Užtenka kas rytą pažvelgti į milžiniškus transporto kamščius, kuriuose laiką gaišta iš miesto pakraščio į centrą važiuojantys vilniečiai“, – teigia „Korių“ projekto atstovas Laurynas Mituzas.
Pasak jo, planuojant gyvenamąsias erdves būtina galvoti apie miesto viziją ir matyti platesnį kontekstą. „Šiandien nekilnojamasis turtas negali būti matuojamas vien kaina už kvadratinį metrą. Reikia vertinti miesto plėtros planus, infrastruktūrą, supančią aplinką ir tai, kaip šių veiksnių visumą užtikrins gyvenimo kokybę ateityje“, – papildo Stokholmo Skanseno rajone butus statančios bendrovės atstovas L. Mituzas.
Festivalis Vilniuje vyks spalio 22–30 dienomis, o savo kelionę po Lietuvą pradės lapkričio pradžioje. Be keliaujančios programos iš kitų filmų festivalių „Nepatogus kinas“ išsiskiria dar ir tuo, kad jo seansuose gali dalyvauti visi norintys – kiekvienas žiūrovas pats sprendžia, kiek verta mokėti už bilietą. Visą dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ renginių programą galima rasti svetainėje www.nepatoguskinas.lt.
