Blog

Fasadus dera sanuoti tik nustačius defektų atsiradimo priežastis

Fasadų remontas, kitaip vadinamas sanavimu (lot. sanare – „gydyti“, t. y. gerinti pastato konstrukcijų būklę) – svarbus ir atsakingas darbas, kurį gali atlikti tik patyrę specialistai, žinantys, kokius sprendimus priimti ir kaip teisingai juos taikyti.

Pastatų remontas – tarsi žmonių gydymas

Tinkuoti fasadai, kuriems reikalingas sanavimas, būna dvejopi: su termoizoliacinėmis sistemomis ir klasikiniai. Šie dažniausiai būna senų pastatų, neretai įtraukti į kultūros paveldo sąrašus, tad jiems remontuoti reikalingi specialūs sprendimai.

„Sudėtingiausia yra suprasti ir teisingai nustatyti pažeidimų kilmę, išsiaiškinti, kas nutiko fasadui, su kokio tipo pažeidimais susiduriama: ar kaltas darbo brokas, ar pažeidimai, atsiradę eksploatacijos metu, ar neteisingai parinkti sprendimai, medžiagos, ar tiesiog savaime vyksta pastato senėjimo procesai. Tik teisingai nustačius priežastis galima taikyti optimalų remonto būdą. Čia kaip ir gydant žmones – pirma nustatoma diagnozė, po to skiriamas reikiamas gydymas“, – sakė bendrovės „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.

Anot jo, dažniausiai mėginama laikinai paremontuoti pažeidimus, nors tai – vienas netinkamiausių galimų sprendimų. Žinoma, kai fasadai pažeisti smarkiai, prireikia didesnių investicijų jiems sutvarkyti.

Dažniausios problemos ir galimi sprendimai

Bendrovės „Knauf“ atstovo teigimu, dažniausia problema – drėkstantys fasadai. Į juos drėgmės gali patekti ir iš grunto, kai neįrengta tinkama hidroizoliacija, ir nuo stogo, kai šis prastai apskardinamas. Drėgmės į fasadus įsiskverbia ir per tinkuotą plokštumą, joje atsiradus mikroįtrūkimams ir dėl šalčio poveikio ilgainiui jiems didėjant.

Pirmiausia būtina nustatyti, ar smarkiai pažeistas fasadas, ar toli pažengę ardomieji procesai. Kartais norint išspręsti problemą užtenka nedidelio remonto – sutvarkyti problemines vietas: tinkamai apskardinti stogą, įrengti hidroizoliaciją ir perdažyti fasadą.

Dar viena dažnai tinkuotus klasikinius fasadus kankinanti problema – ant fasado nusėdusios druskos. Jų patenka iš grunto su kapiliariniu vandeniu. Vandeniui garuojant druskos kristalizuojasi, išsiskiria ant paviršiaus ir ardo fasadų apdailos sluoksnius, dažniausiai apatinės dalies, cokolio. Druskų pažeistus fasadus turbūt yra matęs kiekvienas. Sunku nepastebėti atsilupusių dažų ir atšokusio tinko sluoksnių, baltomis dėmėmis išmargintų fasadų.

„Sprendžiant šią problemą dažniausiai reikia pašalinti visus tinko sluoksnius. Ir ne tik tose vietose, kuriose nusėdusios druskos, bet ir apie 50–70 centimetrų aplink paveiktas zonas. Reikia nuvalyti mūro siūles, įrengti horizontalią hidroizoliaciją ir tik po to naudoti sanuojamųjų tinkų sistemas“, – aiškino K. Vaseris ir pridūrė, kad sanuojamieji tinkai – tai specialios paskirties tinkai, uždarantys druskas.

Dažnai tenka remontuoti ir sutrūkinėjusius fasadus. Vienais atvejais trūkiai būna nežymūs, atsiradę dėl paties tinko suaižėjimo, pavyzdžiui, džiūvimo metu. Jeigu tokie pažeidimai stabilūs ir nesiplečia, juos galima ištaisyti perdažant fasadą specialiais dažais. Tačiau dėl pastato sėdimo, vibracinių apkrovų ar dar kitų priežasčių atsiranda sudėtingesnių įtrūkimų ne tik tinko sluoksnyje, bet ir atitvaros konstrukcijoje.

Didesnių įtrūkimų susiformuoja ir neteisingai nutinkavus fasadus, pavyzdžiui, nenuarmavus skirtingų mūro rūšių jungčių.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.