Energinio naudingumo klasė A+ statantiems daugiabučiams neprivaloma ir tarp statytojų kol kas nėra populiari dėl didesnių statybos kaštų ir sudėtingesnių techninių sprendimų. Vis dar neprivaloma nė A energinio naudingumo klasė, tačiau, pasak specialistų, žvelgiant į opiausią šalies gyventojų problemą – šildymo kainą, aukščiausios energinės klasės pastatų atsiradimas yra bene vienintelis šios problemos sprendimo būdas.
Šiuo metu naujos statybos objektų energinis efektyvumas Lietuvoje siekia B klasę, tačiau nuo šių metų lapkričio Lietuvoje įsigalios griežtesni reikalavimai – visi naujai pradedami statyti nekilnojamojo turto (NT) objektai privalės būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės.
Tarp A ir B klasės pastatų susidaro nemažas reikalavimų šuolis, kuris iškelia statybų kainą, tačiau gerokai pagerina gyvenimo kokybę.
Skaičiuojama, kad tradiciniame daugiabutyje būstui šildyti vienam kvadratiniam metrui sunaudojama maždaug 150 kilovatvalandžių, o A energinės klasės būstas sunaudoja 15 kilovatvalandžių, t.y., net 10 kartų mažiau.
Gyvenimas A+ klasės būste padeda ne tik sumažinti sunaudojamos šilumos, sutaupyti prasidėjus šildymo sezonui, bet ir sumažinti poveikį aplinkai.
Bendrovė „Merko statyba“, prieš dvejus metus pradėusi statyti naują daugiabutį „Kražių namai“, objektą nusprendė jį pakylėti laipteliu aukščiau.
„Statant A klasės energinio efektyvumo „Kražių namai“ gyvenamuosius objektus buvo panaudotos efektyviausios statybinės medžiagos ir pažangiausios technologijos. Bendrovė visiems savo statomiems objektams kelia aukštus kokybės standartus, o šis projektas tą tik įrodo. Kad mes judame teisinga linkme ir, kad tokio būsto poreikis tarp lietuvių auga, patvirtino ir greitas šių butų pardavimas“, – apie išskirtinį NT projektą pasakojo „Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas.
Nors NT plėtotojai neretai teigia, kad rinka dar nepasirengusi mokėti už energiškai efektyvią statybą, „Merko statybos“ projekto pavyzdys rodo ką kita – beveik visi butai „Kražių namuose“ jau parduoti. Projekto plėtotojai nesistebi – sostinės senamiestyje ir miesto centre A ir A+ energinės klasės daugiabučiai – didelė retenybė, nes seni namai turi pačią žemiausią klasę ir renovuoti iki aukščiausios klasės juos sudėtinga technologiškai.
Mokslininko įžvalgos A klasės pastatams
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas Andrius Jurelionis atkreipia dėmesį, kad pastatų energinis naudingumas yra susijęs ne tik su suvartojamos energijos ir poveikio aplinkai mažinimu, bet ir energetine nepriklausomybe. Pagal 2014 metų statistiką, Europos Sąjungoje 46 proc. energijos sunaudojama pastatams šildyti ir vėsinti (šaltinis – „European Commission calculation on the basis of Eurostat and 2014 modelling estimates“).
Kalbant apie ateities miestus, A klasės energinio efektyvumo reikalavimas visiems naujai kylantiems pastatams Lietuvoje globaliu požiūriu tėra mažas žingsnelis į priekį siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir stabilizuoti klimato kaitą.
Pasak profesoriaus, mūsų statytojai jau turi ieškoti būdų ne tik kaip pakelti savo statomų NT objektų energinio efektyvumo kartelę iki A klasės, bet ir kaip ją pastūmėti dar aukščiau.
„A klasės pastatai tikrai nėra riba, tik žingsnis pirmyn. Pasaulyje kalbama apie „pastatus kaip energijos generatorius“, ne vartotojus. Suderinus pastato inžinerines sistemas, architektūrą, konstrukcijas ir medžiagas, galima pasiekti, kad pastato metinės energijos sąnaudos būtų neigiamos, t.y. pastatas pagamintų daugiau energijos negu suvartoja. Ir tokiam pastatui pastatyti pakanka 1000 svarų sterlingų kvadratiniam metrui“, – apie neišvengiamas statybų sektoriaus naujoves pasakoja profesorius.
Patalpų oro kokybė ir šiluminis komfortas – vieni pagrindinių gyvenimo kokybės rodiklių. Todėl pasak A. Jurelionio, svarbu ne tik energijos sąnaudų mažinimo žingsniai, bet ir statiniui naudojamų medžiagų kokybė, garantuojanti teigiamą pastato mikroklimato kūrimą, tinkamą vėdinimą ir poveikį žmogui.
Pagal „Merko statyba“ inf.
