Ežero iškyšulyje, miško apsupty praeitais metais nutupdyta nedidelė užmiesčio vila, kurioje šeima pagaliau atrado galimybę mėgautis laukinės gamtos grožiu, netrikdoma pašalinių žvilgsnių. Tik retkarčiais ežere galima pamatyti nedideles žvejų valteles.
Naujoji moderni vila – tai seno pastato rekonstrukcija, kurią projektavęs architektas Tomas Lapė su komanda prisimena jos atsiradimo pradžią: „Šioje vietoje, prieš pradedant projektavimo darbus, jau stovėjo namas, kuris tarsi padėjo prisijaukinti šeimininkams vietą, pamilti ją ir įžvelgti perspektyvų. Galima sakyti, jis ir padėjo suformuluoti užduotį naujam namui, kuris turėjo tapti patrauklia ir geidžiama šeimos laisvalaikio susibūrimų vieta – nauju, šiuolaikišku, patogiu, moderniu ir išlaikančiu savo semantinę tapatybę.“
Objektas: Užmiesčio vila „Dvynys“
Architektai: Tomas Lapė, Ieva Viliūtė, Emilija Liudvinavičiūtė, UAB „Studija lape“
Plotas: 145,3 kv. m
Statybos metai: 2019–2020
Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!
Forma seka funkciją
Didelis sklypas miško teritorijoje, iš vienos pusės supamas ežero, leidžia šeimai netrikdomai mėgautis privatumu ir ramybe, tačiau rekonstrukcijos sąlygų ribojamas plotas nesuteikė galimybių projektuoti didelio statinio. Tačiau to ir nereikėjo. „Tai vienas tų retų atvejų, kai funkcija padiktavo formą. Labai norėjosi skaidrios ir erdvios pirmo aukšto gyvenamosios patalpos, kuri nuo atvažiavimo pusės tapo tarsi įrėmintu paveikslu į patį svarbiausią vietos vaizdą – ežerą, dengtos lauko terasos, visų patalpų vizualinio ryšio su ežeru ir dvišlaičio tradicinio silueto.“
„Dvynio“ atsiradimo istorija
Siekiant išlaikyti perregimą ir skaidrią pirmo aukšto erdvę, nespaudžiamą žemų lubų, pastato antras aukštas pasuktas į šoną. Toks sprendimas suteikė architektams galimybę virš pirmo aukšto įrengti erdvią pastogę su sutapdintomis lubomis bei terasą, pridengtą nuo kritulių antro aukšto tūriu. Taupant brangius kvadratus apatiniame aukšte, kur prie svetainės šliejasi tik pirties zona, visi miegamieji ir net techninė patalpa įkurdinti viršuje.
Tiek „Dvynio“ fasadai, tiek stogas, dengti tomis pačiomis tamsiai pilkos spalvos klinkerio čerpėmis, suteikia skulptūriškai kompozicijai išsišakojusio didžiulio kelmo, anot architekto, vaizdą, taip tarsi ištirpdant ją gamtoje.
Ekologiški tvarumo sprendimai
Užsakovo, architekto ir statytojo idėjų simbiozę T. Lapė laiko itin sėkminga – statytojas šiuo atveju atliko ne tik vykdytojo, bet ir lygiaverčio partnerio vaidmenį, visų pirma pasiūlydamas medinio karkaso, šiltinto natūralia ekovata, konstrukciją, o vėliau ėjo ir daug kitų ekologiškų sprendimų, atitinkančių išskirtinę statytojo filosofiją. Medinio karkaso konstrukcija, montuojama vietoje, leido atsisakyti nepagrįstų statybvietės išlaidų, gabenant sunkias statybines medžiagas. Vidaus pertvaroms pasirinktos lengvos šiaudų molio plokštės, savo savybėmis nenusileidžiančios analogiškoms gipskartonio.
Komfortas laukinėje gamtoje
Nors nepaliestas civilizacijos šiaurietiškas gamtos grožis, ypatinga šios vietos magija buvo pagrindinė traukos priežastis, tačiau šeima norėjo ir šiuolaikinio komforto, kurį suteikia dabartinės technologijos, leidžiančios tausoti gamtą net ir off-grid sąlygomis. Name, be elektros įvado, nėra daugiau jokių miesto ar gyvenvietės tinklų. Pastate įrengtas geoterminis šildymas ir vėsinimas, visos komunikacijos yra vietinės.
Miško apsupty ypač svarbų natūralų apšvietimą ir saulės spindulius „gaudo“ pietinėje pusėje, nuo įvažiavimo, įrengta stiklo vitrina. Ji taip pat atveria ežero vaizdą artėjantiems prie namo jo gyventojams. Taip namą ne tik užlieja šviesa – jis tampa tarsi perregimas ir atviras įstabioms aplinkos panoramoms. Palankų mikroklimatą palaiko ir įrangą valdyti padeda išmaniojo namo sistema. Per atstumą galima aktyvuoti sistemas, nustatyti norimą patalpų temperatūrą.
Tarp dviejų kevalų
Interjere, kaip ir fasaduose, atsikartoja vadinamojo kevalo idėja, suteikianti vientisumo tiek išorei, tiek vidui. Jeigu išorėje kevalo vaidmenį atlieka tamsios klinkerio čerpės, tai interjere grindys, sienos ir lubos, aptaisytos balinto ąžuolo parketlentėmis, šilta medžio tekstūra ir spalva apgaubia jo gyventojus. Pirties zonai ir laukui naudojamos kedro dailylentės, gavusios drėgmės (o pirtyje ir prie ežero jos netrūksta) skleidžia malonų kvapą, kuriuo galima mėgautis ir viduje, ir sėdint lauko terasoje.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 rugpjūtis-rugsėjis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
