XXI a. Europos postūmis imtis veiksmų ir Žaliojo kurso koncepcijos yra dabarties ir ateities krizė, kurios reikia išvengti: tai visuotinis atšilimas, kurį sukelia žmogaus veikla. Vieninga Europa nori ne tik padėti kovoti su klimato kaita, bet ir vadovauti procesui, paversti tai galimybe ekonomikos augimui ir naujam geopolitiniam centrui.
Į redakcijos klausimus atsako Europos Komisijos atstovas spaudai klimato politikos ir energetikos klausimais Timas McPhie.
Kokie statybos sektoriaus pasiekimai mažinant CO2 emisiją nuo 2020 iki 2024 metų? Kokios priemonės motyvavo labiausiai?
Remiantis Europos aplinkos agentūros (European Environment Agency) duomenimis, analizuojančiais situaciją tik iki 2022-ųjų, 2019–2022 m. iškastinio kuro naudojimo pastatuose tiesioginės emisijos (sudarančios 13 proc. visų išmetamųjų teršalų) sumažėjo maždaug 11 procentų.
Netiesioginės emisijos, susijusios su energijos (elektros ir šilumos) naudojimu pastatuose, sumažėjo maždaug 4 proc. nuo 2019 iki 2022 metų. Statybines medžiagas tiekiančių pramonės sektorių emisijos per tą laikotarpį sumažėjo atitinkamai 7 proc. – cemento ir 13 proc. – plieno atveju.
Siekdama dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir padidinti pastatų energinį naudingumą, ES sukūrė teisinę sistemą, kuri apima peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo (ES/2024/1275) ir atnaujintą Energijos vartojimo efektyvumo (ES/2023/1791) direktyvas.
Abi šios direktyvos skatina politiką, kuri padės iki 2050 m. pasiekti labai efektyvių ir dekarbonizuotų pastatų fondą bei sukurs stabilią aplinką investiciniams sprendimams, leis vartotojams ir įmonėms priimti labiau pagrįstus sprendimus taupyti energiją ir lėšas.
Taip pat naujoji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System) ir persvarstytas Pastangų pasidalijimo reglamentas (Effort Sharing Regulation) bus svarbūs tolesnio pastatų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo varikliai.
Be šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių eksploatuojant pastatą, taip pat yra CO2, įkūnytas statybinėje medžiagoje. ES ŠESD apskaitos sistemoje šie išmetimai priskiriami pramonės šakoms, gaminančioms medžiagas, o ne pastatams, kuriuose jos naudojamos.
Siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį, persvarstytoje Pastatų energinio naudingumo direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės iki 2027 m. paskelbtų veiksmų planą, kuriame būtų išsamiai aprašytos visų naujų pastatų bendrojo kaupiamojo gyvavimo ciklo pasaulinio atšilimo potencialo (angl. total cumulative life-cycle Global Warming Potential; GWP) ribinės vertės ir nuo 2030 m nustatyti tikslai naujiems pastatams jų teritorijose.
Be to, pagal preliminariai sutartą peržiūrėti Statybos produktų reglamentą statybos produktams privaloma pateikti informaciją apie klimato pėdsaką, todėl projektuotojai ir užsakovai gali priimti pagrįstus sprendimus.
Kokie didžiausi iššūkiai dar laukia artimiausiu metu ir kokie svarbūs pokyčiai numatomi pereinant prie statybos iš organinių ar vietinių medžiagų; taikant žiedinės ekonomikos ir pakartotinio naudojimo (angl. adaptive reuse) principus; spartinant renovacijos bangos tempą.
2023 m. Komisija paskelbė Pereinamojo laikotarpio statybų sektoriui kelią (Transition Pathway for Construction). Vadovaujantis ES pramonės strategija, pereinamojo laikotarpio keliu nustatomos dvi ES statybų pramonės ekosistemos – žaliosios ir skaitmeninės, perėjimo sąlygos.
Dokumente nagrinėjami šeši pagrindiniai iššūkiai: konkurencingumas, įgūdžiai ir talentai, palankios politikos sistema, moksliniai tyrimai ir inovacijos, finansavimas ir sukurta aplinka.
Papildomas iššūkis pereinant prie žaliojo statybų sektoriaus yra šeimininkiškumo pojūčio trūkumas.
Neturėdamos šeimininko (nuosavybės) požiūrio, bendruomenės yra mažiau linkusios įsitraukti į pertvarkos procesą ir jį palaikyti, todėl sprendimai gali būti ne tokie veiksmingi ir stokojantys ilgalaikio įsipareigojimo. Bendruomenės turi dalyvauti kuriant jų urbanizuotai aplinkai pritaikytus sprendimus.
Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyva akcentuoja šį požiūrį, užtikrindama, kad sprendimai atspindėtų specifines skirtingų bendruomenių tapatybes.
Šis dalyvavimo procesas skatina stipresnę atsakomybę tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmenimis, socialinį teisingumą ir sąžiningumą, sukuria aplinką, kurioje kiekvienas jaustųsi atstovaujamas ir vertinamas. NEB bendruomenė – solidi, įvairi ir aktyvi, turinti daugiau nei 1500 narių, – yra ne tik pilietinio įsitraukimo, bet ir demokratinių vertybių stiprinimo vietoje priemonė, leidžianti piliečiams aktyviai kurti savo bendruomenių ateitį ir dalyvauti siekiant tikslų.
Be to, norint įveikti sektoriaus iššūkius, būtinas nuolatinis dialogas. Praėjusiais metais Komisija inicijavo keletą Švaraus pereinamojo (Clean Transition) laikotarpio dialogų, siekdama su Europos pramone ir socialiniais partneriais aptarti, kaip sustiprinti ir remti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, prisidedant prie kintančio požiūrio į statybų pramonę.
2024 m. balandžio 9 d. vyko dialogas dėl statybos sektoriaus, o Komisija toliau bendradarbiaus su pramonės atstovais ir socialiniais partneriais per Švaraus pereinamojo laikotarpio dialogus.
Kokios dar yra didžiausios statybų sektoriaus spragos šiuo metu?
Europos pramoninių ekosistemų stebėtojas (The European Monitor of Industrial Ecosystems; EMI) yra viena pagrindinių priemonių, kurias Europos Komisija naudoja stebėdama ir vertindama tendencijas, susijusias su žaliosios ir skaitmeninės perėjimo pramonės ekosistemomis įgyvendinimu.
EMI 2023 m. statybos ataskaita pateikia ir analizuoja duomenis apie šios pramonės ekosistemos pažangą, atsižvelgiant į jos ekologišką ir skaitmeninį perėjimą keliais aspektais. Tai apima pramonės našumą, poveikį aplinkai, technologijų kūrimą ir perėjimą, veiklos pradžios tendencijas, investicijas ir finansavimą bei įgūdžius.
2023 m. Europos Komisijos paskelbtame Pereinamojo laikotarpio statybų kelyje pateikiamos rekomendacijos dėl veiksmų, kad statybų pramonė taptų ekologiškesnė ir skaitmeninė bei pagerintų jos atsparumą. Rekomenduojami veiksmai būtų vykdomi ES lygmeniu – valstybių narių arba pramonės šakų.
Pagrindinės finansinės Europos žaliojo kurso direktyvų vykdymo priemonės ir sankcijos jų nevykdant, liečiančios statybų sektorių?
Pastatų energetinė renovacija laikui bėgant atsiperka, nes sutaupoma už energiją. Tačiau šiuo metu yra įvairių kliūčių, kurios gali atgrasyti namų savininkus nuo energetinės renovacijos, todėl namų savininkai ir nuomininkai sulaukia didelių sąskaitų už energiją ir yra pažeidžiamesni padidėjus energijos kainoms.
Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gyvena energiškai neefektyviuose pastatuose ir dažnai turi mažiau lėšų energinio naudingumo gerinimui finansuoti.
Taigi, persvarstyta ES pastatų energinio naudingumo direktyva užtikrins, kad pažeidžiamiems namų ūkiams būtų teikiama didesnė parama ir didesnis dėmesys būtų skiriamas pastatams, kurių renovacija yra ekonomiškiausia, ir taip bus sutaupoma daugiausia.
Energiškai neefektyvus pastatas gali sunaudoti iki 10–15 kartų daugiau energijos nei nulinės emisijos pastatas.
Nacionaliniai pastatų renovacijos planai (National Building Renovation Plans) turi sudaryti sąlygas panaudoti pakankamai nacionalinio lygmens finansavimo ir padėti pritraukti didelio masto privačias investicijas.
Valstybės narės privalo vykdyti nacionalinę politiką ir priemones, suteikiančias galių apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius, mažinti energijos nepriteklių ir užtikrinti būsto įperkamumą, taip pat pagal neseniai paskelbtas Komisijos rekomendacijas energijos nepritekliaus problemai spręsti.
Apskaičiuota, kad iš ES finansavimo 2023–2030 m. bus skirta daugiau nei 100 mlrd. eurų renovacijai remti, todėl Komisija taip pat padeda sutelkti daugiau lėšų, reikalingų išankstinėms investicijų išlaidoms padengti. ES finansavimas gaunamas iš kelių šaltinių, įskaitant Sanglaudos politikos fondus, „InvestEU“, Europos investicijų banko paskolas, LIFE švarios energijos pereinamojo laikotarpio programą, Europos Horizonto 2025–2027 m.
Strateginį planą, įskaitant partnerystę „Pastatyta žmonėms“, priemonę ELENA, Modernizacijos fondą bei Atkūrimo ir atsparumo fondą – visų pirma dėl stiprių pavyzdinių iniciatyvų „Renovuoti“ ir specialių su „REPowerEU“ susijusių skyrių nacionaliniuose atkūrimo ir atsparumo planuose.
Labai svarbu, kad pagal Europos žaliąjį kursą įsteigtas naujas Socialinio klimato fondas 2026–2032 m., kuriame bus sutelkta 86,7 mlrd. eurų pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms remti, o energetikos renovacija bus viena iš dviejų pagrindinių struktūrinių priemonių sričių (kartu su transportu). Siekdama efektyviai derinti viešąjį ir privatųjį finansavimą, Komisija taip pat užtikrino palankesnę valstybės pagalbos sistemą visoje ES taikomų minimalių energinio naudingumo standartų, visų pirma Bendrojo išimčių reglamento (General Block Exemptions Regulation), poreikiams.
Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra taip pat turėtų padėti sutelkti finansinių institucijų paramą. Pagal šią direktyvą Komisija įpareigoja parengti išsamią portfelio sistemą, skirtą finansų įstaigoms savanoriškai naudoti, kad padidėtų paskolų pastatų renovacijai apimtis.
Supaprastinta ir reguliuojama finansų įstaigų prieiga prie EPC duomenų taip pat turėtų palengvinti renovacijos finansavimą per privačias finansų institucijas.
Be to, unikalia ES finansavimo priemone – NEB – siekiama atgaivinti rajonus, kuriant tvarumą ir įtrauktį. Jos tikslas – sukurti apykaitinę ir regeneruojančią aplinką, sujungti ekologišką perėjimą su vietos demokratija ir ištirti naujoviškus verslo finansavimo modelius.
Priemonė, sukurta strateginiame plane „Europa 2025–2027“, apima visą sprendimų, skirtų rajonams, įgyvendinimo ciklą, sujungiant du komponentus: mokslinių tyrimų ir inovacijų dalį, finansuojamą maždaug 120 mln. Eur pagal įvairias ES programas.
Kokios ryškiausios iniciatyvos, formuojant nekilnojamojo turto vystytojų ir visuomenės nuomonę apie tvarumą statybose? Kaip siekiama užkirsti kelią žaliajam plovimui?
NEB ir yra ES politikos ir finansavimo iniciatyva, skatinanti tvarius, įtraukius ir estetiškus sprendimus, skirtus urbanizuotai aplinkai ir gyvenimo būdui pakeisti Žaliojo kurso periodu.
2024 m. liepos 29 d. Europos Komisija priėmė Naujojo europinio bauhauzo investicijų gaires – priemonę, iliustruojančią, kaip viešosios ir privačios investicijos gali integruoti tvarumo, įtraukties ir estetikos vertybes, kurias propaguoja NEB, kad pakeistų Europos urbanistinę aplinką ir investicijų į nekilnojamąjį turtą pajėgumus.
Ši patikima priemonė sukurta bendradarbiaujant Europos Komisijai ir JASPERS partnerystei – konsultavimo programai, kurią finansuoja EK ir Europos investicijų bankas.
Naujosios europinio bauhauzo investicijų gairės – priemonė, turinti geriausią praktiką ir kokybės garantijas, skatinanti nekilnojamojo turto investuotojus imtis NEB projektų, suteikiančių šias vertybes ir aukštos kokybės patirtį.
Jame aptariami didesnio masto projektai, kurie galėtų padėti NEB įtraukti į didelę viešąją investicijų veiklą ir komercinio nekilnojamojo turto pramonę.
Be to, tikimasi, kad gairės palengvins investicijų, taip pat ir nekilnojamojo turto, pritraukimą į miesto ir kaimo regionus, įskaitant atokias ar apleistas vietoves, taip suteikdamos ekonominių galimybių ir skatindamos vietos bendruomenių integracinį augimą ir darnų teritorinį vystymąsi.
NEB investavimo gairės gali padėti investuotojams į nekilnojamąjį turtą suprasti kokybinę naudą ir sumažinti išlaidas, padedant jiems įgyvendinti projektus, kurie būtų ilgalaikiai ir neapsiribotų vien finansiniais sumetimais.
Integruodama estetiką, tvarumą ir įtrauktį, NEB prideda unikalią investicinių projektų kokybę, todėl jie yra patrauklūs investuotojams, ieškantiems projektų, įsipareigojusių aplinkos ir klimato tvarumui bei socialinei atsakomybei.
