Tegul paveldas įgauna sąsajas su mūsų asmeninėmis istorijomis, atsiskleidžia ne tik rūmuose, muziejuose, teatruose, filharmonijose ar sakralinėse erdvėse, tačiau ir kur kas kuklesnėse mūsų kasdienybės erdvėse. Tegul istoriniais artefaktais prisodrintos erdvės tampa naudojamos kaip vietovės tapatybės, kultūrinio turiningumo ar galų gale emocinio patrauklumo kūrimo įrankis, skatinantis istorinės atminties pagrindu aktyviai kurti kiekvieno iš mūsų ateitį.
Dr. Vaidas Petrulis
