Europos miestai, nepaisant įvairių atsiradimo aplinkybių, dalijasi tam tikrais istoriškai susiklosčiusiais elementais: dažnai tai žmogiškasis mastelis, kompaktiškas planavimas, bendros erdvės universalumas. Miesto viešoji erdvė ne tik atlieka pagrindinį vaidmenį suartinant žmones – ji veikiama politinių, ekonominių ir socialinių sąlygų ar vertybių. O šių vertybių materializavimas, t. y. įgyvendintas projektas, jas sujungia ir padaro įmanomas.

Apie Europos miesto viešosios erdvės konkursą

Kas dvejus metus nuo 2000-ųjų teikiamas Europos miesto viešosios erdvės apdovanojimas už viešųjų erdvių koncepciją, transformaciją ir atkūrimą. Tai vienintelis, analogų neturintis Europos miesto viešosios erdvės kategorijoje suteikiamas apdovanojimas: nuo kitų iniciatyvų, kurios nukreiptos į tūrinį projektavimą arba kraštovaizdžio tvarkymą, šis skiriasi tuo, kad yra orientuotas į miesto erdvių santykį su pilietiškumu.

2022 metais 11-asis Europos miesto viešosios erdvės konkursas, kurio iniciatyva priklauso Barselonos Šiuolaikinės kultūros centrui (Barcelona Contemporary Culture Centre; CCCB), sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus ir plataus įsitraukimo: pateikti 326 projektai iš 35 šalių. Konkursui pristatytuose darbuose pabrėžiamos skirtingos Europos miestų problemos ir jų sprendimai. 

Prestižinį konkursą laimėjo olandai, atkūrę vandens kanalą vietoj anksčiau buvusio judraus greitkelio

Šiame konkurse 2022 m. tarptautinė žiuri Europos miesto viešosios erdvės pagrindinį prizą skyrė olandų kraštovaizdžio studijos „OKRA Landschapsarchitecten“ įgyvendintam Catharijnesingel kanalo Utrechte, Nyderlanduose, atkūrimo projektui. Vertinimo komisija pažymėjo, kad kanalo rekonstrukcija, taip pat jo krantais besidriekiančio linijinio parko atkūrimas vietoj prieš tai buvusios intensyvaus eismo gatvės, yra mūsų miestų išlikimo pavyzdys šioje naujoje klimato eroje.

Parko šalia vandens kanalo vietoje dar visai neseniai buvo judrus 10 eismo juostų greitkelis, kuriuo nenutrūkstamai lėkė automobiliai. Kanalas atkurtas savivaldybės ir vietos bendruomenių pastangomis kaip sveiko miesto katalizatorius.

Po 20 metų atkurtas žaliasis Utrechto centro stuburas – Catharijnesingel kanalas

XX amžiuje Catharijnesingel tapo Catharijnebaan: nepatraukliu miesto greitkeliu, kuriame dominavo asfaltas ir betonas. „Kai mums buvo pasiūlyta galimybė įgyvendinti šios teritorijos plėtrą, sugrąžinant kanalui vandenį, pasinaudojome proga maksimaliai realizuoti šią idėją. Vanduo grįžo į istorinę kanalo dalį, taip buvo sukurtas naujas gamtos parko kelias vienoje judriausių Nyderlandų vietovių. Rezultatas – miesto kraštovaizdis, visiškai susietas su praeitimi, dabartimi ir ateitimi“, – sako architektai.

Vėl tapęs vandens kanalu, Catharijnesingel yra itin svarbus laimėjimas, vystant 20 metų trukusį miesto kanalo atkūrimo projektą, neapsiribojant tik istoriniu ir aplinkosauginiu aspektais. Tiek simbolinė, tiek esminė jo prasmė – atgaivinti stoties teritoriją, paverčiant ją pėstiesiems draugiška žaliąja miesto erdve, kurioje darniai susilieja sena ir nauja. Negana to, šis projektas atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant prie klimato kaitos prisitaikantį miesto centrą.

Turtinga istorija

Nuo XII amžiaus iki miestų plėtros. Catharijnesingel šaknys siekia 900 metus, kai Utrechtui 1122-aisiais buvo suteiktos miesto teisės. Tuo metu buvo iškastas penkių kilometrų ilgio išorinis kanalas, šimtmečius turėjęs svarbų vaidmenį miesto raidoje. Tačiau XIX amžiuje, sumaž

ėjus gynybinių sienų poreikiui, dalyje buvusių gynybinių pastatų buvo įkurtas architekto Jano Davido Zocherio suprojektuotas parkas.

Ginčai ir pastangos atkurti. 1958 m. Catharijnesingel ateičiai iškilo pavojus, nes pirmenybė buvo teikiama automobilių eismui. Nepaisant to, kad 1969-aisiais kai kurios kanalo dalys nusausintos miesto greitkelio statybai, atkūrimo kampanija tęsėsi. 2002 m. referendumas parodė, kad visuomenė projektui pritaria. Jį įgyvendinus, atgaivintas vandens kelias, kartu sukuriant parką palei krantą, įkvėptą J. D. Zocherio stiliaus ir šiuolaikinių aplinkosaugos principų.

Sumažinti automobilių srautą ir atlaisvinti erdvę pėstiesiems

Pastangos atnaujinti Utrechto miesto centrą mažina automobilių srautą, skatina vaikščioti pėsčiomis ir kuria daugiau erdvės dviratininkams. Kanalo dizainas kruopščiai integruoja istorinius elementus, išnaudoja gamtą ir aplinkosauginius aspektus. Kanalas ir parkas, papildytas įvairiais medžiais ir objektais, pritraukiančiais biologinę įvairovę, – paukščius ir bites, siūlo galimybes praleisti laisvalaikį tiek ant vandens, tiek šalia jo.

Prieigos prie vandens atkūrimas

Iš viso į kanalą grąžinta apie 40 000 kubinių metrų vandens, dabar jo ilgis siekia beveik šešis kilometrus. „OKRA“ pertvarkė sklypą, nukreipdama automobilių eismą ir suteikdama pirmenybę pėstiesiems. Prailgintas pėsčiųjų takas palei kanalą kviečia ilsėtis ir aktyviai juo naudotis: lankytojai gali pasivaikščioti po pievas tarp meno kūrinių, taip pat čia yra daugybė laisvalaikio zonų ir įvairių apželdintų plotų su didele augmenijos įvairove.

Prailgintas pėsčiųjų takas. Lankytojai gali pasivaikščioti po pievas tarp meno kūrinių.

Prieigos prie vandens atkūrimas yra pagrindinis šio projekto aspektas ir priežastis, kodėl lankytojai vis nori čia grįžti. Utrechto gyventojai, nesvarbu, ar ką nors veikiantys ant vandens, ar vaikščiojantys palei kanalo pakraštį, kur parkas atsispindi paviršiuje, gali patirti istorinį miesto santykį su vandeniu. Įvairių medžių, tuopų, vyšnių, slyvaičių, guobų, giraitė jungia šį naują parką su esamu istoriniu Zocherio parku. Rinkdamiesi daugiamečius augalus, „OKRA“ architektai daug dėmesio skyrė jų biologinei įvairovei, tarp jų ir žydintiems medžiams, kurie pritraukia bites, taip užtikrinant ir įvairią lankytojų patirtį visais sezonais. Medžiagos – klinkerio trinkelės ir žvyras kuria vizualinį ryšį su Utrechto istoriniu centru. Šalia esamo doko kaip sėdėjimo vietą ar nedidelę sceną renginiams galima naudoti medinę platformą. Apatinė jos dalis, prijungiama prie esamos medinės platformos, suformuoja baidarių, irklenčių ir pramoginių laivų prieplauką.

Catharijnesingel kanalas  – prie klimato prisitaikantis Utrechto miesto centro stuburas Nyderlanduose.

Miesto transformacija – kurti sveiką aplinką

Pirmenybė teikiama pėstiesiems ir prisitaikymui prie klimato. Catharijnesingel yra pavyzdinis projektas, laimėjęs Europos miesto viešosios erdvės prizą ir Rietveldo apdovanojimą už geriausią architektūrinį projektą Utrechto rajone. Rietveldo premija – prizas, kas dvejus metus teikiamas architektui, įgyvendinusiam išskirtinio objekto projektą Utrechto mieste. Premija pavadinta Utrechto architekto Gerrito Rietveldo (1888–1964) garbei. Kanalo atkūrimas apima ne tik artimiausią aplinką. Jis tampa platesnės miesto jungiamosios ašies dalimi, puoselėjant bendrystę pasivaikščiojant, prisitaikant prie klimato ir atkuriant kultūros paveldą.

Jungiančio miesto vizija siekiama panaikinti kliūtis tarp įvairių centro dalių, teikti pirmenybę pėstiesiems ir pereiti prie lėto transporto. Žaliesiems plotams ir biologinei įvairovei tenka pagrindinė vieta, kuriant piliečiams patrauklias socialinio bendravimo erdves. Atkurtas kanalas veikia kaip prie klimato pokyčių prisitaikanti gyvoji miesto laboratorija, leidžianti atlikti išsamią analizę, nustatyti kanalo indėlį įvertinant klimato problemas ir pasiūlyti papildomų sprendimų.

Catharijnesingel pripažinimą lėmė sėkminga istorijos, ekologijos ir miestų plėtros sinergija, siekiant įkvėpti naujos gyvybės svarbiausiai Utrechto miesto daliai, kartu puoselėjant gyvybingą ir tvarią aplinką ateičiai.

Naujas ateities gatvių etalonas – Grotestraat Neiverdalyje

Dar vienas išskirtinis studijos „OKRA“ projektas – kadaise buvusio intensyvaus jungiamojo kelio tarp Zwolle ir Enschede, Grotestraat Neiverdalyje, transformacija į lėto eismo. Tai buvo nuolatinio intensyvaus eismo transporto magistralė be vietinės paskirties, prasiskverbusi į miesto širdį. Naujo tunelio įrengimas suteikė galimybę pritaikyti gatvę pėstiesiems ir lėtam eismui. „Šis siekis buvo laikomas atspirties tašku centro ryšiui su aplinkiniu kraštovaizdžiu, tačiau mūsų tikslas tuo neapsiribojo“, – sako architektai.

Prieš po atnaujinimo.

Kraštovaizdžio atskleidimas – vieninga vizija

Ankstesni bandymai pertvarkyti Grotestraat buvo sudėtingi dėl skirtingo suinteresuotųjų šalių požiūrio, tai ne kartą stabdė pažangą. Dėl šios priežasties buvo jaučiamas didelis spaudimas ir skuba laiku parengti projektą. Architektų paprašyta sukurti tinkamą koncepciją, kuri leistų įgyvendinti projektą greičiau, nepakenkiant kokybei proceso metu. Raktas į sėkmę – aktyvus visų dalyvių bendradarbiavimas ir aiški, turimomis žiniomis paremta kryptis. Rezultatas – gamtos kraštovaizdis, pavertęs centrą svetinga vieta atvykti ir apsistoti, taip pat ambicingas postūmis siekti tvarumo ir didinti prisitaikymą prie klimato. 2019 m. projektas įvertintas vandeniui atsparių miestų apdovanojimu už geriausią tvarią lietaus vandens nuvedimo sistemą miesto aplinkoje.

Lietaus vanduo kaupiamas po grindiniu, kad medžiai būtų aprūpinami pakankamu kiekiu vandens, o taip pat pamaitintų vandens žaidimų aikštelę su fontanais.

Atgaivinti miesto centrą

800 m ilgio Grotestraat pertvarkymas išsiskiria nauja žaliai mėlyna struktūra su prie klimato prisitaikančiais slenksčiais ir vandeniu maitinančiomis augalų vietomis aplink medžius. Jis tęsiasi iki Neiverdalio miesto centro zonos, paversdamas ją patrauklia ir gyva vieta. Čia sukurtas draugiškas ir svetingas įvažiavimas į miestelį, deramai sutinkantis aplinkinių gamtinių vietovių gyventojus ir poilsiautojus. Suformavę žalią kilimą tiesiai į miesto širdį, architektai sukūrė ir vaizdingas aplinkinio kraštovaizdžio savybes: dabar matomus ir apčiuopiamus kalnagūbrį ir upelio slėnį, tapusius Neiverdalio šerdimi. 

Atspirties taškas sprendžiant visą miesto centro teritoriją

Grotestraat metodas sulaukė didelio pripažinimo kaip ekologiškumo etalonas ir tapo „Green Cities“ apdovanojimo Nyderlanduose laureatu. Aktyvus procesas pačiame Neiverdalyje ir su juo susiję rezultatai taip pat turėjo įtakos – architektai laimėjo ir gretimų gatvių, esančių miesto centro teritorijoje, žalinimo ir tvarumo konkursą.

Straipsnis viešintas specialiame numeryje, skirtame viešosioms erdvėms.