Idealus pastatas – tai tvarus, energiškai taupus statinys, draugiškas aplinkai ir žmogui. Šiandien jau galime kalbėti apie tokius pastatus, kurie ne tik naudoja itin mažai energijos, bet patys ją ir pasigamina pasitelkę atsinaujinančius energijos šaltinius. Pirmasis Baltijos šalyse energiškai taupus prekybos centras „Žali“, sertifikuojamas pagal pasaulinę tvarių pastatų vertinimo metodiką BREEAM, atvers duris Lietuvos sostinėje.

Tausoti sparčiai senkančius energijos išteklius tampa vis svarbiau, todėl jau nebestebina itin efektyvūs namai, kuriems eksploatuoti energijos suvartojama bent 10 kartų mažiau nei įprasta. Šiuo metu dažno energiškai taupaus daugiabučio metinės energijos sąnaudos neviršija 15 kWh kvadratiniam metrui, kai sovietmečiu statytų daugiabučių energijos sunaudojimas yra 120–200 kWh kvadratiniam metrui. Nuo 2020 metų visoje Europos Sąjungos (ES) teritorijoje turės būti statomi tik energiškai labai taupūs pastatai.

Nors energiškai efektyvių gyvenamųjų, administracinių, gamybinių ir kitokių pastatų Lietuvoje jau yra 119, į tvarius prekybinės paskirties statinius dar nebuvo drįsta investuoti. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Baltisches Haus“ nusprendė nebelaukti ES įvardyto termino ir Vilniaus pašonėje, Balsių gyvenvietėje pradeda pirmojo Baltijos šalyse energiškai taupiausio – A+ energinio naudingumo klasės – prekybos centro ŽALI statybas.

Pastatų energinis naudingumas – tai taupus energijos suvartojimas, vertinamas energinėmis klasėmis. B, A ir A+ klasės pastatai priskiriami mažai energijos naudojančių pastatų kategorijai, o A++ klasės – jos beveik nenaudoja. Tai atitinka nuo 2020 metų pabaigos ES keliamus aukščiausius reikalavimus naujiems statiniams.

Prekybos centro ŽALI energinio naudingumo projektą įgyvendinančios bendrovės „EE plius“ direktorius Remigijus Simanavičius pasakoja, kokiomis priemonėmis galima siekti tokio energinio efektyvumo ir tvarumo.

„Energinio naudingumo tikslas – ne tik sutaupyti, bet siekti šiluminio komforto ir oro kokybės užtikrinimo įmanomai mažesnėmis energinėmis sąnaudomis. Pavyzdžiui, būsimo prekybos ir paslaugų centro ŽALI (3500 kvad. m ploto) šildymui bus įrengta geoterminė katilinė, naudosianti žemės gelmių šilumą. Vasarą ta pati sistema dirbs atvirkštiniu režimu – vėsinant patalpas šilumą iš prekybos centro nukreips į žemės gelmes. Tam tikslui po ŽALI pastatu ketinama įrengti 140 m gylio gręžinius, iš kurių bus išgaunama šiluma ir naudojama vėsa“, – kalbėjo R. Simanavičius.

Taupant šilumos energiją, pastate bus sumontuoti vėdinimo įrenginiai su efektyvia šilumogrąža, kurie žiemos metu neleidžia šaltam orui iš lauko patekti tiesiai į patalpas. Šie įrenginiai naudos žymiai mažiau elektros energijos, jie bus valdomi atsižvelgiant realius poreikius, reikalingus komfortui užtikrinti.

Dar vienas svarbus energiškai efektyvių pastatų aspektas – pastato sandarumas. A+ klasės pastato sandarumas turi būti itin geras, nes tai padeda išvengti energijos švaistymo ir pagerina akustinį komfortą.

Svarbios ne vien energiją taupančios priemonės, ŽALI bus įdiegta ir „protinga“ pastato valdymo sistema – BMS (building management system). Ji reaguos net į nereikšmingus šilumos pokyčius, kuriuos gali sukelti įjungti parduotuvės šviestuvai, kepimo krosnelės ir kita įranga. Įprastai į tai nekreipiama dėmesio, tačiau A+ klasės pastate svarbi kiekviena detalė.

Projektuojant šį pastatą buvo modeliuojama pastato elgsena įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis. Tam naudojamas dinaminio modeliavimo metodas, kurio metu naudojant 3D virtualų pastato modelį, atliekama simuliacija, imituojanti būsimo pastato elgseną kiekvieną valandą, atsižvelgiant į visus galimus klimato ir eksploatacijos poveikius, lankytojų srautus ir t.t. Tokiu būdu buvo sukurtas pastato elgsenos modelis. Tai leido numatyti komforto sąlygų kitimą ir pasirinkti optimalius sprendimus, užtikrinančius mažas energijos sąnaudas visus metus.

Naudojant įprastus skaičiavimo metodus, įmanoma tik apytiksliai numatyti būsimas vidutines energijos sąnaudas, kurios gali ženkliai skirtis nuo realybės.

„Dinaminis modeliavimas suteikia galimybę tiksliai apskaičiuoti visus būsimo projekto parametrus, išvengti neracionalių sprendimų, atsisakyti nereikalingų rezervų ir tuo pačiu sutaupyti“, – tikino R. Simanavičius.

ŽALI projekto vystytojai „Baltisches Haus“ siekia rekordiškai mažų – tik iki 4 kWh kvadratiniam metrui per metus – energijos sąnaudų pagal energinių klasių sertifikavimo metodiką. Pagal plačiai pasaulyje taikomą pastatų poveikio aplinkai sistemos BREEAM vertinimo skalę, energinio efektyvumo rodikliai šiame pastate vieni reikšmingiausių. Be to, tai pirmasis prekybos paskirties pastatas Lietuvoje, siekiantis aukšto aplinkosauginio įvertinimo – labai gerai – pagal minėto tarptautinio standartą kategoriją „nauji statiniai“.

Statybas ketinama pradėti laikotarpyje nuo 2016 m. IV ketvirčio iki 2017 m. I ketvirčio. Darbai bus baigti iki 2017 pabaigos. Planuojamos investicijos sieks 4,5 mln. eurų.