Trečius gyvenimo A+ energinio naudingumo klasės name skaičiuojantys vilniečiai, kaip kadaise ir jų visoje Lietuvoje lankyti panašių poreikių turintys žmonės, mielai pasakoja apie savo patirtis ir pamokas, bet duodami interviu panoro likti neįvardyti.

– Ar dažnai Jūsų patirtimi domisi ketinantieji statyti energiją taupančius namus? Kas tokiems svečiams rūpi? Ar nestebina jų, tarkime, kad energiškai efektyviame name turite gana didelius langus? Kiek dėmesio tenka Jūsų sprendimui šildyti namus židiniu? Ar Jūs patys šiuo sprendimu patenkinti?

– Svečių, kurie domisi energijos taupymu, tikrai nėra daug. Žmonių ar, tiksliau, praeivių žvilgsnį labiau traukia architektūros sprendimai, sulaukiame ir daugiau klausimų apie tai. Kitaip nei dideli langai, kurie, matyt, dažno lietuvio nestebina, o ir planuojami, įrengiami jie dažnai, klausimas tik, kiek galvojama apie šilumos energijos gavimą.

Apie židinį būtų galima parašyti atskirą straipsnį, galbūt net mokslinį veikalą. Mano manymu, noras turėti židinį ir būtinas jo projektavimas statant namą yra labiau lietuvių identiteto (galbūt pagonybės) klausimas negu logiškai pagrįsta ir apskaičiuota šilumos šaltinio, papildomos vietos, kamino, šilumos tiltelių ir kt. klausimų visuma.

Ir nors pačiu židiniu, kaip ugnies ir šilumos šaltiniu, esame patenkinti, jau minėjau, kad tai yra labiau emocinis pasirinkimas, kuris nėra niekaip apskaičiuotas ir pagrįstas.

– Kaip dažnai papildomai prireikia įjungti sieninį ar grindinį šildymą? Kuriuo metų laiku labiau justi Jūsų namo privalumai?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projektuojant energiškai efektyvų namą ir skaičiuojant energijos poreikius kaip duotybė numatoma 18 laipsnių temperatūra. Tačiau realybėje vaikams ar labiau mėgstantiesiems šilumą to per maža.

Kaip sušilti neturint tradicinės šildymo sistemos – tai jau pasirinkimo klausimas. Minėjau, kad naudojamės židiniu, taip pat infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Bet kokiu atveju būtina atkreipti dėmesį, kad lietuvišką žiemą (lapkričio–vasario mėnesiais), nepaisant to, ką skelbia meteorologiniai duomenys, naudojami skaičiavimuose, duok Dieve, sulaukti bent 7 saulėtų dienų. Tad kad ir kas būtų kalbama, šiuo laikotarpiu saulė pagelbės ypač retai. Tačiau kovą, balandžio pradžioje ar spalį, kai tradiciškai jungiamas centrinis šildymas, pas mus ypač smagu – nereikia nei tradicinių šilumos šaltinių, nei židinio.

– Ar pakanka saulės kolektorių energijos šiltam vandeniui gaminti?

– Tikrai nereikia turėti iliuzijų Lietuvoje karštą vandenį pasitelkus saulę ruošti nuo spalio vidurio iki kovo vidurio. Tačiau likusius 7–8 mėnesius tai visiškai realu ir pakanka tik saulės.

– Ketinate keisti rekuperacijos įrenginį. Prireikė efektyvesnio? Ar kas nors kita neatitiko Jūsų lūkesčių?

– Galima išskirti dvi problemas. Viena, tai nepatikrintas laiko lietuviškas įrenginys, kurio gamintojas bankrutavo, todėl nėra jokio techninio palaikymo. Kitas klausimas labiau susijęs su vėdinimo projektavimo trūkumais. Tai yra rekuperacinė sistema nepritaikyta naudoti gartraukį, o židinys neturi atskiro lauko oro padavimo. Tad naudoti gartraukį ir židinį vienu metu neįmanoma.

– Specialistai teigia, kad statant energiškai efektyvius namus sprendimas garažą pakeisti pastoge yra protingas ir racionalus. Įdomu, kaip jį vertina aplinkiniai – ar nesistebi, kad toks įspūdingas namas neturi garažo, rimto kaip bunkeris?

– Garažas, mano manymu, kaip ir židinys, priklauso lietuvių identiteto klausimų grupei, o ne logiškai pagrįstam ir apskaičiuotam pasirinkimui. Kadangi dar neteko matyti garažo, kuris atliktų savo pagrindinę funkciją ir būtų skirtas tik automobiliui, o ne daiktams, kurių galbūt prireiks, jo atsisakėme. Šio sprendimo tikrai nesigailime.

– Kaip atrodo vasarą gyvenimas A+ energinio efektyvumo klasės name? Saulės kontrolei turite žaliuzes, įsirengėte ir rekuperatorių, o ar kada atsidarote langus?

– Žaliuzės skirtos namui apsaugoti nuo perkaitimo, ir tai puikus sprendimas. Tačiau vasarą norisi būti lauke, tad natūraliai dažnai vaikščiojama, ir namas būna atviras – tada rekuperatorius naudojamas rečiau.

– Kai architekto klausiau, kodėl užsakovai nesiekė dar aukštesnio energinio efektyvumo standarto, jis aiškino, kad siekėte investicijų efektyvumo. Kaip vertinate savo sprendimą šiandien?

– Nesame nei architektai, nei inžinieriai, nei statybininkai. Tad dėl įdomumo, eksperimentų siekti aukštesnio energijos efektyvumo standarto tikrai neturėjome tikslo. Juolab kad ir pavyzdžių Lietuvoje nebuvo, ir šiuo metu, matyt, pakaktų vienos rankos pirštų. Taip pat tai ir išlaidų bei naudos klausimas. Buvo svarstymų įsirengti fotovoltinę jėgainę (saulės baterijas), bet pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir supirkimo kainoms to atsisakėme.

Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.

[su_box title=”Taip pat skaitykite:” style=”soft” box_color=”#eeeeee” title_color=”#000000″ radius=”0″ class=”dotdotdot”] [su_posts id=”81013″ posts_per_page=”1″ tax_operator=”0″ order=”desc” ignore_sticky_posts=”yes”][su_posts template=”templates/teaser-loop.php” tax_term=”163″ tax_operator=”2″ offset=”1″ order=”asc” orderby=”id” ignore_sticky_posts=”yes”][/su_posts] [/su_box]