Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įprasta situacija, kuomet rinkodaros tikslais NT plėtotojai deklaruoja biurų pastatų klasę, tačiau nutyli energinio efektyvumo klasę.

Rinkoje yra nemažai energinio efektyvumo B, C klasės arba visai nesertifikuotų pastatų, tačiau dėl lokacijos ir infrastruktūros jie iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukliai. Formaliai kai kuriuos B ir C energinio efektyvumo klasės pastatus galima priskirti A klasės biurų segmentui, juolab kad biurų klasės vertinimo metodika yra labiau rekomendacija, o ne norminis dokumentas, taigi, egzistuoja daug laisvės subjektyviam vertinimui.

Tuo tarpu pastato energinės klasės reikalavimus nustato aiškiai apibrėžtos normos, vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės nutarimu, nepriklausomus skaičiavimus ir fizikinius matavimus atlieka atestuotos įmonės bei laboratorijos, galiausiai išduodamas energinio efektyvumo sertifikatas. Todėl, norint atitikti A energinės klasės reikalavimus, reikia žinių, pastangų ir papildomų investicijų.

Kita vertus, NT rinka Lietuvoje nėra galutinai susiformavusi, todėl dažniausiai plėtotojai akcentuoja, o nuomininkai atkreipia dėmesį į mažiausią deklaruojamą nuomos kainą, o ne į pastato energinį efektyvumą, nors būtent nuo jo priklauso būsimi eksploatacijos kaštai.

Galbūt skamba keistai, bet kai kuriems potencialiems plėtotojams ir nuomininkams 15 eurų nuomos mokestis plius 5 eurai eksploatacijos kaštų atrodo patrauklesnis nei 16 eurų nuomos mokestis plius 2 eurai eksploatacijos kaštų, nors, akivaizdu, kad pasirinkęs pirmąjį variantą nuomininkas sumokės daugiau. Kad ir kaip būtų, socialiai atsakingas, nekenksmingas aplinkai vartojimas turi būti ugdomas, o žinios ir supratimas neateina savaime.

Pastaruoju metu į Lietuvos NT rinką atėjus pasaulinio lygio socialiai atsakingoms kompanijoms, situacija keičiasi į gerąją pusę. Rinkoje daugėja įmonių, ypatingą dėmesį skiriančių aplinkosaugai. Teko bendrauti su vienos Skandinavijos kapitalo įmonės vadovais, kurie prisipažino, kad pagal įmonės vidaus politiką jiems neleidžiama įsikurti žemesnio nei A energinio efektyvumo pastatuose. Tikrai pagirtina praktika, bet tai buvo išimtis.

Anksčiau ar vėliau A ar A+ energinio efektyvumo pastatai taps rinkos būtinybe – Lietuva ratifikavo Europos Sąjungos direktyvas aplinkosaugos srityje. A energinio efektyvumo klasės pastatų projektavimas bei statyba turėjo būti privalomi jau nuo 2016 metų sausio pirmosios. Deja, eilinį kartą buvo pademonstruota, kad esame „draugiški“ aplinkai tik politinėse deklaracijose, o ne realiuose darbuose.

Man asmeniškai sukėlė nuostabą ir nusivylimą Aplinkos ministerijos sprendimas metams atitolinti privalomus A energinės klasės pastatų reikalavimus. Deklaruojama, kad rinkos dalyviams reikėjo ilgesnio pasiruošimo laikotarpio. Panašu, kad pagal 2015–2016 metais skubos tvarka išduotų statybos leidimų B energinės klasės pastatams tapsime „lyderiais“ visoje Europoje. Ir vargu ar sulauksime masinių A energinės klasės pastatų statybų anksčiau nei 2020 metais, nors formaliai Lietuva įsipareigojo jau nuo 2018 metų projektuoti A+, o nuo 2020 metų A++ pastatus. Galiu tik spėlioti, kokius argumentus, norėdami pateisinti savo neveiklumą, rinkos dalyviai pateiks 2018–2020 metais.

Dar prastesnis, nei atidėtas terminas statyti A energinio efektyvumo pastatus, mano nuomone, yra sprendimas du kartus sumažinti pastatų sandarumo reikalavimus. Faktiškai buvo suduotas smūgis visai pastatų sertifikavimo sistemai, nes sandarumo reikalavimas yra pamatinis norint realizuoti energetiškai efektyvius sprendinius. Pagal naująją metodiką pasiekti A klasės energinį efektyvumą galima su „pusiau kiaurais“ langais ir stogais. Ar Lietuvoje jau negalioja fizikos dėsniai?

Siekiant A klasės energinio efektyvumo, ne mažiau svarbus vėdinimo sistemos efektyvumas (verslo centre „Premium“ rekuperatoriaus efektyvumas siekia 85 proc.), šilumos siurblių, oro kondicionierių efektyvumas (COP daugiau nei 5). Aišku, turi būti kokybiški stiklai (0,5–0,6 W/m²/K) ir kitos pastato konstrukcijų medžiagos.

Džiugu konstatuoti, kad rinkoje jau atsirado ir artimiausiu metu atsiras energiškai efektyvių pastatų, ir mitai apie statytojų bei projektuotojų nepasirengimą A ir A+ klasės pastatų statybai bei tokios statybos brangumą bus išsklaidyti.

Vienas tokių populiarių mitų rinkoje yra nuogąstavimai, kad, siekiant A klasės energinio efektyvumo, pastatuose tenka beveik atsisakyti langų ir durų. „Premium“ verslo centre stiklo fasadas sudaro du trečdalius viso fasado ploto, ir tai nesutrukdė pasiekti A klasės, o pastato sandarumas atitiko net pasyviesiems pastatams keliamus reikalavimus. Lietuvos architektų sąjungos surengtame geriausio 2015 metų projekto konkurse patekome į finalą.

Toks rezultatas pareikalavo glaudaus ir dalykiško kasdienio architektų, inžinierių, statybininkų, ekspertų bendradarbiavimo, reikėjo atsakingai parinkti šiuolaikines medžiagas ir technologijas, kiekviename žingsnyje kontroliuoti statybos ir montavimo procesus. Bet tai nėra kažkas ypatinga, tai yra visiems žinomi gerosios praktikos, darnios architektūros ir statybos principai, civilizuotame pasaulyje praktikuojami dešimtmečiais. Mums tik reikėjo dalykiškai įsisavinti kitų patirtį, o ne išradinėti dviratį ar kurti mitus apie rinkos dalyvių nesubrendimą A ir A+ klasei.

Kitas gyvuojantis mitas yra energiškai efektyvių sprendinių brangumas. Taip, suprantama, visos naujos medžiagos, energiškai efektyvios technologijos kainuoja. Bet jos pabrangina projektą tik 10–15 proc., o eksploatacijos kaštai sumažėja keletą kartų ir atsiperka su kaupu.

Antra vertus, rinkoje egzistuoja ydinga praktika nesilaikyti statybos ir mokėjimų terminų, o dėl to projektai pabrangsta 20–50 procentų, tačiau niekas kažkodėl iš to nedaro problemos. Taip pat mažai kas įvertina, kiek statybos pabrangsta dėl neefektyvaus valdymo, jeigu vietoje technologiškai pagrįsto dvejų metų statybos laikotarpio statybos trunka trejus ar ketverius metus, joms papildomai eikvojami pinigai, materialieji ir žmogiškieji ištekliai, teršiama aplinka. Tokiame kontekste investicijos į energiškai efektyvius sprendinius yra statybos sąmatos skaičiavimo paklaidos ribose, ir kaina nėra priežastis jų atsisakyti.

Šiuo metu biurų pastate „Premium“ pasiekti rodikliai tikrai nuteikia optimistiškai, džiugu konstatuoti, kad sprendimas vystyti energiškai efektyvų projektą buvo teisingas ir priimtas laiku. Per metus įgijome papildomo patrauklumo, konkurencingumo, tausojame aplinką realiais darbais, o ne deklaracijose. Verslo centrui „Premium“ elektros energija tiekiama tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Pagal nuomininkų pageidavimus pastate užtikriname didesnio komforto sąlygas (vietoje 18–20 °C temperatūros, kuri numatyta higienos normose, palaikome 22–24 °C temperatūrą, vietoje higienos normose numatyto 3,5–4,5 kubinio metro per valandą oro srauto palaikome 7–7,5 kubinio metro per valandą oro srautą), tačiau tai kainuoja 2–3 kartus mažiau nei aplink esančiuose pastatuose. Remdamiesi vienerių metų statistika, netrukus planuojame optimizuoti mikroklimato kontrolę.

Pastate įrengtos nepriklausomos modernios šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, automatikos sistemos, turime galimybę išbandyti visus režimus realiuoju laiku realiosiomis sąlygomis, esame atviri visiems geriems pasiūlymams ir patarimams, su malonumu pasidalysime savo patirtimi su visais, kas nėra abejingas darniai architektūrai ir aplinkosaugai.

Įmonės stiprybė – kompetentingi darbuotojai Bendrovė „Evolis“ – investicinių projektų valdymo kompanija, rinkoje sėkmingai dirbanti nuo 1998 metų. Išskirtinis įmonės bruožas – plėtojami tik aukšto inžinerinio lygio biuro projektai. „Evolio“ kolektyve – inžinerinį išsilavinimą įgiję darbuotojai, tarp kurių – ir trys technologinių mokslų daktarai, tad savo klientams įmonė siūlo aukštos inžinerinės kokybės, moksliškai ir ekonomiškai pagrįstus, konkurencingus kompleksinius sprendimus. A klasės biurų kompleksas „Premium“ – trečiasis įmonės „Evolis“ investicinis projektas. 2000 metais sėkmingai įgyvendinti „Tele2“ administracinio pastato, 2007-aisiais – biurų pastato „Eta“ projektai.  RĖMĖJO TURINYS