Gamtinės nelaimės dažnėja, ekremalūs krituliai, liūtys ir potvyniai tampa vis labiau niokojantys ir mums kiekvienam kainuoja vis daugiau. Ypač nukenčia miestai, kuriuose ir gyventojų, ir brangaus turto koncentracija yra didžiausia.
Miestų potvyniai Šveicarijoje 2005 m.
Šveicarijoje 2005 m. potvyniai pareikalavo 6 aukų ir kainavo daugiau nei 3 mlrd. Šveicarijos frankų. Rugpjūčio 14-23 d. didelėje teritorijoje iškrito apie 200 mm lietaus, per 48 valandas daugiau nei 100 mm.
Daugelyje vietų kilo potvyniai upėse, persipildė tvenkiniai, jų krantų šlaitai įgriuvo, nukentėjo konstrukcijos ir infrastruktūra. Pasislinko kai kurių upių atkarpų vagos, didelės nuosėdų sankaupos nusėdo plačiuose plotuose. 25 kalnų upelių baseinuose susidarė greiti ir galingi vandens ir nuolaužų srautai, užregistruota daugiau nei 5000 nuošliaužų ir nuolaužų srautų.
Kritulių suvaldymas
Reaguojama sistemiškai: tikslingai planuojama žemėnauda, reglamentuojamas užstatymas, projektuojami padidinto atsparumo statiniai, taikomos techninės užliejimo prevencijos, krantų ir šlaitų stabilumo palaikymo priemonės, tobulinamos prognozės, ankstyvo perspėjimo sistemos, ekstremalių situacijų planai, specialiai ugdomi miškai (pusė visų miškų yra saugomi).
Kopenhagos potvyniai 2011 m.
2011 m. liepos 2 d. Kopenhagoje iškrito 135,4 mm kritulių (55 metų rekordas). Per 30 min. užtvindyta svarbiausia infrastruktūra, padaryta 1,6 mlrd. eurų žalos. 2010-2011 m. sostinę ištiko net 3 stiprios liūtys. 2013 m. audra „Bodil“ užtvindė didelius plotus palei Isefjordą ir Roskildės fiordą, o 2023 m. spalį skendo pietryčių Danija.
Potvynio suvaldymas
2012 m. Kopenhaga nusprendė tapti „kempininiu miestu”: ekstremalių liūčių valdymo plane per 20 metų numatyta įgyvendinti 300 įvairių lietaus vandens reguliavimo, sulaikymo, sugerdinimo projektų.
Miestų potvyniai Vokietijoje 2021 m.
2021 m. liepos 12-19 d. Vokietijos Aro ir Erfto regionuose per 1 dieną iškrito 93 mm. (400 metų rekordas). Audra nusinešė 189 gyvybes, iš jų 156 Vokietijoje. Smarkias liūtis sukėlė kvazistacionari atmosferos žemo slėgio sistema „Bernd“.
Labiausiai nukentėjo vakarų Vokietija ir Belgija. Kai kuriuos siaurus slėnius užliejo vos per kelias valandas susidariusios smarkios poplūdžių bangos, apgadinta ir sutrikdyta transporto infrastruktūra, elektros, dujų ir vandens tiekimas, telekomunikacijų tinklai. Smarkiai apgriauti Bad Noienahr-Ahrweiler, Euskirchen ir Bad Münstereifel miestai, didelę žalą patyrė Altenahr, Hagen, Erftstadt ir Zincig. 33 mlrd. eurų nuostolių sukėlusios stichinės nelaimės pasekmės nelikviduotos iki šiol.
2024 m. potvynis Valencijoje (Ispanija)
Įprastai rudeniop šalto oro masė aukštai atmosferoje susiduria su šiltu drėgnu nuo Viduržemio jūros kylančiu oru ir sukelia staigias stiprias liūtis, bet dėl klimato kaitos šio įprasto meteorologinio reiškinio mastas auga. 2024 m. spalio 29 d. per 8 val. kai kuriose Valencijos regiono dalyse iškrito metinis lietaus kiekis (491 mm). Nukentėjo apie 190 000, žuvo per 220 žmonių. Užtvindyta 530 km2 teritorija, kilo nuošliaužos, griuvo užtvankos, pastatai, tiltai, deformuoti greitkeliai. 45 km ilgio Poyo upė, kurios įprastas debitas yra 150 m3/s, tapo dvigubai vandeningesnė nei Dunojus Vienoje: čia tekėjo 3500 m3/s vandens, kas, tikėtina, galėjo įvykti prieš 2000-3000 metų.
Audra nuniokojo per 48 000 namų, 8787 parduotuvių ir sandėlių, 2658 pramonės objektus, 140 000 transporto priemonių buvo paskelbtos netinkamomis naudoti, tūkstančiai žmonių liko be elektros ir ryšio. Gyventojų negalėjo pasiekti pagalba, trūko maisto, vandens: kai kuriais greitkeliais nebuvo galima važiuoti ir po 10 dienų, paveikta apie 100 km geležinkelių.
Liūčių suvaldymas
Po to peržiūrėti pavojų rizikos žemėlapiai, perspėjimo sistemos ir jų pranešimai, sugriežtinti statybos reikalavimai potvynių zonose. Nuspręsta inžineriškai perskirstyti ekstremalių reiškinių metu susidarantį vandens perteklių, pavyzdžiui, sujungti Poyo su Turijos upe, kurti hidrologinį režimą stabilizuojančias miškų zonas, statyti kontroliuojamas vandens saugyklas, kurti žaliatakius vandens pertekliaus nukreipimui ir kt..
Liūtys Vidurio Europoje
Silezija, 2024. 2024 m. rugsėjį Vidurio Europą apėmė smarkios liūtys, kurias sukėlė žemo atmosferos slėgio sistema Anett (Boris). Nukentėjo Čekija, Lenkija, Austrija, Serbija, Vokietija, Bosnija ir Hercegovina, Italija, Vengrija, Rumunija, Moldova, Slovėnija, Slovakija, Kroatija. Kai kur per naktį iškrito 100 mm/m2, o iš viso – 450 mm/m2 (gali nutikti kartą per 1000 m.). Žuvo 15 žmonių.
Liūtys Vilniuje 2013-2024 m. LHMT duomenimis, didžiausias paros kritulių kiekis per paskutinius daugiau nei 70 metų o ypač pastaraisiais metais Vilniuje didėjo. Pačios lietingiausios paros kritulių kiekiu viršijo lietingiausio mėnesio kritulių normą.
Tarptautinio projekto “The HuT Nexus” metu, LHMT ir Vilniaus universiteto mokslininkai, norėdami apčiuopti socialinio nepasitenkinimo miestų tvindymu mąstą, gretino kritulių matavimo duomenis ir žiniasklaidos pranešimus.
2013–2024 m. Vilniuje fiksuoti 4 stichinio lietaus atvejai. 2021 m. liepos 6 d. iškrito 79,9 mm kritulių (katastrofinis lietus 80 mm). Žiniasklaida informavo apie 48 nepatogumų ir nuostolių sukėlusias liūtis: dėl jų tapo nepravažiuojamos gatvės, užlieti rūsiai, kiemai, išplautos, įgriuvo gatvių ir kelių konstrukcijos, gruntu užnešti paviršiai, sutrikdytas automobilių, o kai kada ir oro transporto eismas, dėl perkrovos trūko vamzdžiai, nušliaužė vandeniu prisodrinti upių slėnių ir piliakalnių šlaitai, buvo gadinami pastatai, automobiliai.
The HuT projekto duomenys, LHMT, VU
2017 06 29–30 per 6 val. iškrito 47,1 mm (birželio norma 65 mm.), buvo 20 lietaus paveiktų vietų, daug įgriuvų, nuošliaužų, išplovimų. 2017 m. liepos 11 d. per 6 val. iškrito 36,4 mm (liepos norma 92 mm), pranešta apie 13 lietaus paveiktų vietų, prasidėjo katastrofinės nuošliaužos Gedimino kalne.
Nors buvo įgyvendinti lietaus nuotekynės rekonstrukcijos projektai Narbuto g. ir Savanorių prospekte, kai 2024 07 28–29 per kiek mažiau nei 12 val. iškrito 50 mm, o per 6 val. 30,8 mm, pranešta apie 6 paveiktas vietas sostinėje. 2025 m. ESO informavo, kad per tą audrą elektros tiekimas buvo sutrikdytas 459 698 vartotojams, o kai kuriems jų jis buvo atstatytas tik 2024 m. rugpjūčio 8 d.
2024 – karščiausi metai pasaulyje ir Europoje
Beveik pusėje žemyno užfiksuota rekordiškai aukšta metinė temperatūra. Vandenyno paviršiaus temperatūra visus metus buvo aukščiausia per visą istoriją – 0,7 °C, o Viduržemio jūroje – 1,2 °C aukštesnė už vidutinę. Vakarų Europoje 2024 m. kilo didžiausi nuo 2013 m. potvyniai, nuo jų nukentėjo apie 413 000, žuvo 335 žmonės.
2024 m. pakeista Lietuvos klimatinė norma: nuo 1961-1991 m. pereita prie 1991-2020 m. duomenų. Pastebima, kad auga bendra vidutinė metinė temperatūra, trečdaliu daugiau dienų, kai temperatūra perkopia +25 laipsnius, 14 dienų sumažėjo laikotarpis su neigiama temperatūra, mažėja dienų su sniegu, didėja garavimas, įsivyrauja skysti krituliai, todėl daugės liūčių ir poplūdžių, potvynių, plikledžių žiemą, augs grunto nestabilumas, erozijos poveikis.
Miestų tvindymą lemia didelio intensyvumo krituliai, audros, stiprus vėjas, prie padidėjusios apkrovos nepritaikyti ir seni, prastai prižiūrimi lietaus nuotekų tinklai, siurblinės ir kt.. Didelę įtaką daro per maža infiltracinė geba (dideli nelaidžių dangų plotai, požemio užstatymas, žaliųjų erdvių, natūralių šlapžemių, didelių medžių trūkumas, perdžiūvę vejos ir kt.). Prisideda gamtinio karkaso ignoravimas planuojant, projektavimo klaidos, infrastruktūros nepriežiūra, netinkamas statybinių medžiagų sandėliavimas, bendras tvarkos trūkumas ir kt..
Stichinių kritulių ir potvynių valdymo strategija
2025 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko forumas ”Vilniaus prisitaikymas prie klimato kaitos sukeltų pavojų: ekstremalios liūtys ir miesto tvindymas”. Jo dalyviai tarp prioritetinių sostinės tvindymo problemas sprendžiančių priemonių minėjo gamtinių teritorijų, paviršių apsaugą ir teritorijų žalinimą; meteo-stebėjimų tinklo didinimą; vandens tvarkymą ten, kur jis iškrenta, atsisakant nuvedimo; laidžių dangų vystymą; paviršinių nuotekų sistemos atnaujinimą, akumuliacinių talpyklų įrengimą; paviršinių ir buitinių nuotekų sistemų atskyrimą; edukaciją.
Gausių kritulių atvejų Lietuvoje ir pasaulyje daugės. Didelės nelaimės verčia įgyvendinti „kempininio miesto“ idėją, atsigręžti į ekosistemines paslaugas, gamta paremtus sprendimus. Lietuvoje taip pat turėtume saugoti, tinkamiau tvarkyti gamtinį karkasą, mažinti nelaidžių dangų kiekį ir požemio užstatymą. Nes nukentėję miestai moko: neprisitaikyti yra per brangu.
Straipsnis parengtas remiantis kraštovaizdžio geografės, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Giedrės Godienės paskaita „Ekstremalėjantys krituliai ir miestų tvindymo atvejai Europoje“. Paskaita skaityta Architektūros kokybės vystymo asociacijos kartu su partneriu „Statyba ir architektūra” / sa.lt rengtame nuotolinių paskaitų cikle „Miestų atsparumas“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic”.
