Top Baneris

Efektyvumas pasiekiamas ne vien termoizoliacijos centimetrais

2013 gegužės 25 d.
Pasidalykite straipsniu

„Svarbu atsižvelgti į vasaros bei žiemos laikotarpį ir patalpų orientavimą į pietus ar šiaurę. Vasaros metu pastatas bus puikiai vėsinamas, jei šalia namo bus pasodinta vijoklinių augalų. Jie vasarą natūraliai saugos pastatą nuo tiesioginės saulės šilumos, o žiemą šių augalų tiesiog neliks“, – patarė bendrovės „Statybų lyga“ architektas projektuotojas Martynas Zigaitis.

Kaip alternatyvą vijokliniams augalams M. Ramonas pietinės orientacijos namo fasaduose siūlo virš langų suprojektuoti stogelius, kurie šviečiant saulei mes į langą šešėlį. Tačiau kituose fasaduose – vakariniame ar rytiniame, tokios priemonės vargu ar padės, mat saulė rytą ir vakare būna žemai. Pasak specialisto, šiuo atveju patartina įsirengti apsaugines lauko ar vidaus žaliuzes arba langus rinktis su užveriamomis langinėmis.

„Langas – mažiausią šilumos varžą turinti atitvarinė konstrukcija, tačiau parinkus tinkamą langų plotą ir orientuojant juos į pietus šie tampa tarsi radiatoriai žiemos metu. Pro juos į pastato vidų patenka daugiau šilumos energijos negu prarandama. Geometrinė langų forma iš esmės neturi jokios įtakos“, – sakė R. Ramonas.

Architektams ribojimų nėra

M. Ramonas pabrėžė, kad dar projektavimo stadijoje svarbu įvertinti atitvarų šilumos perdavimo koeficiento dydį U, kuris negali būti didesnis nei 0,15 W/(m2 K), tačiau tikslus nustatomas kiekvienam pastatui atskirai pagal pasyviųjų namų projektavimo programos gautus rezultatus.

Anot inžinieriaus, apie namo sudedamųjų dalių ypatybes būtina galvoti pačioje pradžioje. Kaip namas atrodys išoriškai, neturėtų būti svarbiausias kriterijus. Tačiau inžinierius pataria vengti įvairių išsikišimų fasaduose, mat teks papildomai investuoti į pastato sandarumo užtikrinimą jį statant.„Pasyvusis namas gali būti bet kuris pastatas, tam tinka daugelis tradicinių konstrukcijų, nėra namo formos ar apdailos apribojimų. Tačiau yra rekomendacijų. Išorinėms atitvaroms ir stogui tinka daugelis tradicinių Lietuvoje naudojamų medžiagų. Pastato geometrija – palankus statinio apvalkalo, kitaip tariant, atitvarų ir jo tūrio, santykis“, – kalbėjo architektas M. Zigaitis.

Svarbu – sandarumas

Statant pasyvųjį namą naudojamas storesnis izoliacijos sluoksnis, šiltesni langai ir durys, efektyvi ventiliacijos sistema su šilumokaičiu, visi inžinerinių sistemų vamzdynai ypač gerai izoliuojami. Tik tiksliai apskaičiavus pastato energijos balansą, būtiną šildymo sistemos galingumą, sprendžiama, kokia bus naudojama šildymo sistema.

Pasak M. Ramono, kad statybų procesas būtų lengvesnis, jau projektavimo stadijoje labai svarbu numatyti, kaip bus užtikrinamas pastato sandarumas, kaip bus išspręsti skirtingų konstrukcijų mazgai sandūrose.

„Būtent tokiose vietose dažniausiai atsiranda papildomų šilumos nuostolių per ilginius šilumos tiltelius ir dėl nesandarumo. Mūsų tikslas – minimaliai sumažinti šilumos nuostolius per atitvarines konstrukcijas, nesandarias jungtis, neefektyvią ventiliacijos sistemą ir maksimaliai panaudoti nemokamus energijos šaltinius: saulės šilumą, buitinius prietaisus, pastato gyventojus. Suskaičiavę šį energijos balansą matome, kiek mokamos energijos turėtume nusipirkti, kad gyventume komforto sąlygomis“, – sakė pasyviųjų namų projektuotojas M. Ramonas.

Kvėpuoja grynu oru

Kartais pateikiama nuomonė, kad pasyviuosiuose namuose sudaromos visos sąlygos pelėsiui įsiveisti. Šiai nuomonei paneigti M. Ramonas turi tvirtą pagrindą: „Sandarus pasyviojo namo apvalkalas užtikrina kontroliuojamus oro srautus, energijos taupymą, malonią aplinką gyventi. Gera ventiliacija sandariame name nuolat tiekia šviežią geriausios kokybės orą, o panaudotą kartu su nemaloniais kvapais pašalina lauk. Taigi pasyvusis namas, kaip ir žmogaus plaučiai, kvėpuoja tik šviežiu oru“, – patikino M. Ramonas.

Specialistas pabrėžė, kad santykinis šilto oro drėgnumas yra kur kas didesnis nei šalto, todėl šiltas oras, keliaudamas pro nesandarias atitvarines įprastinio namo konstrukcijas arba liesdamasis prie šaltų paviršių, kondensuojasi. Tokios sąlygos pelėsiui atsirasti – itin palankios. Vidinis ir išorinis pasyviojo namo apvalkalas yra sandarus, o paviršių temperatūra labai panaši į vidutinę oro temperatūrą, todėl juose nėra vietos skersvėjams ar pelėsiams.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video