nemažėja ir naujas būstas turi paklausą, reikia gerai pasvarstyti, ar efektyvu renovuoti. Man tai tolygu mėginimui naujam gyvenimui prikelti seną sovietinį automobilį sumontuojant vieną kitą vakarietišką detalę“, – sakė M. Pakalnis.

Kada atsiperka investicija?

Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidento prof. Česlovo Ignatavičiaus teigimu, didžiausia blogybė renovacijos procese – užsakovai ir rangovai mažai bendrauja su projektuotojais arba to visiškai nedaro. Dėl to ne visi sprendimai būna efektyvūs.

Lietuvos projektavimo inžinierių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius pastebėjo, kad požiūris į renovaciją turi būti kompleksiškas. Tik tuomet bus pasiektas efektyvumas. O jo siekiant būtina nepamiršti kai kurių inžinerinių sprendimų: šilumos punktų atnaujinimo, ventiliacijos, langų su vėdinimo funkcija. Nepriėmus tam tikrų sprendimų ir neatlikus būtinų darbų, vėliau tikėtis gero rezultato beprasmiška.

Europos audito rūmai vertino ekonominį investicijų į energijos efektyvumą renovuojant visuomeninius pastatus Lietuvoje veiksmingumą. Vertinimo rezultatas – investicijos neefektyvios, jų atsipirkimo laikas gali siekti 50 metų, o kraštutiniais atvejais – net 150. Taip yra dėl to, kad pasirenkami pernelyg brangūs, ekonomiškai ne visuomet naudingi sprendimai.

Č. Ignatavičiaus teigimu, renovuojant senus daugiabučius šilumos sutaupymas didėja, vadinasi, gerėja ir atliktų darbų kokybė. O kalbant apie investicijų atsiperkamumą, jos yra kur kas veiksmingesnės – atsiperka per 4–6 metus. Panaudojus brangesnes sistemas atsipirkimo laikas pailgėja, tačiau neviršija dešimties metų.