Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama mūsų technologinio progreso dalimi. Tačiau, kai kalbame apie tokias kūrybines ir subtilias sritis kaip projektavimas, kyla klausimas, ar tikrai DI yra pasiruošęs pakeisti tradicinius projektavimo procesus? Kol kas, atrodo, ši riba dar nėra peržengta, todėl neabejotinai galime pasvarstyti, kaip tai atrodytų.

Kalbant apie dirbtinį intelektą, svarbu suprasti, kad jis nepakeis projektuotojų, tačiau ateityje galbūt galėtų tapti jų pagalbininku. Jau dabar DI gali kurti originalius, emociškai paveikius sprendimus, paremtus konkrečiomis komandomis, kurias žmogus sukuria remdamasis savo vaizduote ir patirtimi.

Vis dėlto, DI algoritmai potencialiai galėtų atlikti sudėtingus skaičiavimus, pagreitinti sprendimų priėmimą, projektų parengimą, proaktyviai užkirsti kelią potencialioms rizikoms ir klaidoms. Be to, ši technologija nuimtų nuo žmonių pečių pasikartojančias užduotis, pavyzdžiui, brėžinių parengimą. Tai leistų projektuotojams išvengti daugybės laiko reikalaujančių analizių ir techninio darbo bei atsidėti kūrybiniam procesui, taip padidinant darbo efektyvumą.

Nepaisant visų minėtų galimybių, DI šiuo metu vis dar yra ribotas sprendžiant kompleksinius ir kūrybinius projektavimo klausimus. Jo veikimas daugiausia apsiriboja minimalia pagalba optimizavimo ir analizės procesuose, o Lietuvoje DI įsileidimas į projektavimo sritį šiuo metu minimalus. Žvelgiant į statybų sektorių bendrai, ši technologija kol kas labiau susijusi su dokumentų analize, pavyzdžiui, „ChatGPT“, arba dokumentų valdymo sistemose integruojant mažas, bet labai plačias paieškos sistemas.

Potencialių rizikų yra, ir jas reikia įvertinti

Nors BIM ir DI integracija turi potencialą revoliucionizuoti statinių projektavimą, su tuo susijusios rizikos ir iššūkiai reikalauja atidaus planavimo bei pasirengimo.

Šių technologijų integracija dažnai orientuojasi į projekto efektyvumo didinimą ir klaidų sumažinimą, tačiau ji gali atverti ir kūrybiškumo klodus. Priklausomai nuo to, kokios komandos – žodinės ar vaizdinės – pateikiamos DI, modelyje gali būti pateikiami itin patrauklūs sprendimai, kurių neriboja asmeninė projektuotojo patirtis.

Galiausiai, ši technologija, įvertinusi turimus duomenis, gali padėti projektuotojams surasti optimaliausius sprendimus ir taip pakoreguoti kuriamus sprendinius. Kaip ir kitose srityse, taip ir projektuojant statinius, kuo didesnį duomenų masyvą apdoros DI, tuo tikslesnius sprendinius pavyks suprojektuoti.

Ateities prognozės: viliojančios galimybės, kurios užgožia rizikas

Nors pastaruoju metu intensyvėjanti technologijų plėtra ir skaitmenizacija ne tik optimizuoja statybų procesus, bet ir atveria naujas galimybes, kaip kurti, valdyti bei palaikyti pastatų gyvavimo ciklus. Tačiau didesnių bandymų projektuojant statinius pasitelkti DI Lietuvoje kol kas dar nematyti.

Su manimi dirbančios komandos kol kas intensyviai nenaudoja dirbtinio intelekto savo veikloje, tad dažnai pastebiu, kad jis vis dar painiojamas su paprasta procesų automatizacija. Iš tiesų, DI galėtų būti puikiai pritaikomas analizuoti optimaliausius sprendimus. Tačiau tam, kad projektuotojai galėtų sėkmingai jį pasitelkti, reikia turėti didelį kiekį kokybiškų duomenų. Tik tuomet galima atlikti išsamias analizes ir gauti reikšmingų įžvalgų. Vis dėlto, kol kas projektuotojai Lietuvoje iki galo neišnaudoja ir kitų procesų supaprastinimo bei optimizavimo galimybių.

Kalbant apie užsienio praktikas, bendrovė „Bricsys“ efektyviai pasitelkia dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi galimybes, siekdama pašalinti projektavimo proceso kliūtis bei automatizuoti pasikartojančias užduotis. Šių technologijų pagrindu kuriami automatizuoti procesai gali išlaisvinti projektuotojus nuo pasikartojančių ir varginančių užduočių, kurių reikia, kad nuo pirmojo eskizo būtų pereita prie visaverčio, duomenimis turtingo BIM modelio. Vienas tokių įrankių – „BIMify“, kuris, pasitelkdamas dirbtinį intelektą, automatiškai priskiria klasifikacijas geometriniams objektams vos vienu mygtuko spustelėjimu. Be to, DI gali būti pritaikytas ir elementams identifikuoti bei kopijuoti.

Naudojant DI pagrindu veikiančius BIM sprendimus, projektuotojai galėtų optimizuoti projektavimo ir planavimo procesus, kas leistų kurti efektyvesnius ir tvaresnius statinius per trumpesnį laiką.

DI algoritmai galėtų padėti apdoroti didelius duomenų kiekius ir generuoti išmanius projektavimo pasiūlymus. Pavyzdžiui, kuriant Šanchajaus bokštą – vieną aukščiausių pasaulio pastatų  – DI valdomi algoritmai buvo naudojami konstrukcijų projektui optimizuoti. Tai leido sumažinti medžiagų sąnaudas, pagerinti pastato stabilumą ir bendrą konstrukcijų kokybę.

Nors DI turi ryškaus potencialo, praktinis jo taikymas vis dar susiduria su iššūkiais, nes didelio duomenų masyvo paruošimas reikalauja daug laiko, pastangų ir specifinių žinių. Pirmiausia, svarbu nustatyti, kurioms sritims dirbtinis intelektas galėtų suteikti didžiausią naudą konkrečiai įmonei. Identifikavus prioritetines sritis, vertėtų skirti resursus DI sprendimams kurti ir testuoti, siekiant sukurti įmonei pritaikytą vidinį produktą. Tai leistų efektyviau panaudoti DI galimybes, pagerinti veiklos rezultatus ir užtikrinti, kad diegiami sprendimai atitiktų specifinius organizacijos poreikius bei tikslus.