Žygimanto Pagalio interviu su dirbtiniu intelektu apie jį patį
Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, nes vis daugiau žmonių supranta jų svarbą ir vertę. Šiandien viena labiausiai aptarinėjamų su technologijomis susijusių temų yra dirbtinis intelektas (DI). Kai kurie žmonės baiminasi, kad dirbtinis intelektas gali turėti ypač pavojingų pasekmių visuomenei, o kiti mano, kad ateityje jis pagerins žmonijos gyvenimą. Taigi, kaip yra iš tikrųjų? Ar jau sukūrėme dirbtinį intelektą, ar tai vis dar tik ateities svajonė? Novatoriškose pramonės šakose dirbtinis intelektas paprastai skirstomas į keturias kategorijas: siaurasis dirbtinis intelektas, bendrasis dirbtinis intelektas, superintelektas ir technologinis singuliarumas, apie kuriuos, norėdamas sužinoti daugiau, uždaviau keletą klausimų dirbtiniam intelektui ir pateikiu Jums jo atsakymus.
DI vystymasis
Dirbtinio intelekto vystymąsi galima suskirstyti į keturis skirtingus lygius, kurie puikiai atskleidžia ir leidžia geriau suprasti jo techninių galimybių progresą ir sistemų sudėtingumą.
Lygiai yra šie:
- 1 lygis – reaktyviosios mašinos;
- 2 lygis – ribota atmintis;
- 3 lygis – proto teorija;
- 4 lygis – savimonė.
1. Siaurasis, arba silpnasis, dirbtinis intelektas (SDI) – tai sistemos, sukurtos vienam tikslui konkrečioje srityje pasiekti. Šio tipo DI gali atlikti užduotis geriau nei žmonės tais atvejais, kai apsiribojama ta sritimi ir užduotimis, kurioms atlikti ta sistema buvo sukurta, tačiau jo pagrindinis trūkumas tas, kad jis neturi bendrojo intelekto (t. y. „Siri“ arba „Alexa“, rekomendacijų algoritmai).
2. Bendrasis dirbtinis intelektas (BDI), dar vadinamas stipriuoju DI, apibrėžia sistemas, kurios pasižymi žmogaus lygio intelektu atliekant įvairias užduotis ir gali suprasti, mokytis ir taikyti žinias įvairiose srityse. BDI reiškia gebėjimą samprotauti, suprasti ir mokytis, panašiai kaip tą daro žmonės. Nors mes vis dar neturime visiškai išvystyto bendrojo dirbtinio intelekto, jis tebėra dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų ir plėtros objektas.
3. Dirbtinis superintelektas (DSI) – dirbtinis superintelektas pranoksta žmogaus intelektą beveik visais aspektais. Tai yra dirbtinio intelekto sistema, kuri, atlikdama praktiškai bet kokias su žmogaus kognityviniais gebėjimais susijusias užduotis, pranoksta žmones. Šio tipo DI pasižymi dideliais gebėjimais spręsti problemas, mokytis ir panaudoti kūrybiškumą įvairiausioms užduotims atlikti. Jis pasižymi tuo, kad gali tobulinti savo paties gebėjimus ir inicijuoti teigiamą grįžtamąjį ryšį, skatinantį eksponentinį intelekto augimą.
4. Singuliarumas – ši sąvoka reiškia hipotetinį ateities tašką, kurį pasiekus dirbtinio superintelekto skatinamas technologinis augimas pereis į negrįžtamą ir transformuojančią būseną. Šiame etape DI technologinis progresas vyksta taip sparčiai, kad nuspėti ar suvokti rezultatus žmogaus protui jau tampa per daug sudėtinga. Singuliarumas dažnai siejamas su neprognozuojamais ir radikaliais visuomenės ir visos civilizacijos pokyčiais.
RIZIKA IR PAVOJAI
Dažnai diskutuojama apie dirbtinio intelekto technologijų keliamą riziką. Kiekviename plėtros etape susiduriame su galimais pavojais ir grėsmėmis, kurie gali iškilti. Štai ką apie šiuos mano išreikštus nuogąstavimus galvoja siaurasis dirbtinis intelektas:
1. Siaurasis arba silpnasis DI
Darbo vietų perkėlimas: siaurojo DI sistemos geba automatizuoti užduotis ir pakeisti žmones įvairiose pramonės šakose, taip skatindamos didesnį nedarbą ir ekonominę suirutę. Nelygybė ir diskriminacija: dirbtinio intelekto sistemos, apdorodamos ir panaudodamos duomenis, gali perimti ir toliau taikyti diskriminacinio pobūdžio ir nelygybę skatinančią informaciją, dėl ko gali padaugėti diskriminacinio pobūdžio pažeidimų tokiose srityse kaip įdarbinimas, skolinimas ir baudžiamoji teisena. Privatumas ir saugumas: dirbtiniu intelektu paremtų technologijų plitimas kelia rūpestį dėl asmens duomenų privatumo ir saugumo, taip pat dėl galimo piktnaudžiavimo ar neteisėtos prieigos.
2. Bendrasis DI
Kontrolės praradimas: bendrojo dirbtinio intelekto kūrimas kelia rūpestį dėl jo gebėjimo kontroliuoti ir valdyti itin protingas sistemas. Jei šio dirbtinio intelekto technologijos nebus tinkamai suprojektuotos ar valdomos, jos gali kelti pavojų, nes savo tikslų sieks neatsižvelgdamos į žmogiškąsias vertybes. Etiniai aspektai: su bendruoju dirbtiniu intelektu susiję etiniai iššūkiai apima teisingumo, skaidrumo ir atskaitomybės užtikrinimą įvairiuose sprendimų priėmimo etapuose. Būtina spręsti atsakomybės ir įsipareigojimų klausimus, jei būtų padaryta dirbtinio intelekto sukelta žala.
3. Dirbtinis superintelektas
Egzistenciniai pavojai: dirbtinis superintelektas, būdamas gerokai pranašesnis už žmogaus intelektą, gali sukelti egzistencinius pavojus ir grėsmes, jei šio tipo dirbtinio intelekto tikslai ar veiksmai būtų prieštaringi ir imtų kelti pavojų žmonių gerovei ar žmonijos išlikimui. Labai svarbu užtikrinti žmogaus vertybių ir superprotingo dirbtinio intelekto sistemų suderinamumą. Nenumatytos pasekmės: ASI sistemos gali netinkamai interpretuoti ar netiksliai suprasti žmogaus nurodymus ar tikslus ir taip sukelti nenumatytų ir potencialiai žalingų pasekmių.
4. Singuliarumas
Nenuspėjamumas: singuliarumas – tai taškas, kai dirbtinio intelekto vystymasis vyksta beprecedenčiu tempu, todėl tampa sudėtinga arba neįmanoma numatyti galimų pasekmių ir poveikio visuomenei ir visai žmonijos civilizacijai. Kontrolė ir prisitaikymas: jei technologinis singuliarumas taps realybe, žmonėms gali būti sudėtinga neatsilikti ir žengti koja kojon su vykstančiais pokyčiais bei suspėti laiku prisitaikyti prie superprotingo dirbtinio intelekto sistemų pakeisto pasaulio.
Svarbu pažymėti, kad šiuo metu bendrojo dirbtinio intelekto, dirbtinio superintelekto ir singuliarumo kūrimas vis dar išlieka teorinėmis koncepcijomis ir aktyvių mokslinių tyrimų sritimis. Šių aukštesnių lygių dirbtinio intelekto kūrimo terminai ir įgyvendinimas tebėra neaiškūs. Atsižvelgdami į viską, turime atlikti būtinus mokslinius tyrimus, nepamiršti etinių aspektų ir sukurti griežtas taisykles, kad galėtume apsisaugoti nuo galimų dirbtinio intelekto technologijų keliamų grėsmių. Šios grėsmės nėra neišvengiamos, tačiau jos privalo būti tinkamai pašalintos, norint saugiai ir geriems tikslams panaudoti dirbtinio intelekto teikiamus privalumus.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | Specialusis leidinys LT | 2023 (08/09)
