Tėvelis daug dėmesio skyrė naujausioms technologijoms diegti (dar 1926 metais statydamas namus Kaune bandė įdiegti grindų šildymą patalpose), studijavo ir daugelio užsienio kompanijų siūlymus. Atsimenu, kad klinikose buvo patalpų, išklotų kamštine danga. Eini ir visai tylu. Psichiatrijos klinikoje buvo sudėti labai atsparūs dūžiui naujausių technologijų langai. Šilumininkai energetikai tvirtina, kad šių klinikų šildymo sistema – šiluminių tinklų pradžia Lietuvoje.
Karo metais klinikas užėmė kariūnai. Kalbama, kad į jas sutalpindavo iki 5000 ligonių. Po karo klinikos buvo grąžintos, tačiau smarkiai nuniokotos. Gerai prisimenu, kad visi jų pastatai buvo nudažyti maskuojamomis spalvomis, tik ant centrinio klinikų pastato stogo buvo Raudonojo kryžiaus ženklas, liudijantis, kad tai – ligoninė.
Tėvelis džiaugėsi, kad po karo klinikų vadovu buvo paskirtas talentinga asmenybė Petras Jašinskas. Jis buvo neretas svečias mūsų namuose ir labai daug padarė, kad klinikos suklestėtų. Ir šiandien puikių vadovų bei pasiaukojamai dirbančio kūrybinio personalo dėka klinikos yra aukščiausio tarptautinio lygio universitetinė medicinos įstaiga.
1966 metais akademiko, pirmojo Lietuvos mokslų daktaro (1926 metais), Universitetinių klinikų statybų iniciatoriaus Vlado Lašo palaikai iš Kauno medicinos instituto Centrinių rūmų su procesija aplankė klinikas, kuriose jis mirė, po to atgulė į Petrašiūnų kapinių panteoną Kaune.
Mūsų šeima didžiuojasi, kad daug dešimtmečių klinikose dirbo mano mama, patologoanatominės tarnybos kūrėja Lietuvoje prof. Janina Lašienė, sesuo, gydytoja pediatrė Aldona Janina Lašaitė-Šležienė. Mudu su žmona prof. Danute Lašiene daugiau kaip tris dešimtmečius, taip pat mudviejų duktė dr. Lina Lašaitė dirbame klinikose įkurtame Kauno medicinos instituto Endokrinologijos institute.
Klinikos – tai pavyzdys, kaip didelėmis pastangomis prof. V. Lašo išmąstyta svajonė tapo realybe.
Didžiausios tarpukario statybos epizodai
1929–1936 metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Medicinos fakulteto dekanas Vladas Lašas inicijavo Akių ir ausų ligų klinikų, Teorinės medicinos (Centrinių) rūmų statybą ir studijavo Europos šalių medicinos įstaigų patyrimą, struktūrą, universitetų veiklą.
1936 metų vasario 5 dieną klinikų vizija išdėstyta Kauno miesto savivaldybėje pas burmistrą Antaną Merkį. Po sudėtingų derybų nutarta, kad klinikas statys VDU Medicinos fakultetas ir jis bus vienintelis jų šeimininkas.
1936 metų gegužės 14 dieną ministrų kabineto posėdyje prof. V. Lašas pristatė klinikų statybos klausimą. Jas nutarta statyti tais pat metais, tam skiriant 3,5 mln. litų.
1936 metų birželio 4 dieną ministrų kabinetas nutarė VDU klinikas statyti VII forte prie Šv. Luko ligoninės.
1936 metų rugpjūčio 20 dieną paskelbtas klinikų statybos konkursas, jam skirti tik trys mėnesiai. Vėliau konkursas pratęstas 2 savaitėmis.
1936 metų gruodį konkurso laimėtojais paskelbti prancūzų architektai Urbainas Cassanas ir Elie’as Ouchanoffas. Juodu klinikų statybos projektą parengė vos per 5 mėnesius.
1937 metų liepos 3 dieną ministrų kabinetas patvirtino su rangovais sutartį, kurios vertė buvo 3,5 mln. litų.
1937 metų liepos 21 dieną padėtas kertinis VDU klinikų rūmų akmuo.
1939 metų liepą VDU klinikų statyba, didžiausia tarpukario Lietuvoje, buvo baigta.
Viso projekto įgyvendinimas nuo sumanymo pradžios iki statybų pabaigos truko 3 metus ir 5 mėnesius.
