Kauno miesto savivaldybės užsakymu kyla naujas strateginės svarbos infrastruktūros objektas – Kėdainių tiltas per Nemuno upę, kuris taps ne tik reikšminga transporto arterija, bet ir šiuolaikinės inžinerijos pavyzdžiu. Statybos darbai jau vyksta, o jų metu pritaikomos naujausios technologijos ir netradiciniai sprendimai.
Kėdainių tiltas skirtas eismo intensyvumui Kauno miesto centre sumažinti, taip sujungiant Vilijampolės–Šilainių ir Aleksoto transporto srautą. Tai yra pats ilgiausiais automobilių tiltas, kokį Lietuvos rangovai stato XXI amžiuje. 417 m ilgio tiltas per Nemuną sujungs Brastos ir Užnemunės gatves. 23,2 m pločio tiltas turės keturias eismo juostas, pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas zonas. Tilto statybos darbus atlieka UAB „Autokausta“.
Finansinis iššūkis. Kėdainių tilto statybos darbų vertė viršija 100 mln. eurų. Visas medžiagas tilto statybai įmonė perka mokėdama iš karto. „Tai yra didelis finansinis iššūkis, su kuriuo mums pavyko puikiai susitvarkyti. Per dvejus metus, nuo sutarties su Kauno miesto savivaldybe pasirašymo, jau įrengtos beveik visos pagrindinės betono konstrukcijos ir pagaminta visa metalinė tilto perdanga, kurią dabar jau teks tik užstumti“, – sako UAB „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.
Darbas upėje. Dalis naujai statomo tilto konstrukcijų įrengtos Nemuno upėje, o tilto atramų poliai įrengti žemiau upės dugno.
„Polių įrengimo darbus atlikome sukalę laikiną plieninių įlaidų sieną Nemuno upėje. Be to, teko visą laiką siurbti į polių įrengimo vietą vis pritekantį gruntinį vandenį. Tad tiek įranga, tiek darbuotojai turėjo dirbti žemiau Nemuno dugno. Džiaugiuosi, kad su šiuo iššūkiu mūsų komanda labai gerai susitvarkė“, – pabrėžia įmonės vadovas.
Betoną gamina patys
Direktorius nurodo, kad šiuo metu visiškai įrengtos trys atramos iš penkių. Artimiausias rangovo iššūkis yra vidurinės tilto atramos, esančios Nemuno upėje, betonavimas: „Planuojame nenutraukdami betonavimo maždaug per 24 valandas į klojinius sukloti apie 1500 m3 betono mišinio.
Visas betonas bus gaminamas UAB „Autokausta“ betono mišinio ruošimo ceche ir transportuojamas į statybvietę mūsų turimomis betonvežėmis bei tiekiamas į klojinius turimais betono siurbliais. Esu tikras, Lietuvoje nėra kitos bendrovės, kuri galėtų tai padaryti naudodama tik savo pagamintas medžiagas, savo transportu ir darbuotojais.“
Į pagalbą pakviesti mokslininkai
UAB „Autokausta“ užsakymu KTU Statybos ir architektūros fakulteto tyrėjai atliko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbą. Sutarties vadovas prof. Ž. Rudžionis.
Mokslininkai kūrė įvairių betono mišinių sudėtis, įvertino jų fizikines ir mechanines bei ilgaamžiškumo savybes, pavyzdžiui, atsparumą šalčiui, atliko kitus bandymus. Taip pat parengė technologinį aprašą betono mišinio tiekimui, betonavimo darbams ir kietėjančio betono priežiūros darbams.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius Mindaugas Daukšys nurodo, kad betono mišinio gamybai buvo pasiūlyta naudoti tvarius cementus, pasižyminčius mažu egzoterminės šilumos išsiskyrimu, papildomai naudotos rišimąsi lėtinančios ir betono traukumą mažinančios betono įmaišos.
„Betono mišinio bei sukietėjusio betono savybėms pagerinti naudotos specialios betono įmaišos ir priedai, užtikrinantys geresnį mišinio plastiškumą, betono atsparumą šalčiui ir mažesnį vandens bei cemento santykį“, – sako mokslininkas.
Betono priežiūrai kietėjimo metu buvo pasiūlyta
- izoliuoti masyvias betono konstrukcijas;
- sumažinti ruošiamo betono mišinio temperatūrą.
Paklotam betonui aušinti – Nemuno vanduo
Siekiant vėsinti į klojinius suklotą betono mišinį, prieš darbus montuojami aušinimo vamzdeliai, padedantys pašalinti šilumą iš betono konstrukcijos vidaus. „Be abejo, tai padidina statybos kainą, tačiau riboja maksimalią temperatūrą ir labai sutrumpina izoliavimui reikalaujamą laiką.
Šis vėsinimo metodas dažniausiai naudojamas didesniems statybos projektams, kai yra ekonomiška panaudoti vandens šaltinį, pavyzdžiui, šalia esančio ežero ar upės vandenį. Šiuo atveju kaip tik ir buvo panaudotas Nemuno upės vanduo“, – sako M. Daukšys.
Nestandartinė plieninės perdangos užstūmimo technologija
Įprastai tiltų perdangos ant atramų yra užkeliamos kranais. „Šio tilto perdanga yra 384 m ilgio, 6300 t sverianti plieninė konstrukcija, kuri ant atramų užstumiama nuo vieno upės kranto iki kito.
Plieninės konstrukcijos į statybvietę pristatomos 4 m ilgio, tada yra suvirinamos ir užstumiamos hidrauline įranga. Tarp atramų dar turime įrengti laikinas atramas Nemune, kad stumiama konstrukcija nesuirtų“, – sako „Autokaustos“ vadovas.
