• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Dekoratyvusis betonas – moderni, laiko išbandyta apdailos medžiaga

2019 lapkričio 12 d.
betonas
Betoniniai fasadai. Gyvenamas namas.

„Požiūris į betoną keičiasi, todėl šiuo metu jis jau naudojamas ir kaip dekoratyvi medžiaga. Tai ekonomiškai naudinga, nes tiek išorės, tiek vidaus apdailai galima gauti ilgaamžius betoninius paviršius. Pagrindines konstrukcijas paruošus taip, kad jos kartu būtų ir kaip dekoratyvi medžiaga, kurios nereikia papildomai dengti, sutaupoma lėšų ir laiko tiek statybos, tiek eksploatacijos metu“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas profesorius Gintautas Skripkiūnas.

Dabar yra didelė surenkamųjų betoninių elementų įvairovė, gana nesunkiai galima keisti gaminių formą, matmenis ir apdailos sluoksnių tipą, panaudojant modernią technologinę įrangą.Gintautas Skripkiūnas
Tradicijos tęsiamos

Profesorius primena, kad tokios medžiagos kaip mozaikinis betonas tradicijos siekia XVI amžių, kai Italijoje į molį įmaišydavo akmenukų ir taip paruošdavo grindis, kurios vėliau buvo šlifuojamos, išgaunant ypatingą mozaikinį piešinį. Atsiradus pramoniniam betonui, ši technologija buvo atgaivinta, vietoj molio jau naudojant cementinį mišinį.

Kauno tarpukario pastatuose mozaikinis betonas buvo itin paplitęs. Galima sakyti, kad tai buvo dekoratyviojo betono pradžia. Šiuo metu kaip dekoratyvusis naudojamas ir paprastas pilkas betonas. Išgautas paviršius gali būti lygus, spalvotas, faktūrinis. Ypatingam paviršiui išgauti betono gaminių formoms naudojami specialūs įdėklai – galima suformuoti reljefinį paviršių.

Nešlifuotas betonas daugiausia tinka visuomeninių pastatų sienoms. Stovėjimo aikštelių paviršiai tiesiog paliekami betoniniai – niekuo nedengiami. Betonas yra gana poringa medžiaga, pasižymi tam tikru įgeriamumu, panašiai kaip kempinė. Todėl tam, kad būtų galima lengviau nuplauti betoninių konstrukcijų paviršių, prieš tai reikėtų jas impregnuoti.

Visuomeniniuose interjeruose irgi paliekamos atviros betono sienos. Norint išgauti nepriekaištingą apdailos paviršių, kuris būtų lygus, ir siekiant išvengti įtrūkimų, oro porų ar kitokių defektų, atsirandančių ir dėl klojinių nesandarumo ar blogos paviršiaus kokybės, reikalingos specialios technologijos. Projektuojant specialius betono mišinius, svarbus užpildų granuliometrijos (dalelių dydžio) parinkimas tam, kad neliktų tuštumų ir betonas lygiai užpildytų visą formą ar klojinį bei būtų išgautas estetiškas paviršius.

Reikėtų parinkti ne vieną užpildą, bet kelias jų kombinacijas, reikiamą dalelių dydį. Paviršiams tai yra labai svarbu, kaip ir plastifikuojantys priedai, kad mišiniuose būtų naudojamas kuo mažesnis vandens kiekis. Tuomet, nesant vandens sankaupų, išgaunamas kokybiškas paviršius. Naudojami ir pigmentai: įdedant jų į mišinį, galima nuspalvinti ar tonuoti betoną. Populiariausias yra tamsinantis pigmentas, padedantis išgauti madingą grafito spalvą. „Kaune kaip tik šiuo metu statomas pastatas, kurio fasado išorės apdailai naudojamas juodos spalvos šlifuotas betonas“, – pasakojo pašnekovas.

Gyvenamas namas Kaune iš surenkamų betoninių plokščių su reljefiniu paviršiumi. G. Skripkiūno nuotr.

Gyvenamas namas Kaune iš surenkamų betoninių plokščių su reljefiniu paviršiumi. G. Skripkiūno nuotr.

Sienų ir fasadų apdaila

G. Skripkiūnas atkreipia dėmesį, kad pasirinkus betoną fasado apdailai galimi du variantai: lieti į klojinius monolitinį betoną arba naudoti gamykloje pagamintus surenkamuosius elementus. Šie sparčiai populiarėja, nes gamykliniu būdu kur kas kokybiškiau pagaminti, naudojant juos išgaunamas lygesnis paviršius, nei betonuojant statybų aikštelėje, dažnai dar ir esant sudėtingoms oro sąlygoms. Būtina išspręsti surenkamųjų konstrukcijų siūlių sujungimo klausimus, kas svarbu tiek vizualiai norint pasiekti pastato, kaip architektūrinio objekto, estetiką, tiek išlaikyti pastatą sandarų, kad neatsirastų nepageidaujamų šalčio tiltelių.

Jeigu apdailai naudojami surenkamieji betono elementai, šilumos izoliacijos sluoksnis paprastai dedamas viduje konstrukcijos, tokiu atveju pagaminti elementai turi išorinį apdailinį sluoksnį, kurio nereikia papildomai paruošti – glaistyti, dažyti ir pan. Dažniausiai gamykliniai elementai turi konstrukcinį vidinį sluoksnį, vidurinį sluoksnį sudaro šilumos izoliacija, o išorinėje, fasadinėje pusėje taip pat paliekamas fasadinis, apdailinis betonas. Gaminant tokius gaminius, pačių formų paruošimas gamykloje technologiškai yra gana sudėtingas procesas, reikalaujantis modernios technologinės įrangos ir aukštos darbuotojų kvalifikacijos, nes nelengva į formą tinkamai sudėti visus armavimo, apšiltinimo, komunikacijų ir kitus elementus. Galima pasigirti, kad Lietuvoje tokie elementai gaminami ir aktyviai vykdomas tokių konstrukcijų eksportas į kitas šalis.

Surenkamųjų konstrukcijų su apdaila gamyba nėra pigi, bet tokia konstrukcija vis tiek kainuoja mažiau negu mūro darbai kartu su apdailos sluoksniais. Didelius surenkamuosius elementus sumontuoti reikalinga statybinė technika, bet statybos darbai vyksta daug greičiau“, – tvirtina G. Skripkiūnas.

Dabar yra didelė surenkamųjų betoninių elementų įvairovė, gana nesunkiai galima keisti gaminių formą, matmenis ir apdailos sluoksnių tipą, panaudojant modernią technologinę įrangą.

„Turime pavyzdžių ir savo šalies didžiuosiuose miestuose, jų vis daugėja, mat nauji daugiabučiai ir visuomeniniai pastatai surenkami iš elementų, todėl toli gražu neprimena prastos kokybės sovietinių blokinių pastatų. Surenkamieji elementai Lietuvoje gaminami nuo senų laikų, yra sukaupta nemažai patirties, sena įranga pakeista nauja, todėl vėl galime statyti pastatus iš betono konstrukcijų. Kokybė yra gana gera, šiuo metu Lietuvos įmonės nemažai betono elementų eksportuoja – gabena laivais iš Lietuvos į Skandinaviją, eksportuojama daugybė įvairių surenkamųjų gelžbetoninių elementų“, – sako pašnekovas.

Dekoratyviniai betono paviršiai gali būti įvairūs: reljefiniai, medžio tekstūros, skelto betono ir kiti. Savo savybėmis betonas jau nebenusileidžia akmeniui: pasitelkus šiuolaikines technologijas, gaminami betono elementai, stiprumu prilygstantys akmenims, pavyzdžiui, granitui – iki 250 MPa gniuždymo stiprio, o tokio betono vandens įgėris beveik nesiskiria nuo akmens.

Betono stiprumas bėgant laikui tik didėja. Jis tvirtėja, jeigu nėra cheminio ar mechaninio poveikio, kuris jį ardytų, betonas yra labai ilgaamžė medžiaga. Aplinkos sąlygos jam beveik neturi įtakos, išskyrus šalčio ciklus – užšalimą ir atšilimą esant drėgnai būklei. Šaltuoju metu įmirkusios konstrukcijos cikliškai užšąla ir atšyla, o susidarantys ledo slėgiai ardo betoną.

Fasadas su reljefiniu paviršiumi. Pramoninis pastatas Kaune. G. Skripkiūno nuotr.

Fasadas su reljefiniu paviršiumi. Pramoninis pastatas Kaune. G. Skripkiūno nuotr.

Plonasieniai gaminiai – išskirtiniams sprendimams

Norint kietėjimo metu išgauti apdailinio betono paviršių be pleišėjimų, naudojamas dispersinis armavimas. Plonasieniams apdailiniams gaminiams labai aktualus lenkimo stiprumas, kurį galima padidinti naudojant dispersinį armavimą. Jeigu plonasienis apdailinis elementas yra didelio ploto, dažniausiai naudojamos stiklo arba polipropileno fibros. Pastaruoju metu parengta nemažai akademinių darbų, skirtų dispersiniam armavimui. Viena šiuo metu VGTU rengiamų disertacijų skirta stiklo plaušu armuotam betonui, kuris dažniausiai naudojamas fasadų apdailai, taip pat ir įvairiems konstrukciniams elementams, dažniausiai apdailinimams, kuriems aktualu išvengti pleišėjimo. Tiriama, kokią įtaką betonui turi gausus dispersinis armavimas, svarbios mišinių technologinės savybės, kurios tobulinamos laboratoriniais bandymais.

Naudojant stiklo plaušą, galima gauti didelius lenkimo stiprumus ir pagaminti didelių matmenų plonus gaminius arba specialias konstrukcijas, kurias veikia didelės lenkimo jėgos eksploatacijos metu. Betoniniams fasadų lakštams, panašiai kaip ir metaliniams lakštams, svarbios lenkimo, o ne gniuždymo savybės. Betonas, priešingai nei metalas, gana trapi medžiaga, todėl tokioms konstrukcijoms reikalingas didesnis betono plastiškumas, kuris gaunamas naudojant būtent šį dispersinį armavimą. Tai nėra naujiena, bet įvairiais atvejais turi būti vertinama fibrų forma ir dydis, kokią įtaką jos turi betono mišinių savybėms, betono deformatyvumui ir irimo procesui. Siekiama, kad betono irimas nebūtų toks trapus. Visuomeniniams pastatams labai didelis plonasienių konstrukcijų poreikis, jų formų įvairovė tik didėja.

Pramoniniuose pastatuose itin svarbios betoninės grindys, šiuo atveju aktualios betono pleišėjimo problemos ir kuo mažesnis deformacinių siūlių skaičius grindyse.

Gyvenamojo namo fasadas Kaune. Iš surenkamų betoninių plokščių. G. Skripkiūno nuotr.

Gyvenamojo namo fasadas Kaune. Iš surenkamų betoninių plokščių. G. Skripkiūno nuotr.

Betoninės grindys – moderni apdaila

Jeigu tai nėra šlifuojamas mozaikinis betonas, grindims gali būti naudojamas specialus betono mišinys su geros kokybės užpildais. Svarbiausia, kad betono įgeriamumas būtų mažas, jeigu paviršius nešlifuojamas, jis turi būti užlyginamas, naudojant specialias technologijas. Mozaikinio betono pastaruoju metu naudojama mažiau, nes šlifavimo technologijos gana brangios. Dažniau naudojamas kokybiškas paviršius be šlifavimo – betonas su įvairiais cheminiais ir mineraliniais priedais, kurio paviršius uždengiamas plonasluoksniu aukštų techninių parametrų (didelio stiprumo, mažo dilumo, mažo įgeriamumo) mišiniu, ir papildomai gali būti naudojamos specialios impregnavimo polimerais technologijos, kad sudarytų vientisą kokybišką paviršių. Tam tikslui yra naudojamas plonas kelių milimetrų storio paviršinis sluoksnis iš kitokio smulkiagrūdžio mišinio, kuris dedamas ant nesukietėjusio betono. Tuomet naudojamos specialios technologijos paviršiui išlyginti ir jam užglaistyti specialiais besisukančiais mechaniniais įrankiais.

Anksčiau vadinamasis „geležinimas“ buvo atliekamas rankomis: užbarstoma cemento ant nesukietėjusio paviršiaus ir jis įtrinamas, kad būtų išgautas kietas grindų paviršius. Šiuo metu betono paviršiui apdirbti naudojami specialūs mišiniai. Kaip specialusis užpildas gali būti naudojamas korundas, kuris yra daug tvirtesnis už smėlyje esantį kvarcą. Tokio betono paviršius lyginamas naudojant tam skirtą technologinę įrangą, gaunamas gerai sukibęs su apatiniu betono sluoksniu tvirtas viršutinis grindų paviršius.

Prekybos centruose, sandėliuose tai yra įprasta technologija, populiari ir Lietuvoje. Grindims svarbus ir dilumas – gebėjimas atlaikyti abrazyvinį poveikį. Tam, kad tai būtų pasiekta, naudojami specialūs betono mišiniai su specialiais užpildais ir pati darbų technologija – paviršiaus apdirbimas specialia įranga, tuomet jį pavyksta išgauti be jokių nuokrypių ir gerai sutankintą. Vėliau paviršius užglaistomas dideliu greičiu besisukančiomis metalinėmis glaistyklėmis. Gali būti naudojama vakuumavimo technologija, kurią naudojant iš paviršiaus specialia įranga pašalinamas vanduo ir oras.

„Statybininkai labai mėgsta takius, o dar labiau – savaime susitankinančius betono mišinius, kuriuos lengvai galima transportuoti vamzdynais, naudojant betono siurblius. Labai patogu, kad mišiniai savaime tekėtų, išsilygintų ir nereikėtų daug pastangų juos sutankinti. Dar labiau mėgstami mišiniai, kurių nereikia vibruoti: jie supilami, paviršius išlyginamas naudojant volelį arba glaistyklę. Jie dažniausiai naudojami plonasluoksniams paviršiams betonuoti, kai nedidelis storis, nereikia žiūrėti grindų lygių ir fiksuoti jų gulsčiuku“, – komentavo VGTU profesorius.

Liejant betono grindis specialiuose pastatuose galima suformuoti ir tam tikrus nuolydžius, pavyzdžiui, dušinėse ar kitur, kad grindys būtų vientisos visoje patalpoje ar net aukšte. Prie Kauno karo muziejaus dabar yra rekonstruojama Vienybės aikštė. Apačioje įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, o viršuje įrengiama betoninė aikštė su originaliu reljefu – įvairiais įdubimais, iškilimais iš monolitinio betono. Po to dengiama specialiu mišiniu, kuris turi didelį stiprumą ir mažą dilumą bei didelį atsparumą aplinkos poveikiams. Šis labai gražus reljefas bus padarytas iš dekoratyviojo betono.

Betoninė tvora Kaune. Monolitinis betonas be pigment ir specialios paviršiaus apdailos. G. Skripkiūno nuotr.

Betoninė tvora Kaune. Monolitinis betonas be pigment ir specialios paviršiaus apdailos. G. Skripkiūno nuotr.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 spalis.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad