Darbo be sienų tendencijų atspindys – verslo centras „Nova“

st 041
Karlo nuotr.

Šiais metais bendrovės „Technopolis“ tęstiniam projektui Vilniuje – A+ energinės klasės biurų kompleksui „Nova“ suteiktas tarptautinis tvarumo sertifikatas „LEED Gold“. Šiam kompleksui įgyvendinti vystytojai pasirinko su ankstesniais biurų projektais dirbusias ir gerai įmonės aukštus standartus ir koncepciją perpratusias projektuotojų ir rangovų komandas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ne efektingiems, o didesnį komfortą darbuotojams kuriantiems sprendimams ir tvarumui.

Projektas, padiktuotas skandinaviško racionalumo, trina ribas tarp valstybių – pabrėžiant verslo ir darbo be sienų tendencijas. Biurų pastato „Nova“ bendrųjų erdvių interjeras buvo projektuotas pagal naują „Technopolio“ grupės dizainą. Tad įžengę į naujuosius grupės užbaigtus pastatus Helsinkyje, Tamperėje, Taline ar Vilniuje, pastatų darbuotojai ir svečiai atsidurs jiems pažįstamoje aplinkoje.

technopolis nova
D.Gumbrevičiaus nuotr.

Komplekso atsiradimą lėmė kokybiškų patalpų poreikis

Vystytojų teigimu, naujojo pastato „Nova“ poreikis atsirado natūraliai plečiantis tiek pačios bendrovės, tiek klientų veiklai – pastaruosius kelerius metus „Technopolio“ užimtumas buvo pasiekęs beveik 100 proc. ir naujiems klientams įmonė jau nebegalėjo pasiūlyti tokio aukšto lygio patalpų. Dalis šios paklausos užpildyta įsigijus „Pentos“ pastatą, tačiau ir to nepakako, nes jau ir esamų klientų poreikiai ėmė augti jiems besiplečiant. „Vietą rinkomės ir svarstėme net kelerius metus, kol galiausiai, įsigydami „Pentos“ pastatą, šalia atradome ir mums tinkantį sklypą naujam projektui“, – teigia „Technopolio“ atstovas Tadas Žinys.

„LEED Gold“ sertifikuotas, A+ energinės klasės pastatas „Nova“ buvo projektuotas ir statytas taikant naujausias technologijas, tvarius sprendimus ir aukštus „Technopolio“ standartus, o vienas pagrindinių išsikeltų uždavinių – itin lankstus, aukštos kokybės patalpų suplanavimas ir ypatingas dėmesys „Technopolio“ teikiamoms paslaugoms, bendrajai pastato erdvei, restoranui ir konferencijoms.

Nova1 Hres013 IMG 3465
Nova1 Hres007 IMG 3439
Nova1 Hres003 IMG 3410

Planavimas moduliais – racionalus ir tvarus

Kaip teigia projekto autoriai, biuro „Unitectus“ architektai Tumas Mazūras ir Eglė Olišauskytė, racionalaus skandinaviško suplanavimo pastato koncepcija jiems jau pažįstama iš ankstesnių projektų. Ši koncepcija sukurta Suomijos architektų biuro, pagrįsta racionaliu patalpų planavimu moduliais. Kiekviename aukšte erdvė yra suskirstoma į 2,7 m ilgio modulius, turinčius atskirą langą ir autonominę inžinerinių sistemų dalį. Toks principas leidžia sujungti arba atskirti erdves modulinėmis pertvaromis, kai jau yra žinomas konkretus patalpų nuomininkas ir jo poreikiai, taip pat įgalina keisti patalpų planavimą mažiausiomis sąnaudomis keičiantis nuomininkams ar jų poreikiams.

Nova1 Hres002 IMG 3403
Nova1 Hres009 IMG 3450

Vienas šios koncepcijos ypatumų – pirmame aukšte numatomos bendrosios erdvės: registratūra, restoranai ir specifinei biurų veiklai, kuriai reikia įėjimo iš lauko (pavyzdžiui, turizmo agentūroms, konsultacinėms ar paslaugų bendrovėms), skirtos patalpos. Taikantis prie konkrečios šalies reikalavimų, pastato struktūra šiek tiek keičiasi, bet ne iš esmės. Architektai pažymi, kad toks universalus modulinio planavimo principas padeda racionaliau planuoti erdvę ir patalpas, o projektavimo metu tenka mažiau koreguoti projektą, taikantis prie specifinių nuomininkų reikalavimų. O tai yra vienas tvarumo požymių – planuoti, nepaliekant nefunkcionalių, mažai naudojamų pastato patalpų ir erdvių.

„Unitectus“ architektai pabrėžia, kad toks planavimo principas pasiteisina ir pandemijos atveju – kai atsirado didesnis mažesnių erdvių poreikis, teliko tarp jų įrengti pertvaras.

Daugiau dėmesio fasadams

Pastato struktūra nesudėtinga – tai trys panašaus dydžio tūriai, sujungti į bendrą visumą įstiklintais pereinamaisiais tūriais. Todėl architektai daugiau dėmesio skyrė fasadams ir šio komplekso identitetui. „Iš pradžių norėjome didesnio išskirtinumo – lengvos „isterijos“, – šmaikštauja vienas projekto autorių T. Mazūras.

Vis tik projekto fasadų genezė, prasidėjusi nuo ažūrinių netaisyklingos geometrijos tekstūrų, palaipsniui perėjusi link fasadų grafikos Pito Mondriano paveikslų motyvais, užsibaigė nuosaikiu ažūru.

Pagal architektės E. Olišauskytės eskizus vienoje Vokietijos keramikos įmonių individualiai pagaminti keraminiai elementai ir tapo išskirtiniu, jaukią ir šiltą tekstūrą suponuojančiu vertikaliu fasado piešiniu. Taip koncepciniame projekte numatytą tamsią fasadų apdailą pakeitė šviesi, darniau įsiliejanti į jau susiformavusį aplinkinių pastatų kontekstą.

Nova2 Hres023 IMG 5097
Nova2 Hres005 IMG 5048 1

Pagrindiniai pranašumai

„LEED Gold“ sertifikuoto, A+ energinės klasės pastato „Nova“ teikiamas komfortas ir privalumai atspindi modernaus verslo lūkesčius ir poreikius. Kaip jau minėta, verslo kompleksas buvo projektuotas ir statytas taikant naujausias technologijas, ypatingas dėmesys pastate skiriamas teikiamoms paslaugoms, bendrosioms erdvėms, restoranui ir konferencijoms.

Čia įrengtos iki 250 vietų konferencijų ir susitikimų salės nuomininkų poreikiams ir išorės renginiams, taip pat įsikūrė pirmoji šalyje biurų pastatą aptarnaujanti gastronomijos erdvė „MIN Food Market“ ir pastato darbuotojams skirta sporto salė bei poilsio kambarys.

Šalia pastato „Nova“ ir jo viduje įrengtos elektromobilių, elektrinių paspirtukų ir dviračių įkrovimo stotelės, yra didelis saugomų automobilių aikštelių plotas. Pastato stogą vainikuoja įspūdinga bendrojo naudojimo terasa su vaizdu į Ozo parką ir miestą, taip pat – nuosava saulės elektrinė ant stogo.

image00007
D.Gumbrevičiaus nuotr.

Pastate įsikūrė žinomos bendrovės: SEB grupės paslaugų centras, nepriklausomas energijos tiekėjas „Enefit“, medienos ir baldų gamybos įmonė „Vakarų medienos grupė“, JAV technologijų įmonė „Bazaarvoice“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, apskaitos ir konsultacijų įmonė „Leinonen“.

Šalia pastato įrengtas dviračių takas ir šaligatviai bei kartu su kaimynystėje besikuriančiais projektų plėtotojais užbaigta paskutinė J. Balčikonio gatvės dalis suformuoja modernų dinamišką miesto kvartalą.


Projekto autoriai: Tumas Mazūras, Eglė Olišauskytė, UAB „Unitectus“

Konstruktoriai: Laimonas Stikleris, Tadas Rumbutis, UAB „Vilniaus architektūros studija“

Koncepcijos autoriai: „L Arkkitehdit“, architektas Jarri Lonka

Bendrojo naudojimo erdvių interjero koncepcija: „Design Agency Amerikka Oy“

Bendrojo naudojimo interjero architektai: Tomas Jasiulis, Indrė Brazaitytė

Generalinis rangovas: UAB „Veikmės statyba“

Inžinerinių sistemų rangovas: UAB „Caverion Lietuva“

Pastato bendrasis plotas: 35 294,07 m2, požeminės dalies plotas: 10 371,17 m2

Statybų trukmė: 2019–2020 m.


PARTNERIO TURINYS

Temos: LEED, technopolis, Unitectus, Veikmės statyba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai