Koronaviruso pandemijos pradžioje buvo kilęs didelis sukrėtimas, pasėjęs nerimą visame verslo pasaulyje. Tai palietė ir vieną svarbiausių šalies ekonomikos variklių – statybų sektorių.

Nuslūgus visuotinei įtampai ir prabėgus beveik metams nuo dienos, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pandemiją, galime atsigręžti ir įvertinti, koks tai buvo laikotarpis. Apie tai ir apie būsimus statybos sektoriaus iššūkius kalbuosi su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

– Apibendrinkite, kokie praėję metai buvo statybų sektoriui ir pačiai asociacijai?

– Tai buvo tikrų išbandymų metai. Statybos sektoriui trūko kvalifikuotų specialistų, pandemija praretino užsakovų gretas, vystytojai stabdė projektus, o viešųjų pirkimų konkursuose vyravo aštri konkurencija. Tai buvo metai, kurie leido pasitikrinti, kiek yra atsparios ir išradingos vadovų komandos, kurios ir prie tokių ekstremalių sąlygų sugebėjo išlaikyti apyvartas, darbuotojus, o kai kurios įmonės sugebėjo net padidinti apyvartą.

– Kaip vertinate sektoriaus pastangas atlaikyti ekonomines pandemijos pasekmes?

– Lietuvos statybos įmonės tikrai jaučia pandemijos poveikį: skaičiuoja sumažėjusius darbus ir neigiamus finansinių veiklos rezultatų pokyčius, susiduria su iššūkiais dėl saugaus darbo organizavimo ir galimybės pasinaudoti pagalbos verslui priemonėmis.

Pavyzdžiui, palyginti su 2019-aisiais, praėjusių metų pabaigoje sumažėjusį užsakymų skaičių jautė net 66 proc. statybos bendrovių. Stabilų užsakymų skaičių išlaikė 10 proc. statybos įmonių, o darbų augimą nurodė 24 proc. bendrovių.

Didžioji dalis nekilnojamojo turto plėtotojų ir investuotojų dar pavasarį pristabdė arba atsisakė planuojamų projektų, tokių kaip biurų, viešbučių ar prekybos centrų statybos, kurių dauguma greičiausiai bent dvejus metus nebebus atnaujinti.

Šiemet prieš pandemiją pradėti daugiabučių, biurų ar prekybos centrų projektai buvo tęsiami ar užbaigiami, tačiau naujų, deja, planuojama itin mažai. Tai – pasaulinė tendencija, nulemta pandemijos sukeltos nežinomybės.

Iki antrojo karantino paskelbimo į priešpandeminę padėtį grįžo gyvenamoji statyba, išaugo butų ir sklypų paklausa, ypatingą pakilimą matome Vilniaus butų ir pajūrio nekilnojamojo turto rinkoje. Atsigavimas taip pat matomas logistikos projektų segmente, kuris šiuo laikotarpiu yra aiškiausiai prognozuojamas, taip pat gamybinių ir sandėliavimo pastatų bei patalpų statybos projektuose.

Pandemija turi neigiamą įtaką ne tik Lietuvos statybos bendrovių darbų apimčiai, bet ir palieka ryškius pėdsakus įmonių finansuose. Daugiau nei pusė statybų rinkos dalyvių prognozuoja pajamų kritimą 2020 m. finansiniuose veiklos rezultatuose ir vis labiau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą. Susidariusią padėtį lemia ne tik sumažėjęs užsakymų skaičius, ypač – komercinių statybos projektų, bet ir konkursuose vyraujantis mažiausios kainos kriterijus, statybos darbų kaštų ir darbo užmokesčio augimas, vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai, bankrutuojantys verslo partneriai ir didėjanti konkurencija rinkoje.

Dėl šios priežasties statybos darbų konkursuose matome vis daugiau kainų dempingavimo atvejų ir aštrėjančią įmonių konkurenciją. Siekdamos bet kokia kaina išgyventi ir užsitikrinti darbų, konkuruodamos dėl naujų užsakymų, įmonės rizikuoja ir darbų kainas „numuša“ 10–15 proc., nors statybos darbų kaštai tikrai nemažėja. Galiausiai tai reiškia patiriamus nuostolius ir darbo užmokesčio mažėjimą arba kelia klausimą, ar įmonė tikrai pajėgs įgyvendinti projektą? Matome signalų, kad kai kuriais atvejais jau pradeda vykti lyg kova be taisyklių.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

Antroji pandemijos banga paveikė ir patį statybų procesą – įmonės susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų susirgimų koronavirusu ir dėl saugaus darbo organizavimo. Darbai vyksta pamainomis, o tai lemia lėtėjantį statybų tempą. Dalis bendrovių mėnesiui ar daugiau stabdo darbą statybvietėse, nes pavojinga dirbti.

Šiuo metu būtina peržiūrėti statybos projektų viešųjų pirkimų sutartis. Dalis įmonių jau dabar mato, kad negalės laiku pabaigti įgyvendinti projektų, nes siekia apsaugoti savo darbuotojus. Todėl turėtų būti nedelsiant peržiūrima teisinė bazė ir ieškomas sprendimas dėl įsipareigojimų vykdymo pagal viešųjų pirkimų sutartis, užsakovai ir rangovai turėtų iš naujo susitarti dėl realių terminų.

– Palyginkite statybos sektoriaus padėtį per 2008-aisiais kilusią ekonominę krizę ir 2020 metais.

– Pirmas bruožas, kuo skiriasi, tai per 2008 m. kilusią krizę buvo drastiškai mažinamas valstybės biudžetas ir „VIP programa“ buvo karpoma negailestingai statybininkų nenaudai. 2009–2010 m. matėme didžiausią emigracijos bangą iš Lietuvos. Apie 80 tūkst. žmonių tuomet išvyko ir didžioji jų dalis buvo statybininkai. Šiuo metu biudžetas nemažinamas, tačiau privatūs vystytojai ženkliai sumažino investicijas. Kaip ir tuomet, taip ir dabar matome didelį nedarbą. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota apie 16 tūkst. statybininkų. Kaip dar vieną skirtumą įvardyčiau tai, kad šiuo metu Lietuvos rangovai užsienio rinkose yra įgavę pasitikėjimą, ypač Norvegijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos. Mūsų statybininkai yra vertinami svetur ir turi nemažai kvietimų.

– Kokiais vertinimais palydėjote nuėjusią Vyriausybės ir Seimo valdžią? Kokių esminių darbų tikitės iš naujosios?

– Mūsų šalies statybų pramonė iš naujosios Vyriausybės tikisi konstruktyvaus dialogo ir efektyvaus bendradarbiavimo, aiškios valstybės ateities vizijos ir ambicingų sprendimų, kurie skatintų tvarios ir pažangios statybų pramonės kūrimą, didintų skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje bei padėtų įgyvendinti realius pokyčius.

[su_quote cite=”D.Gedvilas”]Nerimą kelia tai, kad šie siūlymai iki šiol nebuvo įgyvendinami, ir dėl to turime didžiulį šešėlį statybų rinkoje, teismuose stringančius viešųjų pirkimų konkursus ir žemą produktyvumą statybų sektoriuje.[/su_quote]

Viliamės, kad naujoji valdžia sieks įsiklausyti į socialinių partnerių siūlymus ir kurti konstruktyvų dialogą. Mūsų asociacija ankstesnei valdžiai yra pateikusi daug iniciatyvų: Statybininko kortelės diegimo projektą, viešųjų pirkimų reguliavimo teisinių pokyčių aprašą, darbų saugos statybvietėse stiprinimo projektą ir daugybę kitų siūlymų. Nerimą kelia tai, kad šie siūlymai iki šiol nebuvo įgyvendinami, ir dėl to turime didžiulį šešėlį statybų rinkoje, teismuose stringančius viešųjų pirkimų konkursus ir žemą produktyvumą statybų sektoriuje. Esame įsitikinę, kad tik bendru valdžios ir verslo bendruomenės veikimu galime pasiekti realų proveržį.

– Statytojai turi glaudžiai bendradarbiauti su skirtingų profesijų atstovais – inžinieriais, architektais ir kitais. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija buvo įteikta architektui Gintarui Balčyčiui. Viename interviu jis sakė, kad architektai vieni kitiems pavydi intelektualių statytojų. Kas, jūsų manymu, yra tas intelektualus statytojas?

– Mano manymu, tai toks statytojas, kuris naudoja skaitmenines technologijas, tas, kuris gali operatyviai ir greitai atlikti simuliacijas. Gebėjimas atlikti tikslius skaičiavimus ir modeliavimą padeda įgyvendinti architekto viziją.

– 2021 metai sektoriui atneša didelių naujovių: privalomas BIM taikymas viešuose pastatuose, o nuo sausio 1 d. naujai statomuose pastatuose energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. Ar laukia sudėtingas įgyvendinimo procesas?

– Prognozuojama, kad BIM taps pasauliniu viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo standartu. BIM leidžia geriau ir greičiau projektuoti, išvengti klaidų, turėti ekonomiškesnį statybos procesą ir statinio priežiūrą. BIM modelis vizualizuoja visų projektavimo dalių projektinius sprendinius, todėl užsakovas geriau suvokia rezultatus. Tai vienoje vietoje esanti informacija, kuri naudotina tiek statybos, tiek pastatų remonto ar renovacijos darbams.

Kasmet įmonių, taikančių BIM, tik daugėja, o skaitmeninė statyba tampa standartu ir Lietuvos statybų rinkoje. Pavyzdžiui, per penkerius metus konkursui „Lietuvos BIM projektai“ buvo pateikta net 125 paraiškos su Lietuvos įmonių įgyvendintais BIM projektais.

Informacinis statinio modeliavimas BIM šiandien dažnai įvardijamas kaip įrankis ar metodas, norint pasiekti kokybišką ir tvarų rezultatą. Viešieji pirkimai reikalaujant 3D–5D modeliavimo galbūt šiandien dar skamba utopiškai, tačiau tai – neišvengiama ateitis.

Europos Komisija (EK) išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu ir pritarė naujai strategijai „Renovacijos banga“, kuria remiantis per ateinantį dešimtmetį bus siekiama bent dvigubai padidinti renovacijos mastą.

EK nemato galimybių pasiekti užsibrėžtų rodiklių, jei statybose nebus visuotinai taikomas BIM. Statinio projektavimas skaitmeninėje erdvėje įgalina dar projektavimo stadijoje numatyti galimų atliekų kiekį ir rūšis, taip pat apsvarstomi būsimo demontavimo variantai. Be to, taikant BIM klasifikatorių, būtų galima iš karto planuoti atliekų perdirbimo ir kaupimo procesą. Klasifikavimas padėtų įvertinti, kiek kokiame statinyje gali atsirasti atliekų, atėjus laikui statinį griauti.

Pagal naująjį Europos žaliąjį kursą iki 2050 m. Europa sieks tapti klimatui neutraliu regionu, o visi statiniai turės atitikti A++ energinio naudingumo reikalavimus.

A++ reikalavimus atitinkančiame pastate ne mažiau kaip 50 proc. sunaudojamos energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl rinkai atsiras neišvengiamas poreikis investuoti į tokius sprendinius kaip saulės baterijos, šilumos siurbliai, vėjo jėgainės, hidroturbinos, biokuro ir geoterminės energijos naudojimas. Atsinaujinančios energijos šaltinius reikės numatyti jau projektavimo stadijoje. Geri sprendimai gali būti randami taikant simuliacijas ir statinio informacinį modeliavimą (BIM).

Taip pat kils poreikis investuoti ir į pastatų šildymo ir vėdinimo sistemas, atsiras aukštesni išorės atitvarų šiluminių savybių reikalavimai. Sudėtingos statinių inžinerinės sistemos sukurs rinkoje naujas darbo vietas statinių priežiūros segmente. Naujos profesijos dėl inžinerinių sistemų priežiūros gali inspiruoti naujų mokymo programų atsiradimą profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose.

A++ reikalavimai yra griežtesni už A+, tačiau ne tokie reikšmingi kaip pereinant nuo B į A pastatų energinio naudingumo klasę. Statybos projektų sąmatos dėl naujų reikalavimų gali augti 5–10 procentų. Kuomet vyko perėjimas nuo B prie A energinės klasės reikalavimų, projektuotojai užtruko prisitaikydami prie griežtesnių reikalavimų, o statybininkai – prie pažangesnių medžiagų ir naujų sprendimų. Be to, tam reikėjo ir papildomų investicijų, o projektų sąmatos išaugdavo net 10–15 procentų. Tačiau rinka palaipsniui prisitaikė prie A klasės reikalavimų, o ir patys užsakovai netruko įsitikinti A energinės klasės teikiama nauda.

Užsibrėžtų ES keliamų aplinkos tausojimo tikslų nepasieksime be skaitmeninių technologijų ir išmanaus duomenų kaupimo. Norėdami efektyviai įgyvendinti tvarios statybos reikalavimus, privalome investuoti į statinio informacinio modeliavimo (BIM) taikymą Lietuvos statybos sektoriuje, į struktūruotų skaitmeninių duomenų apie statinių gyvavimo ciklą surinkimą ir apdorojimą bei darbuotojų kompetencijų ugdymą. Statybų sektoriaus kryptis link statinių energinio tvarumo ir link žiedinės ekonomikos yra reikšmingas sisteminis pokytis, kuriam lemiamą įtaką turi politinė valia ir valstybės vaidmuo. Norint mažinti įtaką klimato kaitai, reikalinga savivaldybių ir valstybinių institucijų išskirtinė lyderystė.

– Kaip komentuotumėte Valstybinės darbo inspekcijos pranešimus apie nelegalų darbą, taip pat ir reguliariai FNTT skelbiamus pranešimus apie stambius mokesčių pažeidimus statybų sektoriuje?

– Šiandien statybose egzistuoja daugiausia šešėlio – čia dirba net du trečdaliai visų Lietuvoje nelegaliai dirbančių asmenų. Dalis jų – neturintys reikalingų statybininko kompetencijų ir papildomai gaunantys nedarbo išmokas iš valstybės biudžeto lėšų, todėl statybų sektorius iš naujosios Vyriausybės tikisi efektyvios šešėlio mažinimo politikos ir Statybininko (STATREG) kortelės įvedimo.

Efektyvi šešėlio mažinimo ir darbo rinkos reguliavimo strategija statybose turėtų būti viena prioritetinių naujosios valdžios krypčių, o ryškų pokytį padėtų įgyvendinti privalomos Statybininko kortelės įvedimas. Verslas jau ir pats ėmėsi iniciatyvos: remdamasis kitų šalių gerąja praktika, sukūrė Statybininko kortelių sistemą, kuri jau antrus metus sėkmingai veikia rinkoje. Šiandien korteles savanoriškai naudoja tiek statybos bendrovės, tiek su verslo liudijimais dirbantys asmenys. Todėl mūsų valstybei reikia tik vieno paprasto sprendimo – bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir imti bei naudotis tuo, kas jau sukurta, neeikvojant mokesčių mokėtojų lėšų. Šis pokytis leistų ne tik ženkliai sumažinti nelegalaus darbo mastą ir surinkti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, bet ir sumažintų nelaimingų atsitikimų statybose skaičių, užtikrintų kompetentingų statybininkų veikimą rinkoje. Tik bendru valdžios institucijų ir verslo bendruomenės veikimu galime efektyviai išgyvendinti šešėlį statybose ir pasiekti ilgai lauktą proveržį.

Siekdama veiksmingos šešėlio mažinimo politikos, statybų verslo bendruomenė siūlo imtis kompleksinių priemonių: numatyti 5 proc. lengvatinį PVM fizinių asmenų dažniausiai užsakomiems statybos darbams, individualią statybos veiklą su verslo liudijimu leisti vykdyti tik apdailos darbams ir nesudėtingų statinių statybai, o daugiabučių namų statybos projektuose statinio užbaigimas turėtų būti įteisintas tik atlikus visą butų apdailą, nes šiose srityse klesti itin didelis nelegalus darbas.

– Kaip vertintumėte statybų sektoriaus padėtį už asociacijos ribų?

– Yra tokia liūdna statistika – tik 30 proc. registruotų statybos įmonių išgyvena penkerius ir daugiau metų. Tai labai mažas skaičius ir vertinant tai, kad įmonės namų rinkoje turi didelę konkurenciją, manau, kad jos ryžtasi neapgalvotiems poelgiams, kurie atveda prie nemokumo. Dalis įmonių yra netvarios ir sukurtos vienkartiniams užsakymams. Tie, kas nori dirbti legaliai, investuoja į žmonių kvalifikaciją, išmanius įrankius ir instrumentus. Manau, kad visos tokios įmonės priklauso mūsų asociacijai ir siekia civilizuoto bei skaidraus konkuravimo rinkoje. Tačiau gaila, kad didelė dalis politikų remia ne tuos, kurie siekia dirbti skaidriai, o tuos, kurie siekia momentinės naudos.

Žinome, kad 9340 įmonių šiuo metu turi įsirašiusios statybinę veiklą. Šis skaičius glumina – galvojame, iš kur gali būti tiek statybos įmonių. Realiai mokesčius mokančių įmonių yra apie 5 tūkst., o viešuosiuose pirkimuose dalyvauja apie 1,2 tūkstančius. Statyba Lietuvoje vis dar laukinių Vakarų būsenoje. Dar reikia daug edukuoti, reikia turėti didelį politinį palaikymą, kad pajustumėme, jog statybos verslas yra civilizuotas. Tikimės, kad kada nors tai ateis ir į mūsų rinką.

– Viena didžiausių jūsų įvardijamų statybų sektoriaus problemų – viešųjų pirkimų tvarka. Ar tikite, kad situacija keisis į gerąją pusę?

– Lietuvos statybos sektoriaus įmonių metinė apklausa parodė, kad 2020 m. 72 proc. statybos bendrovių dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, o likęs trečdalis – ne. Pagrindinės spragos, lemiančios įmonių nenorą ir sprendimą nedalyvauti konkursuose, yra mažiausios kainos kriterijus, žema projektavimo darbų kokybė, galimybė teikti dempinguotas kainas, įmonės kvalifikacijos ir pajėgumo įgyvendinti projektą reikalavimo nebuvimas.

[su_quote cite=”D.Gedvilas”]Statybininkai vien iš savo profesinės pusės yra optimistai – jie stato, o ne griauna. Jų psichologinis nusiteikimas yra optimizmas.[/su_quote]

Praėjusių metų pabaigoje sumažėjusį užsakymų skaičių jautė net 66 proc. statybos bendrovių. Jeigu šiemet privačių nekilnojamojo turto projektų rinkoje nepadaugės, tuomet didelė dalis rangovų, anksčiau dirbusių su komerciniais užsakymais, atsigręš į viešųjų pirkimų konkursus. Esant aštriai konkurencijai ir galiojant dabartiniam teisiniam reguliavimui, gali nutikti taip, kad turėsime ilgus sąrašus teisminių ginčų, neužbaigtų projektų ir bankrutuojančių rangovų.

Statybos bendrovės daug gausiau dalyvautų viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau tam būtini viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pokyčiai.

– Ar tikite, jog ateinantys metai gali tapti lūžio tašku siekiant, kad Lietuva taptų viena pažangiausių pasaulio valstybių statybų srityje?

– Statybininkai vien iš savo profesinės pusės yra optimistai – jie stato, o ne griauna. Jų psichologinis nusiteikimas yra optimizmas. Turime lūkesčių, kad nauja politinė dauguma išgirs, ką mes siūlome jau daug metų. Turime sukūrę Statybininko kortelę, siūlome, kad masiškai būtų taikomas elektroninis statybų žurnalas, kad būtų pilnai skaitmenizuotas visas sektorius. Taip pat siūlome, kad viešieji pirkimai vyktų ne pagal mažiausią kainos kriterijų, ir kita. Siūlymus teikėme ne vienerius metus, yra daugybė prezentacijų pristatyta tiek Seime, tiek kitur, tačiau nelabai buvome girdimi.

Lietuva labai stipriai keičiasi. Iš statistikos matome pasikeitusį pragyvenimo lygį ir pasikeitusius miestus. Tačiau lėčiausiai turbūt keičiasi pats žmogus. Kinta technologijos, naudojami išmanūs sprendimai, bet pats žmogus keičiasi sunkiai. Yra daug jaunų žmonių, kurie turi gebėjimų savo žinias pritaikyti užsienio rinkoje, ne tik Lietuvoje, bet taip pat yra daug tų, kuriuos tenkina gyvenimas be didelių ambicijų. Žvelgiant į tuos jaunus, ambicingus žmones, yra didelė tikimybė, kad Lietuvos ateitį gali nulemti būtent jie. Manau, kad reikia pasitikėti jaunąja karta ir tuomet mūsų lauks visai nebloga ateitis.

[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 sausis-vasaris

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

[/su_note]