Vertindamas tai, kad nuo naujųjų metų visi naujai statomi pastatai pagal ES direktyvas turės atitikti A++ klasės reikalavimus, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, jog didžiausias iššūkis teks šių pastatų projektuotojams. Jis taip pat pažymi, kad, nors A++ klasės pastatų išlaikymas yra pigesnis, jų priežiūra gali pareikalauti papildomų sąnaudų.
„Manau, pagrindinis iššūkis tenka projektuotojams, nors šie jau dabar yra labai neblogai įsisavinę A++ klasės pastatų projektavimo technologijas. Atsiradus reikalavimui statyti A++ klasės namus, 50 proc. energijos, kuri reikalinga pastatui jį eksploatuojant pagal paskirtį, turi pasigaminti pats statinys.
Būtent čia projektuotojams kyla didelis iššūkis parinkti lanksčiausią variantą, kadangi priklausomai nuo statinio dydžio skiriasi įrenginių naudingumo koeficientas. Tad labai svarbu parinkti tokią kompoziciją, kad statinio savininkas nepatirtų didelių nuostolių“, – teigė jis.
Anot D. Gedvilo, nors A++ klasės pastatų kaina gali būti didesnė apie 7 – 10 proc., pigesnis jų išlaikymas atsveria pradinę investiciją.
„Šie pastatai gali kainuoti apie 7 – 10 proc. brangiau, bet esmė ta, kad tokiems pastatams šildymui išeikvojama mažiau per eksploatacinį laikotarpį, todėl pradinė investicija nėra tokia jau ir didelė: naujų namų išlaikymas yra pigesnis“, – teigė LSA vadovas.
Visgi LSA prezidentas pažymėjo, kad, eksploatuojant A++ pastatus, dėl sudėtingų inžinerinių sprendimų jų priežiūrai kasmet gali prireikti papildomos specialistų pagalbos.
„Reikėtų paminėti, kad tokių pastatų priežiūrai kartais nepakaks paties šeimininko gebėjimų ir žinių, gali prireikti samdyti specialistus, kurie padėtų susitvarkyti su inžinerinėmis sistemomis. Įrenginiai sudėtingėja, tad gali būti, kad statytojas keletą kartų per metus turės kviesti specialistus, kad šie atliktų tam tikrą eksploatacinę įrenginių apžiūrą“, – sakė D. Gedvilas.
„Didesniuose pastatuose reikalingos atitinkamos priemonės, ir čia iškyla tam tikri niuansai dėl papildomų sąnaudų, kurios gali atsirasti eksploatuojant pastatą“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie statybos sektoriaus darbuotojų pasirengimą, D. Gedvilas teigė, kad kompetencijų statyti A++ pastatus daugeliui netrūksta, tačiau pažymėjo, jog rinkoje vis dar jaučiamas aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.
„Išties reikalingos tam tikros kompetencijos, kad tiek darbininkai, tiek inžinerinis personalas būtų pasiruošę statyti tokius statinius, išmanytų inžinerinę sistemą. Visgi energetinio efektyvumo specialistų ruošimas prasidėjo jau tikriausiai prieš penkerius metus. Ir nors tikrai turime nemažai specialistų, rinkoje reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos ekspertų“, – tvirtino D. Gedvilas.
Nuo sausio 1 dienos visų naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A++.
A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai).
Didesni reikalavimai taikomi vėdinimo sistemoms su šilumogrąža, taip pat atitvarų ir pertvarų bei tarpaukštinių perdangų, skiriančių patalpose ar butuose įrengtus autonominius šilumos šaltinius, šiluminėms savybėms.
