Finansų ministerija Vyriausybei pristatė praėjusių metų (2018 m.) valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą, kurią parengė VĮ Turto bankas. Pernai VĮ Turto bankui centralizuotai valdyti perduota 258,8 tūkst. kv. metrų administracinės paskirties nekilnojamojo turto. Valstybės administracinio nekilnojamojo turto centralizavimas ir perteklinio turto atsisakymas per 2018 m. valstybei suteikė 9,14 mln. eurų naudos.
Iš viso per pastaruosius trejus metus (2016–2018 m.) VĮ Turto bankui centralizuotai valdyti perduota 341 tūkst. kv. metrų administracinės paskirties nekilnojamojo turto.
„Matome, kad gerėja valstybės nekilnojamojo turto panaudojimas. Efektyviau išnaudojamas esamas turtas, atsisakoma viršpločio, nereikalingo ir nenaudojamo nekilnojamojo turto, perduodant jį Turto bankui – tai leidžia sutaupyti jo eksploatavimo lėšas“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
2018 m. įvykdžius ketvirtąjį valstybės nekilnojamojo turto (VNT) centralizavimo etapą VĮ Turto bankui jau perduota daugiau nei 50 procentų perimtino administracinio VNT. Pernai institucijos atsisakė 23 tūkst. kv. metrų administracinio VNT. Nuo 2015 m. iš viso institucijos atsisakė 53 tūkst. kv. metrų administracinio VNT.
Pernai atsisakius perteklinių patalpų, valstybė sutaupė 0,28 mln. eurų eksploatacijos sąnaudų, o per pastaruosius ketverius metus iš viso valstybė sutaupė beveik 1,3 mln. eurų eksploatacijos sąnaudų. 2018 m. daugiausiai ploto atsisakė Valstybinė mokesčių inspekcija (daugiau nei 3,6 tūkst. kv. metrų), VĮ Kelių priežiūra (1,2 tūkst. kv. metrų), Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (beveik 1 tūkst. kv. metrų) ploto patalpų.
„2018 m. centralizuotai valdomam administracinės paskirties valstybės turtui viršijus 50 proc., labiau apčiuopiama tapo iš centralizacijos laukta nauda. Tai rodo, kad valstybės nekilnojamojo turto valdymas juda teisinga kryptimi. Artimiausiu metu Turto bankas ne tik tęs centralizacijos procesą, bet ir įdiegs procesų bei klientų aptarnavimo standartus, kas dar labiau prisidės prie racionalesnio valstybės turto valdymo“, – teigia Mindaugas Sinkevičius, VĮ Turto banko generalinis direktorius.
VNT pardavimų sąrašas papildytas beveik 1 000 objektų
VĮ Turto bankas be administracinės paskirties VNT perima valstybės institucijų nereikalingą ir nenaudojamą visų paskirčių VNT. Siekiant optimizuoti VNT pardavimo procesus, 2017–2018 m. buvo supaprastintas menkaverčio turto pardavimo procesas (parduodant VNT naudojami e-aukcionai).
Pernai Vyriausybės sprendimais viešame aukcione parduodamo VNT sąrašas buvo papildytas rekordiniu skaičiumi – 893 naujais VNT objektais. Per pastaruosius trejus metus (2016–2018 m.) iš viso viešame aukcione parduodamo VNT sąrašas papildytas daugiau nei 1 850 objektų.
Per 2018 m. VĮ Turto bankas viešojo aukciono būdu pardavė 417 valstybei nereikalingo nekilnojamojo turto objektus. Tai leido valstybei sutaupyti daugiau nei 0,5 mln. eurų pastatų eksploatacijos sąnaudų ir gauti 8,2 mln. eurų pajamų už parduotą turtą. Iš viso nuo 2015 m. VĮ Turto bankas viešojo aukciono būdu pardavė apie 1 300 valstybei priklausiusių nekilnojamojo turto objektų už 56,3 mln. eurų.
Viešų aukcionų skaičius 2018 m. išaugo beveik 35 proc.
Išaugo ir viešųjų aukcionų skaičius: pernai organizuota 716 viešųjų aukcionų – tai beveik 35 proc. daugiau nei jų buvo organizuota 2017 m. (532 aukcionai). 2018 m. augo ir bendras sudarytų VNT pardavimų sandorių skaičius (202 sandoriai; 20 proc. daugiau nei 2017 m.) ir menkaverčio, t.y. mažos iki 10 tūkst. eurų vertės, VNT sandorių skaičius (97 sandoriai; 17 proc. daugiau nei 2017 m.).
Iš viso per ketverius metus (2015–2018 m.) suorganizuota 1846 aukcionų, o bendras sandorių skaičius siekė 746, iš jų problematiškiausio – iki 10 tūkst. eurų vertės – turto sandorių skaičius sudarė 310.
Pernai užbaigtų pardavimų sandorių vertė (8,2 mln. eurų), lyginant su pradinėmis VNT aukcionų pardavimo kainomis (7,8 mln. eurų), kurias nustato nepriklausomi turto vertintojai, buvo 5 proc. didesnė.
Pernai iš viso VNT sudarė daugiau kaip 28 tūkst. objektų
2018 m. iš viso VNT sudarė daugiau kaip 28 tūkst. objektų, kurių bendras plotas – 10,27 mln. kv. m. (1,1 proc. mažesnis nei 2017 m. ir 1,4 proc. mažesnis nei 2016 m.). 2018 m. turto likutinė vertė – 2,7 mlrd. eurų. Daugiausia valstybė turi mokslo (19 proc.) ir administracinės (18 proc.) VNT paskirties plotų. Gamybos ir sandėliavimo VNT sudaro 11 proc. viso VNT, gyvenamosios – taip pat 11 proc., gydymo – 10 proc.
Trejus metus iš eilės mažėja panaudos pagrindais perduoto VNT apimtys ne viešojo sektoriaus subjektams – 2018 m. sudarė 0,076 mln. kv. metrų (14,1 proc. mažiau nei 2017 m. ir 19,1 proc. mažiau nei 2016 m.). Išnuomotas VNT plotas – 0,30 mln. kv. metrų, o nuomos pajamos sudarė 5,72 mln. eurų.
Apie 2018 m. valstybės turto valdymo ataskaitą:
Ataskaitoje pateikiami duomenys apie valstybės nekilnojamojo turto (VNT) apimtis, jo išlaikymo sąnaudas, turto valdymo efektyvumo rodiklius ir jų palyginimą tarp institucijų, taip pat informacija apie VNT sandorius ir jų būklę bei nekilnojamojo turto panaudojimą.
Visą 2018 m. valstybės turto valdymo ataskaitą rasite čia.
Finansų ministerijos inf.