Cementai gali būti nauji, bet kristalinė hidroizoliacija – universali

Cementai gali būti nauji, bet kristalinė hidroizoliacija – universali

20240528 120512 rotated

Partnerio turinys

Dar neseniai rinkoje populiariausiu laikytas cementas CEM-I 42,5 pradėjo užleisti savo pozicijas, neatlaikydamas su CO₂ išskyrimu į aplinką siejamų aplinkosauginių reikalavimų. Tačiau kaip su naujai atsirandančiais cementų tipais CEM-II (P-LL) 42,5 N ir CEM-II (S-V) 42,5 R, modifikuojamais klintimis, opoka, šlaku ir kitais priedais, veikia hidroizoliaciniai priedai? 

Tyrė sąveiką su naujais cementų tipais

Betono kapiliaruose pradeda formuotis aktyvūs nanoeilės kristalai, kurie, reaguodami su kapiliaruose esančiu vandeniu, pradeda augti ir, užpildę visas mikroertmes, suformuoja tvarų ir vandeniui nelaidų betoną.

Šių metų pabaigoje Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaudamas su hidroizoliacinių medžiagų gamintojais UAB „SCHOMBURG Baltic“, paskelbė rezultatus tyrimų, kuriuose siekė įvertinti populiariausio kristalizuojančio hidroizoliacinio betono priedo – BETOCRETE-CP-360-WP – sąveiką su naujojo tipo cementais. „Tyrimus KTU Statybos ir Architektūros fakulteto Laboratorijų centre atlikome su trimis mums aktualiais cementais, – išvardija gamintojo atstovas Gytis Jonas Vitkus, – tai lietuviški cementai CEM-II (P-LL) 42,5 ir CEM III bei lenkiškas CEM II (S-V)“.

Siekdami įvertinti kristalinio priedo BETOCRETE-CP-360-WP gebėjimą užsandarinti betone atsirandančius plyšius, KTU mokslininkai ištyrė juo apdorotų betono bandinių gniuždymo stiprį, atsparumą šalčio ciklų kiekiui, tempiamąjį stiprį skeliant, vandens įsiskverbimo gylį slėgiui veikiant, chlorido jonų migracijos koeficientą bei, galų gale, patį betono plyšio užsivėrimą. „Įvertinome visus parametrus, kokie tik gali būti aktualūs pradedant dirbti su naujojo tipo cementais“, – teigia specialistas.

Rezultatai prognozuojamai nudžiugino

Ilgai negaišdami laiko detaliai aprašydami bandymus, pereikime tiesiai prie jų rezultatų:

1. Atlikus betono mišinių tyrimus, kurių sudėtys skyrėsi tik naudojamo cemento tipu, nustatyta, kad esant vienodoms maišymo sąlygoms ir identiškiems sudėtinių dalių kiekiams bei vienodam kristalinio priedo BETOCRETE-CP-360-WP kiekiui, didžiausias slankumas gautas sudėtyje CEM I – 60 mm, kas atitinka S2 slankumo klasę. CEM II (P-LL) ir CEM III sudėtyse slankumas sumažėjo iki 20 mm, o sudėtyje CEM II (S-V) iki 40 mm. 

2. Vertinant skirtingų betono mišinių tankius, jo tarpusavio pokytis nereikšmingas (apie 1 %), didžiausias įtraukto oro kiekis – 2,6 % – nustatytas sudėtyje CEM I, o mažiausias (1,6 %) atitinkamai sudėtyse CEM II (P-LL) ir CEM II (S-V). 

AD 4nXdfhAo6t7 PwPyGc0uOqx4oov0Qgo4XFEkPhpxI QV2 FQeg4W68bAK6bhMfN2BbECg9y8T3x6jmbbvlsQlYEDJdL5eHAfr 8Js8fW6N breXif4QLvgs OQE6FCxCPY2KLw 9fMScEF BdtyrEfwI?key=yNF3Gg3ZmJEjArnAEJnV8776
Kristalinio priedo suformuoti kristalai betoninio bloko apačioje, įtrūkimo vietoje.

3. Sukietėjusio betono sudėčių kietintų esant +20 °C ir +5 °C temperatūrai tankis praktiškai liko nepakitęs ir buvo apie 2370…2390 kg/m3. Gniuždymo stipris bandinius kietinant 56 paras esant +20 °C temperatūrai nustatytas didžiausias sudėtyje CEM II (S-V) – 55,5 MPa, o mažiausias sudėtyje CEM III – 49,0 MPa. Gniuždymo stiprio pokyčio tendencija panaši išliko ir bandinius kietinant +5 °C temperatūroje, tik čia žymiai mažesnis gniuždymo stipris lyginant su kitomis sudėtimis nustatytas sudėtyje CEM III/A – 35,8 MPa. 

4. Atlikus betono sudėčių tempiamojo stiprio skeliant (skėlimo) tyrimus, nustatyta, kad tiek prie +20 °C, tiek prie +5 °C temperatūros pokyčiai tarp sudėčių labai panašūs. Galima teigti, kad didžiausią skėlimo stiprį parodė sudėtis CEM II (S-V) – apie 4,72/4,57 MPa, o mažiausią stiprį CEM III/A – apie 4,51/4,24 MPa. 

5. Atlikus atsparumo šalčiui bandymus nustatyta, kad bandiniai, kietinti +20°C temperatūroje, didžiausią atsparumo šalčiui markę F150 pasiekė CEM I sudėtyje, visos kitos sudėtys pasiekė F100 atsparumo šalčiui markę. Labiausiai aptrupėjo ir daugiausiai iki 2 % masės neteko sudėtys CEM II (P LL) ir CEM II (S-V). Atitinkamai lyginant bandymo rezultatus tų sudėčių, kurios buvo iki šaldymo pradžios kietintos esant +5 °C temperatūroje, didžiausią atsparumo šalčiui markę F100 pasiekė sudėtys CEM I ir CEM II (P-LL), o likusios sudėtys CEM III ir CEM II (S-V) pasiekė F50 atsparumo šalčiui markę. Mažiausi masės nuostoliai fiksuoti sudėtyje CEM I – iki 1 % masės, o likusių sudėčių masės nuostoliai viršijo iki F100 viršijo 1,5 %.

6.  Vertinant vandens įsiskverbimo gylį veikiant 1,2 MPa slėgiui, nustatyta, kad esant +20 °C kietinimo temperatūrai labiausiai atspari vandens įsiskverbimui sudėtis CEM I – 5 mm, o mažiausiai atspari sudėtis CEM II (P-LL) – 9 mm. Esant +5 °C temperatūrai labiausiai atspari vandens įsiskverbimui taip pat sudėtis CEM I – 16 mm, o mažiausiai sudėtis CEM III/A – 24 mm. Pažymėtina, kad sudėtys, kurios neviršija 20 mm vandens įsiskverbimo ribos laikomos vandeniui nelaidžiomis pagal EN 12390-8 ir LST 1974.

AD 4nXfL0Uo4CBMPX AlIu78erV9EAt cp8 u K67IiHX32G3UPSofJ6dfRjIvLh8S2leSaxrtYWfxkJxZ2V7A dI RYQtyJOcheUaZWJXBNLT99sRCUdA4FsuPWnpZkPjFef0YwQjz0nhvCJVLaU8fyUCs?key=yNF3Gg3ZmJEjArnAEJnV8776
Sukietėjusio betono vandens įsiskverbimo gylio pokyčio rezultatai

7.  Vertinant sudėčių ilgaamžiškumą nustatant chloridų įsiskverbimo gylį ir migracijos koeficientą, nustatyta, kad labiausiai atspari esant +20 °C kietinimo temperatūrai yra CEM III/A sudėtis – 5,4 10–12 m²/s, o mažiausiai atspari CEM I – 14,7 10–12 m²/s. Esant +5 °C temperatūrai labiausiai atspari chloridų poveikiui taip pat sudėtis CEM III/A – 6,2 10–12 m²/s, o mažiausiai atspari CEM I – 28,6 10–12 m²/s. Atitinkamai reikia pažymėti, kad remiantis chloridų difuzijos klasifikatoriumi CEM I sudėtis laikytina vidutinio ar žemo atsparumo, o sudėtis CEM III/A – aukšto ar labai aukšto atsparumo. 

8. Vertinant skirtingų betono sudėčių atverto plyšio (0,4 ± 0,1 mm) užsivėrimo lygį po 56 parų kietėjimo +20 °C temperatūroje, labiausiai iki 90 % užsivėrė sudėtis CEM II (P-LL), mažiausiai iki 78,2 % užsivėrė sudėtis CEM III/A. Esant +5 °C kietėjimo temperatūrai labiausiai iki 77 % užsivėrė sudėties CEM I plyšys, o mažiausiai iki 55,8 % sudėties CEM III/A. 

„Ir tai tik nedidelė ataskaitos dalis, – pabrėžia G. J. Vitkus. – Su visa ja galima susipažinti su „SCHOMBURG Baltic“.“

Paskutinis bandymas – pats įdomiausias

„Buvo atliktas įdomus eksperimentas, – pasakoja UAB „SCHOMBURG Baltic“ vadovas, – kurio tikslas –įvertinti užsivėrusių plyšių atsparumą šalčio ciklams. Iki 20 ciklų plyšių pažeidimai buvo labai nežymūs, tačiau po 20 šalčio ciklų buvo pastebėti žymūs plyšių įtrūkimai. Greičiausiai betono  plyšys užsiverdavo CEM I ir CEM II (P-LL) sudėtyse, o esant +5 °C temperatūrai – CEM I ir CEM II (S-V) bei CEM II (P-LL).“

AD 4nXdxLR68ioRGICVzSTKC0LdW9Kj6mlOGe2MOdNpWfcl3El7n6W95eIfxqpmp71Qc5bbppfkyVFaHiphX8rjJ5Ltl54yR2 53k enWyrDQFKxqeTAL1 UYy12yGp0jiU9eR8L52vdolFNZ G33DJ ZoI?key=yNF3Gg3ZmJEjArnAEJnV8776
Sukietėjusio betono gniuždymo stiprio augimo dinamika esant skirtingoms aplinkos temperatūroms

G. J. Vitkaus teigimu, tyrimo rezultatai patikimai rodo, kad esant skirtingoms temperatūroms (ir +20 °C, ir +5 °C) naudojamas kristalinis priedas BETOCRETE-CP360-WP geba užtikrinti konstrukcijos ilgaamžiškumą ir ją apsaugoti nuo aplinkos poveikio net ir veikiant šalčiui, kadangi plyšių užsivėrimo sandarumas pažeidžiamas tik po 20 atsparumo šalčiui ciklų. „Remiantis literatūros duomenimis, – primena G. J. Vitkus, – paprastai yra laikoma, kad per vieną šaltąjį sezoną Lietuvoje gali būti apie 15 šalčio ciklų.“

Iš esmės jis linkęs manyti, kad BETOCRETE-CP360-WP su naujojo tipo cementais veikia lygiai taip pat gerai, kaip ir su iš rinkos pamažėli išeinančiu CEM-I 42,5. Iš pradžių jis veikia chemiškai, sumažindamas vandens absorbciją betono matricoje. Toliau betono kapiliaruose pradeda formuotis aktyvūs nanoeilės kristalai, kurie, reaguodami su kapiliaruose esančiu vandeniu, pradeda augti ir, užpildę visas mikroertmes, suformuoja tvarų ir vandeniui nelaidų betoną. „BETOCRETE CP-360-WP galima naudoti visiems betonams, kuriuose reikalinga ilgaamžė apsauga nuo vandens skverbimosi, – pabrėžia specialistas, – nepriklausomai nuo to, kokia medžiaga jie modifikuojami siekiant sumažinti CO₂ išskyrimą į aplinką.“

Temos: cementas, Gytis Jonas Vitkus, hidroizoliaciniai priedai, Schomburg Baltic

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai