Būsto paklausa rinkoje šiek tiek atslūgo, bet vis dar lieka pakankamai didelė, sako Lietuvos banko atstovas. Vis dėlto, pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, butų kainų augimo pagreitis išsikvėpė – jos per mėnesį pakyla tik po vieną procentą. Be to Lietuvoje, ypač Vilniuje, pastaruoju metu vis daugiau būsto įsigyja įmonės.
„Pardavimai šiek tiek atslūgo būsto rinkoje nuo tų pernykščių rekordinių aukštumų, bet kovą vis dar buvo didesni negu buvo prieš koronaviruso pandemiją kovą – tai reiškia, kad atslūgo, bet liko pakankamai aukštame lygyje“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį teigė J. Markevičius.
Sandorių mažiau, kainos auga lėčiau
Jo teigimu, dabar yra „šiek tiek neapibrėžtumo laikotarpis“ dėl Rusijos pradėjo karo Ukrainoje.
Pasak jo, sandorių Vilniuje sudaroma gerokai mažiau negu prieš metus.
„Dabar tų rezervacijų pirminėje rinkoje yra mažiau negu buvo įprastai prieš pandemiją. Priežastys dvi: karo baimės bei tai, kad neparduotų būstų pasiūla Vilniuje yra labai sumažėjusi – galima sakyti, nelabai daug bėra ką pirkti“, – aiškino J. Markevičius.
Jo teigimu, kainų augimas tebelieka didžiausias nuo 2007-2008 metų, tačiau šiemet jo tempas išsikvėpė.
„Kainų augimo pagreitis kažkiek išsikvėpė. Per mėnesį jos nebeauga 3 proc., kaip buvo 2021 metų pradžioje. Dabar paauga maždaug po procentą. Tai nemažai irgi“, – teigė LB atstovas.
Be kita ko, J. Markevičius įspėjo, kad esama būsto pervertinimo požymių.
„Kainoms jau pastaraisiais metais šiek tiek ūgtelėjus ima atitrūkti nuo fundamentalių veiksnių (…) Tai nėra ypatingai didelis atotrūkis, bet jis signalizuoja, kad būsto rinkoje yra kažkas ne taip. Tą patį signalizuoja ir įperkamumo rodiklis, kuris ilgus metus gerėjęs pandemijos metu ėmė blogėti – pirmą kartą nuo finansų krizės prieš 15 metų“, – aiškino J. Markevičius.
Pasak jo, nuomos rinkoje pastebimas didelis butų trūkumas. Dar labiau jį išryškino, kai dėl karo į Lietuvą ėmė plūsti pabėgėliai iš Ukrainos.
Kodėl įmonės perka vis daugiau būsto?
Lietuvoje, ypač Vilniuje, pastaruoju metu vis daugiau būsto įsigyjant įmonėms, Lietuvos bankas aiškinasi, kas lėmė tokį pokytį. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovas sako, kad tai galėjo lemti ir nuomai skirto NT fondų steigimas, ir kai kurių įmonių noras aprūpinti butais darbuotojus.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas mano, kad tokį procesą lėmė dvi priežastys: verslas turi laisvų pinigų ir investuoja – nusiperka būstą ir jį išnuomoja arba perka asmeniniam vartojimui.
„Juridiniai asmenys labai sparčiai pradėjo pirkti nekilnojamąjį turtą – ne komercinį, o gyvenamąjį“, – komitete trečiadienį sakė Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Pasak jo, pavyzdžiui, Vilniuje tokių sandorių padaugėjo iki 10 proc.: „Visoje Lietuvoje ne tiek daug, bet Vilniuje išskirtinai daug. Dabar aiškinamės, kas lėmė tokį paspartėjimą“.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad įmonių suaktyvėjimą būsto sandorių rinkoje lėmė aktyvi NT, skirto nuomai, fondų veikla. Be to, įmonės būstą perka savo darbuotojams.
„Juridiniai asmenys superka gyvenamosios paskirties objektus ir juos vėliau nuomoja – atsiranda tokia veiklos forma“, – komitete teigė jis.
Anot M. Statulevičiaus, tokia veikla Lietuvoje prasidėjo 2019-2020 metais: Ne tik stato verslas, bet ir perka. Dešimtimis ar net šimtais butų pirktų, jeigu jų būtų pasiūloje. Ir formuotų fondus“.
LNTPA prezidentas mano, kad ateityje tokių sandorių tik daugės, nes dabar juos stabdo menka būsto pasiūla
Šaltinis: BNS
