Top Baneris

BIOK laboratorija ir jos žaliasis kiemas

2022 rugsėjo 12 d.
Biok
Pasidalykite straipsniu

biok.lt

Vieta

Vilnius, Lietuva

Architektai

Architektai: Simonas Norkus, Kristina Šimkūnaitė, Gabrielė Liucija Ošikaitė, Viktorija Blažienė, Justina Radzevič – architektų biuras „2L Architects“

Landšafto architektė:

Eglė Kalvelė

Statybos metai

2020–2021

Įgyvendintas projektas

Lapkritį „BIOK LAB“ komandai buvo pristatyti jos naujieji namai – „2L architects“ projektuotas pastatas, kuriame telpa administracija, laboratorijos, gamybos ir sandėliavimo patalpos. Gamyklų, industrinių pastatų architektūra įprastai įsivaizduojama kaip utilitari ir lakoniška, bet apibūdinti šiai naujai vietai tokių epitetų tikrai neužtektų. Projektuojant išlaikyti aukšti ne tik funkciniai, bet ir estetiniai reikalavimai, o ypač didelis dėmesys skirtas darbuotojų patogumui.

Architektūrinė raiška ir natūralios medžiagos

Didžiausios Lietuvoje kosmetikos gamybos bendrovės „BIOK LAB“ iš kitų gamintojų išsiskiria ne tik joje kuriama produkcija, bet ir architektūrine raiška. Visai šalia Vilniaus esantis pastatas yra gana introvertiškas: pagrindinė lauko poilsio erdvė kurta ne triukšmingoje kelio link Panevėžio pusėje, o privačiame žaliajame kiemelyje, o fasadų architektūrinė išraiška – santūri.

Architektas Simonas Norkus pasakoja, kad pagrindinis tikslas buvo suformuoti ramų vertikalaus skaidymo fasadą su įtraukimu, pabrėžiančiu pagrindinį įėjimą į pastatą. Kadangi „BIOK LAB“ misija – gaminti natūralius kosmetikos produktus, tokia buvo pasirinkta ir eksterjero apdaila, fasade matomi natūralaus betono vertikalūs elementai ir medžio dailylentės.

Darbuotojų patogumas – prioritetas

Projektuojant išskirtinis dėmesys skirtas būsimiems darbuotojams – jų patogumas ir gerovė laikyti prioritetu ir buvo kuriami daugybe būdų. Pavyzdžiui, dėl didelių langų ir skaidrių pertvarų natūrali šviesa sklinda visu pastatu, o net ir būdami skirtingose patalpose žmonės gali susižvalgyti, jausti bendrystę. Kaip pasakoja architektė Kristina Šimkūnaitė, darbuotojų darbo ir poilsio patalpos projektuotos demokratiškos darbo kultūros principais – jos atviros, pereinamos. Poilsio ir bendrosios erdvės yra daugiafunkcės, jose galima ir dirbti, ir ilsėtis, organizuoti susibūrimus ar renginius. Užsakovų prašymu, pastato interjeras – šviesus, tad sienos ir atvirose darbo erdvėse matomos inžinerinės sistemos buvo dažomos šviesiomis spalvomis.

Žalioji pastato širdis

Pagrindinė pastato ašis – vidinis kiemelis ir jame jau augantis beržas. Šios privačios lauko erdvės landšafto architektė Elė Kalvelė pažymi, kad pirminė idėja buvo susijusi su žmogaus paliktos industrinės teritorijos, kurią pradeda įveikti gamta, vaizdiniu. „Tokios teritorijos apauga vijokliais, ten pasisėja kitų augalų. Vienas pirmųjų apleistose teritorijose išaugančių medžių yra beržas, todėl kuriant šią erdvę būtent jis ir buvo pasirinktas. Į tokią teritoriją koją įkėlęs žmogus ištrypia žolę, pasidaro takelius – šis vaizdinys atsispindi ir kiemelio dizaino sprendiniuose“, – pasakoja architektė. Aplink šią žaliąją erdvę sukasi darbuotojų patalpos ir jose verdantis gyvenimas, beržas yra matomas iš daugelio vidaus patalpų. Ten darbuotojai planuoja rinktis ir poilsio pertraukėlių.

Inžinerinių sistemų tvarumo principai

Ne mažiau svarbūs projektuojant buvo tvarumo aspektai – kaip jau minėta, pastato eksterjere naudota natūrali medienos apdaila, tačiau tuo neapsiribota – didelis dėmesys skirtas mikroklimato užtikrinimui, suprojektuotas grindinis šildymas žiemą, aktyvus vėsinimas vasarą. Siekta naudoti kuo mažiau dujų, todėl jos naudojamos tik gamyboje reikalingam karštam vandeniui paruošti (itin aukštai vandens temperatūrai pasiekti) ir pastatui šildyti bei vėdinti gilią žiemą. Tad pastato mikroklimatą kurianti sistema automatiškai persijungia iš „Samsung“ šilumos siurblių šildymo į dujinį tik esant žemai lauko temperatūrai. Iš suspausto oro kompresorinės atgaunama šiluma panaudojama buitinių patalpų karštam vandeniui ruošti. O gamybos procesų metu išsiskirianti šiluma atvėsinama fankoilais, vėsinimo proceso metu susidaranti šiluma perkeliama į technologines vandens talpyklas ir yra gamybos procese panaudojama antrą kartą (oro-vandens šilumos siurblio principu). Visos gamybos ir administracijos vėdinimo kameros (gamintojas „VTS“) pasirinktos su šilumos siurbliais, jie atvėsina orą vasarą, jį pašildo rudenį ir pavasarį (tokiu būdu žymiai sumažinamas dujų poreikis vėdinimo sistemoje esančiam orui pašildyti). Ant stogo numatyta saulės jėgainė, ji bus įrengiama etapais. Gauta elektros energija bus naudojama pastato administracijoje, gamyboje ir technologiniam karštam vandeniui ruošti, šitaip gamtinių dujų vartojimas bus dar labiau mažinamas.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video