Biofilinio dizaino sąvoka Lietuvoje ir pasaulyje skamba jau ne vieną dešimtmetį, bet ypač dabar tam skiriamas ypatingas dėmesys. Jeigu kažkada biofiliniai elementai biuruose ar moderniuose komerciniuose projektuose atrodė kaip išskirtinis dalykas, šiandien tokį dizainą vis drąsiau žmonės pritaiko net gyvenamosiose erdvėse. Nauji verslo centrai, komerciniai pastatai jau nebeįsivaizduojami be apželdintų stogų, augalų oazių pastato viduje ir netgi medžių. Tačiau kaip teisingai tai įgyvendinti?
Biofilinio dizaino taikymas paskatino žmonės atsigręžti į gamtą, įsileisti ją į savo namus ir darbo erdves. Būtent apie tai ir yra sąvoka „biofilija“, kurią pirmasis pasauliui pasiūlė psichologas Ericas Frommanas. Jis laikėsi pozicijos, kad žmogaus genetika yra susijusi su gamta ir ne veltui sakoma, kad gamta – mūsų namai. Maždaug XX a. devintame dešimtmetyje biofilinio dizaino idėją labai išpopuliarino Edwardas O. Wilsonas. Vis plačiau pradėta kalbėti, kad gamta yra neatsiejama žmogaus dalis, todėl ji mus taip veikia.
Apie ką kalba biofilinis dizainas?
- Tvarumas. Šiandien biofilinis dizainas nėra tik teorija, tai plačiai praktikoje taikomi principai, kurie padeda ne tik kurti žmogui natūraliai patrauklesnes erdves ir pastatus, bet ir saugoti aplinką. Daugybė biofilinio dizaino elementų prisideda prie tvaresnių sprendimų, CO2 išlakų mažinimo ir atsinaujinančių išteklių kūrimo.
- Gera savijauta. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus savijautą gerina laikas, praleistas gamtoje. Todėl biofilinis dizainas svarbus kuriant ergonomiškus namus, viešuosius pastatus, ugdymo įstaigas.
- Žmogaus ir gamtos ryšys. Dažnai sakoma, kad gyvename technologijų amžiuje, o kartu su modernizacijos procesais žmogus kėlėsi iš gamtos į miestą, kuriame žaliųjų erdvių taip pat mažėjo. Todėl biofilinis dizainas skatina įsileisti daugiau gamtos į savo kasdienybę, darbo erdvę ir gyventi turint aplinkoje kuo daugiau natūralios gamtos elementų.
- Gamtos saugojimas. Biofilinio dizaino teorija kartu skatina puoselėti vietinę gamtą ir vietovės, kurioje esame, augalus ir gyvūnus. Taigi biofilija yra ne tik apželdinimas, bet ir bičių aviliai ant pastatų stogų, prieskonių ir daržovių auginimas miestų erdvėse.
- Socialinė lygybė. Tarp vienu svarbiausių kriterijų, kuriuos turi atitikti biofilinis dizainas, yra ir tai, jog jis turi sukurti socialinę lygybę, kad įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonės atpažintų gamtos elementus ir galėtų jausti jų naudą.
Biofilinis dizainas architektūroje – ne tik žalieji augalai ir medžiai. Šiandien tai ir lytėjimas, gėlių aromatas, paukščių čiulbėjimas, medžių šlamėjimas ir dar daugiau. Gamtos pojūtis kuriamas pritaikant daug skirtingų elementų ir sprendimų.
- Natūrali šviesa. Tą pasiekti padeda vitrininiai langai, atvertos stogo erdvės.
- Bendrosios erdvės. Jose lengva judėti, jaučiamės mažiau suvaržyti. Kuo daugiau bendrų erdvių, tuo labiau gerėja socialinės sąlygos, vystosi tvari bendruomenės aplinka.
- Vandens elementai. Tai gali būti fontanai, srovenantys vandens šaltinėliai, dirbtinai suformuoti upeliai, akvariumai.
- Medienos elementai. Mediena biofiliniame dizaine naudojama tiek baldų gamybai, tiek kaip statybos ir apdailos medžiaga.
- Natūralios medžiagos. Akmuo, metalas ir kitos natūralios medžiagos padeda jaustis arčiau gamtos.
- Skirtingi grindų aukščiai. Tokie sprendimai, taikomi projektuojant Montessori mokyklas, skatina kūrybiškumą ir padeda vengti monotonijos, kuria skirtingą erdvių dinamiką vienoje patalpoje.
- Vizualinis ryšys su gamta. Taikomi architektūriniai sprendimai padeda priartinti interjero erdves prie gamtos ir lauko erdvių.
- Vertikalūs augalų elementai. Kone vizitine biofilinio dizaino kortele tapę elementai, kurie šiandien vis dar labai plačiai naudojami tiek interjeruose, tiek pastatų fasaduose.
- Triukšmą izoliuojantys elementai. Apsauga nuo triukšmo padeda susikaupti ir apsaugo nuo streso bei triukšmo taršos.
- Figūrinis, kreivalinijinis dizainas. Tokie elementai atkartoja natūralias gamtoje sutinkamas linijas.
- Taktilinio ryšio su gamta elementai. Augalai, kuriuos galima liesti, padeda sukurti artimą ryšį su gamta ir atsipalaiduoti.
Paprasti patarimai, kaip biofilinį dizainą kiekvienas gali pritaikyti savo namų interjere
Kauno ąžuolyno biblioteka kuria skaitytojų ryšį su gamta
Vieta: Kaunas, Lietuva
Metai: 1987
Rekonstrukcijos metai: 2023
Pastato modernizacijos architektai: Raimundas Labutis, Ramūnas Grubinskas, Laura Amankavičiūtė
Plotas: 13 795,64 kv. m
Nuotraukos: Norbert Tukaj
Praėjusių metų pabaigoje duris po atnaujinimo atvėrusi ąžuolyne įsikūrusi Kauno apskrities viešoji biblioteka šiandien laikoma viena moderniausių, o gal ir pačia moderniausia biblioteka Europoje. Čia plačiai pritaikytos ir biofilinio dizaino idėjos.
Bibliotekoje įrengtas nedidelis parkelis su gyvais medžiais ir augalais, taip įgyvendinant tiesioginio ryšio su gamta kriterijų. Tam, kad skaitytojai pajustų dar stipresnį ryšį su aplinka, viduje pasirinkti natūralūs atspalviai, apdailai naudoti medžio elementai. Bibliotekos patalpose užtikrinta natūrali šviesa. Biofiliniam dizainui būdingas ryšio su gamta principas įgyvendintas įrengus per keturis aukštus besitęsiančią vitriną, per kurią kiekviename aukšte esantys skaitytojai mato ąžuolyną.
Išskirtinė biblioteka iš arčiau.
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje skaitytojus stebina parkas patalpų viduje, Norbert Tukaj nuotr.
Biofilinio dizaino principai individualiems namams
Vieta: Kožinjampara, Indija
Plotas: 102 kv. m
Architektai: „Earthscape Studio“
Metai: 2023
Nuotraukos: Syam Sreesylam
Per pasaulį vilnijant biofilinio dizaino bangai, ši tendencija vis dažniau pastebima ir tarp privačių projektų. Nors ši praktika kiek įprastesnė šilto klimato šalyse, tam tikras idėjas, kaip integraciją į reljefą, tūrio formavimą, galima pritaikyti bet kurio regiono projektams. Štai Indijoje architektūros studijos „Earthscape Studio“ kurtuose namuose gamta įleista į žmogaus gyvenamąsias erdves.
Pastato formą padiktavo reljefas. Išskirtinis projektas gimė žmonėms įsigijus sklypą su mišku ir daugybe kokosų, mangų, muskatų riešutų medžių. Savininkai jų kirsti nenorėjo, todėl architektai čia sukūrė gyvenamąją vietą, pritaikytą prie natūralios aplinkos. Namo forma sukurta pagal medžių padėtį interpretuojant būgno formą. Tarp dviejų tokių skliautų suformuotas kiemas su nedideliu vandens telkiniu, o sklypas išliko skirtingų aukščių. Įrengti vitrininiai langai užtikrina, kad į patalpas patektų dienos šviesa. Namuose panaudota daugybė perdirbtų medžiagų, tokių kaip molinės plytos, karkaso atramos, medžiagos stogo dangai. Baldams ir durims panaudotos medienos atliekos iš vietinės kilmės medžių.
Indijoje sukurtas privataus namo projektas, ištrynęs ribą tarp namų ir gamtos, Syam Sreesylam nuotr.
„Valgomi fasadai“, pagyvinę didmiesčio biurą
Vieta: Hošiminas, Vietnamas
Plotas: 1386 kv. m
Metai: 2022
Architektai: „VTN Architects“
Nuotraukos: Hiroyuki Oki
Kuriant naują biurų pastatą Vietname siekta atliepti žalios spalvos trūkumą šiuolaikinio žmogaus gyvenime ir sukurti pasipriešinimą didėjančiai oro taršai. Naujas pastatas turėjo išsiskirti iš tų, kurie kuriami miestuose, praradusiuose ryšį su gamta, siekta sugrąžinti miestui žaliąsias erdves.
Namų ūkininkavimas mieste. Pastatui pasirinktas vertikalus apželdinimas, vienas dažniausiai pritaikomų biofilinio dizaino principų. Visame fasade panaudota daugybė vazonų su vietiniais augalais. Visi vazonai yra mobilūs, tad gali būti keičiami vietomis, atnaujinami. Daugiausia juose sodinami valgomi augalai: daržovės, prieskoniai, žolelės ir netgi vaismedžiai. Taip visame pastate sukuriamas sveikas mikroklimatas, nes augalai filtruoja tiesioginius saulės spindulius ir valo orą, o kartu užtikrina vėsinimą. Visi augalai laistomi surinktu lietaus vandeniu. Pastato konstrukcija – iš betono ir plieninių atramų. Skaičiuojama, kad, pritaikius tokius sprendimus, kasmet čia surenkama daugiau kaip viena tona derliaus.
Ūkininkavimo mieste biuras Vietname, Hiroyuki Oki nuotr.
Daugiaaukštis „Ascent“ nuvainikavo medinį Norvegijos dangoraižį
Vieta: Viskonsinas, JAV
Architektai: „Korb + Associates Architects“
Metai: 2022
Plotas: 14 500 kv. m.
Nuotraukos: dezeen.com nuotr.
2022 m. baigtas statyti 86,6 m aukščio daugiaaukštis Viskonsine atėmė aukščiausio medinio pastato titulą, kuriuo iki tol džiaugėsi 85,4 m aukščio dangoraižis „Mjøstårnet“ Norvegijoje.
Biofilinio dizaino filosofija. Čia didžiausias dėmesys skirtas natūralioms medžiagoms. Statybose betonas naudotas tik pastato pagrindui, o visa likusi konstrukcija sukurta iš CLT (kryžminės laminuotos medienos) ir klijuotosios medienos. Medis, kaip biofilinio dizaino išraiška, pasak projektuotojų, pritaikytas visur, kur įmanoma.
Išteklių taupymas. Pastato apatinėje dalyje – komercinės patalpos, o viršutiniuose 19 aukštų – gyvenamieji apartamentai, kur nuo grindų iki lubų vitrininiai langai įrengti tam, kad pastate būtų kuo daugiau natūralios šviesos. Skaičiuojama, kad pasirinkta statybų technika sutrumpino projekto įgyvendinimą bent trimis ar net keturiais mėnesiais, o panaudoti tvaresni sprendimai leido sutaupyti tiek CO2, kiek jo per metus į aplinką išmeta 2400 automobilių.
25 aukštų daugiaaukštis „Ascent“ iš medinių konstrukcijų JAV, dezeen.com nuotr.
Biofilinio dizaino koncepcijos viešbutis Londone
Vieta: Londonas, Didžioji Britanija
Architektai: „Allford Hall Monaghan Morris“ ir „Studio Moren“
Interjero dizainas: „G.A Group“ ir „SH Hotels & Resorts“
Metai: 2023
Nuotraukos: Milo Brown
Tarptautinis viešbučių tinklas „1 Hotels“ pirmenybę teikia biofilinio dizaino principams, kad galėtų savo svečiams pasiūlyti aukščiausios klasės sveikatingumo viešnagę. Kaip ir visi tinklo viešbučiai, taip ir naujasis, neseniai Londone atidarytas „1 Hotel Mayfair“, siekia ištrinti ribas tarp pastato ir jo aplinkos. Viešbutis atitinka BREEAM standartus, nors duris atvėrė sename „Holiday Inn“ pastate.
Biofilinio dizaino filosofiją puoselėjančio tinklo „1 Hotels“ viešbutis Londone, booking.com nuotr.
Augalų gausa ir žaliosios erdvės. Pastatas atnaujintas taip, kad atsivertų vaizdas į šalimais esantį parką su medžiais ir žalia veja. Aplink pastatą iš viso auga apie 200 šioms vietovėms būdingų augalų rūšių arba per 1300 vienetų augalų, krūmų ir medžių. Kiekviename numeryje ieškota, kaip suteikti svečiams galimybę labiau pajusti gamtą: vienur buvimu lauke galima mėgautis erdvioje terasoje, kitur ant langų sumontuoti veidrodžiai, kad kambariuose būtų kuo daugiau natūralios šviesos.
Medžiagomis pabrėžtas konteksto išskirtinumas. Pastato fasado sienos apželdintos vertikaliomis augalų juostomis, o viešbučio vestibiulyje – įspūdingas sietynas iš samanų. Registratūros stalui panaudotas 200 metų ąžuolo kelmas iš Sasekso, o šalia ir vietinių amatininkų sukurta akmeninė siena.
Individualus namas kokybiškam gyvenimui Lenkijoje
Vieta: Čenstakava, Lenkija
Architektai: Klaudia Korzonek-Kowalska, „LIBRA Architekci“
Projektavimo metai: 2021
Plotas: 470 kv. m.
Nuotraukos: libraarchitekci.pl
Kaimyninėje Lenkijoje prieš kelerius metus suprojektuotas individualus biofilinis pastatas, skirtas naudoti kaip vasarnamis. Tai projektas keturių asmenų šeimai, gyvenančiai dideliame mieste. Šiame name taikomi biofilinio dizaino principai, todėl, norint sukurti jaukią, atpalaiduojančią vietą, naudotos tik natūralios spalvos, primenančios smėlį, vandenį, uolas, orą, augmeniją.
Gyvenimas stebint gamtą. Artimam ryšiui su aplinkine gamta sukurti sumontuoti vitrininiai langai nuo grindų iki lubų, per kuriuos matyti besikeičiantys metų laikai. Visą pastatą juosia medinė terasa, o vienoje jos dalyje palikta ir iš vidaus matyti čia auganti pušis. Lauko fasadui pasirinktas akmuo. Mažaaukštė statyba leido pastatui dar labiau įsilieti į aplinką.
Privatus biofilinio dizaino vasarnamis Lenkijoje, libraarchitekci.pl nuotr.
Kaip keisis biofilinis dizainas? Naujausios tendencijos
Akivaizdu, biofilinio dizaino elementų architektūroje matysime vis dažniau. Tiek naujausi, tiek dar tik planuojami projektai rodo, kokios biofilinio dizaino tendencijos bus populiarios artimiausiu metu. Ir tai nebus tik atskiri elementai – vis daugiau projektų siekia perteikti biofilinio dizaino filosofiją ne atskiruose sprendimuose, o bendroje projekto koncepcijoje.
- Biologinė įvairovė. Vis dažniau matysime, kaip skatinama biologinė įvairovė, projektuose atkreipiant dėmesį į vietinius augalus ir gyvūnus.
- Mažiau ribų. Lauko ir išorės erdvės kuriamos taip, tarsi persipintų ir susilietų, tarsi išnyktų ribos tarp pastatų. Taip kuriamas dar glaudesnis žmogaus ryšys su gamta ir skatinama daugiau laiko praleisti gryname ore.
- Technologijos. Biofilinis dizainas tampa vis modernesnis, integruojamos pažangiausios technologijos, o tai atspindi naujųjų technologijų ir gamtos sintezę bei pusiausvyrą.
- Ne tik pastatams. Naujausios tendencijos rodo, kad biofilinis dizainas vis plačiau taikomas ne tik pastatams, bet ir viešosioms erdvėms. Štai Australijoje jau beveik prieš dešimtmetį startavo programa, skatinanti pritaikyti biofilinio dizaino filosofiją apželdinant gatves, taip kovojant su miesto tarša ir kuriant miestiečiams geresnės savijautos perspektyvas. Tam tikra šios tendencijos išraiška ne vienerius metus stebima ir Vilniuje, čia kasmet kuriasi vis daugiau viešųjų miesto daržų, o pernai prie Centrinės universalinės parduotuvės buvo sukurtas gėlynas-daržas, kuriuo bandoma parodyti, kad mieste žaliąsias vietas galima panaudoti daug efektyviau nei tik vejai įrengti.
Vienas populiariausių biofilinio dizaino elementų – stogų apželdinimas.
Straipsnis paskelbtas „Statyba ir architektūra“ 2024 m. vasaros numeryje.
