Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių „Naresta“ per 9 mėnesius baigė statyti „Northway“ įmonių grupei priklausančios įmonės „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ logistikos centrą. Projektas įgyvendintas biotechnologijų miestelyje „Bio City“ ir yra jau antras bendras „Naresta“ bei „Northway“ grupės etapas, skirtas gyvybės mokslų infrastruktūros plėtrai Lietuvoje.
„Per devynis mėnesius pastatytas logistikos centras žymi dar vieną reikšmingą etapą plečiant mūsų biotechnologijų miestelio „Bio City“ infrastruktūrą ir kuriant sąlygas tolimesnei plėtrai“, – teigia „Northway“ įmonių grupės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis.
Statybos darbai baigti per 9 mėnesius: A++ logistikos centras
1,7 tūkst. kv. m ploto A++ energinės klasės logistikos centrą „Naresta“ statyti pradėjo praėjusių metų vasarį, o statybų darbai baigti lapkritį. Bendrovės vadovo Tado Grincevičiaus teigimu, projektą išbandė ne tik techniniai sprendiniai, bet ir oro sąlygos: nuo -15 laipsnių šalčio žiemą iki išskirtinai lietingos vasaros.
Nepaisant to, statybos buvo užbaigtos laiku, o darbų organizavimą užtikrino komandos patirtis bei projektų valdymo sprendimai.
„Nors dviaukštis pastatas formaliai priskiriamas sandėliavimo paskirties objektams, jo funkcija yra kur kas platesnė. Čia įrengta biuro erdvė, preciziškai suplanuota sandėliavimo zona ir aukštos – ISO-8 – švaros klasės patalpos su laminarinio oro srauto zonomis, viršslėgio sprendiniais bei kontroliniu šliuzu. Tai – sudėtingas, kelių technologinių lygių kompleksas, kuriam reikalingas itin tikslus projektavimas ir nepriekaištinga statybos kokybė“, – sako T. Grincevičius.
ISO-8 švaros klasės patalpos – sudėtingiausia projekto dalis
ISO-8 švaros klasės patalpos tapo viena iš jautriausių ir techniškai sudėtingiausių logistikos centro dalių. Tokiose erdvėse turi būti palaikoma itin švari ir stabili aplinka, todėl griežtai kontroliuojamas ore sklandančių dalelių kiekis, valdomas oro judėjimas ir palaikomas viršslėgis.
Be to, švaros zonoms keliami aukšti reikalavimai konstrukcijoms ir apdailai: visos sienos, lubos bei paviršiai turi būti hermetiški, lengvai valomi ir nekaupiantys dulkių.
Dėl šių kriterijų statybos procesas tapo daug jautresnis smulkmenoms – kiekviena jungtis, siūlė ir paviršius turėjo būti įrengti itin tiksliai, kad patalpos atitiktų standartų reikalavimus.
„Bio City“ architektūra: fasadas su lamelių apdaila
Pasak „Naresta“ vadovo, projektas išsiskiria ne tik technologiniu sudėtingumu, bet ir architektūriniais sprendimais.
„Projektas išsiskiria ne tik savo funkcionalumu, bet ir dizainu: kaip ir visi „Bio City“ kuriami statiniai, logistikos centras taip pat turi unikalų fasadą su lamelių apdaila. Tai, jog kiekvienas pastatas – net ir logistikos centras – turi būti estetiški ir puošiantys aplinką, yra svarbi „Northway“ grupės pridėtinė vertė miestui“, – sako T. Grincevičius.
Antras bendras „Naresta“ ir „Northway“ grupės projektas „Bio City“ teritorijoje
Tai jau antrasis „Naresta“ projektas kartu su „Northway“ įmonių grupe. Anksčiau bendrovė įgyvendino pirmojo Baltijos šalyse Genų terapijos centro statybas. Šis objektas taip pat yra vienas svarbių „Bio City“ plėtros etapų ir įsikūręs Gulbinų rajone.
Tęstinis bendradarbiavimas rodo nuoseklią strategiją, kurioje logistikos, tyrimų ir gamybos infrastruktūra vystoma kaip viena sistema.
VCIIP ir „Northtown Vilnius“: kuriama inovacijų pramonės parko ekosistema
Pastatas iškilo Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP), kurį vysto viešoji įstaiga „Northtown Vilnius“. Šio parko vizija – sutelkti aukštųjų technologijų įmones prioritetinėje valstybei gyvybės mokslų srityje ir suteikti joms modernią infrastruktūrą, pritaikytą moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai.
Pasak „Northtown Vilnius“ vadovo dr. Gedimino Pauliukevičiaus, Lietuvos gyvybės mokslų sektorius jau dabar turi stiprų potencialą, tačiau tolesnei plėtrai būtini kryptingi infrastruktūros sprendimai.
„Tokių industrijos lyderių kaip „Northway Biotech“ plėtra VCIIP labai gražiai papildo inovacijų pramonės parko ekosistemą, kurioje mokslo ir verslo sinergija labai svarbi. Tokie projektai padeda skatinti industrijos raidą, inovacijų kūrimą ir diegimą, į Vilnių atkreipia tarptautinės mokslo ir verslo bendruomenės dėmesį“, – teigia dr. G. Pauliukevičius.
Beveik 20 įmonių planuoja įsikurti VCIIP teritorijoje
Pasak dr. G. Pauliukevičiaus, VCIIP teritorijoje jau dabar veikia ne viena aukštųjų technologijų įmonė, o artimiausiu metu įsikūrimą čia planuoja baigti dar beveik 20 kompanijų. Didžioji jų dalis veikia gyvybės mokslų srityje.
„O kuriantis tokiems industrijos lyderiams kaip „Northway Biotech“ turime labai realią galimybę Vilniui tapti svarbiu gyvybės mokslų industrijos centru visame regione“, – sako jis.
Lietuvos biotechnologijų sektorius pastaraisiais metais auga sparčiai, o tokie infrastruktūros projektai sudaro sąlygas tolimesniam šios srities verslų vystymuisi. Aukštųjų technologijų įmonių koncentracija bei bendradarbiavimas su mokslo institucijomis išlieka vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių, galinčių stiprinti Lietuvos pozicijas regione.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai.
