Užsienio šalių patirtis rodo, kad įdiegus BIM investicijos pradeda atsipirkti po metų“ , – komentavo M. Ivanavičius.

Ko labiausiai trūksta, kad įvyktų BIM technologijų proveržis? Specialisto įsitikinimu – užsakovų supratimo ir tolerancijos: „Jei užsakovas priekaištaus dėl ilgesnių terminų, projektuotojas paprasčiausiai atsisakys BIM ir darbą baigs naudodamasis senaisiais metodais. O juk užsakovas gauna ne tik 3D modelį, bet ir kokybiškesnį statybos ar pastato eksploatacijos procesą. Žinoma, jei jis objektą stato tam, kad vėliau parduotų, ateitis jam nelabai rūpi – tokiu atveju svarbu kuo greičiau įgyvendinti projektą.“

Projektuotojai, kurie savo darbe naudoja BIM technologijas, teigia pašnekovas, džiaugiasi efektyvesniu darbu, sklandžiau sprendžiamomis problemomis, taip pat rečiau pasitaikančiomis užsakovų ar rangovų pretenzijomis, kaltinimais.

M. Ivanavičius prisiminė nesenas diskusijas, kai užsakovai klausdavo, kokią naudą jiems teikia trimatis modelis.

„Kadangi trūksta gerųjų pavyzdžių, kuriuose atsiskleistų BIM technologijų vertė užsakovui, natūraliai kyla klausimų, ar verta investuoti į trimatį informacinį modelį, jei projektavimo darbai užtruks, o naudą dar reikia suvokti “, – svarstė „Sweco Lietuva“ atstovas.

Skaitmeniniai modeliai, anot pašnekovo, ypač naudingi toms įmonėms, kurios turi daug nekilnojamojo turto, mat pastatams eksploatuoti ar rekonstruoti pakaktų mažesnės komandos. Ieškant tam tikros informacijos nebereikėtų perskaityti kelių šimtų puslapių projekto dokumentacijos: techninio ir darbo projekto, išpildomosios dokumentacijos, gaminių deklaracijų, statybos darbų žurnalų. Visa informacija gali būti pateikiama 3D modelyje: konkretūs gaminiai, tam tikros jų charakteristikos, gaminių tiekėjai, dokumentai ir pan.

Viešųjų pirkimų procesas skaidrės?

M. Ivanavičius gali pateikti ne vieną pavyzdį, kai organizuojant viešuosius pirkimus užsakovas pateikia reikalavimą įgyvendinant projektą pasitelkti BIM technologijas, tačiau nepatikslina, kokia informacija jam reikalinga, kokiais failais turėtų būti apsikeičiama ir pan.

„Užsakovas gauna trimatį modelį, kuriame nėra jokios jam išties vertingos informacijos – atributinės informacijos, susikirtimų ir pan. Jeigu projektuotojams prireikė ne vienų metų suvokti, kaip naudojamos BIM programos, kas su kuo dera, iš kur užsakovas gali žinoti, kas tas 3D modelis? Jis pasako šventą dalyką „duok man BIM“, net nesusimąstydamas, kokia informacija bus reikalinga ateityje ir kam ji bus naudojama, galiausiai, kad toks BIM modelis gali ir nesuteikti jokios pridėtinės vertės. Viešuosiuose pirkimuose labai svarbi kuo tikslesnė projektavimo užduotis – tik tuomet galima skelbti konkursą, nors analogiški poreikiai yra reikalingi ir privačiuose pirkimuose“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ specialistas nelinkęs pritarti teiginiui, kad BIM technologijos yra geriausias sprendimas įgyvendinant tik didelius projektus. „Apčiuopiama nauda gaunama projektuojant įvairaus masto projektus. Tiesiog nedideliuose projektuose lengviau suvaldyti visas grandis ir paprasčiau išsiversti su dvimačiu modeliu, nors pradėjusieji dirbti su trimačiais modeliais retai kada grįžta prie dvimačių“, – teigė pašnekovas.

M. Ivanavičius pripažino, kad šiuo metu BIM taikymas – pavienių įmonių iniciatyva, todėl trūksta iki galo įgyvendintų projektų.