Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) studentai kartu su kolegomis BIM technologiją pritaikė apleisto pastato Dauguose, Alytaus rajone, projektui. Studentai, prieš pradėdami projektuoti, susitarė su statinio šeimininke ir apžiūrėjo šiuo metu stovintį pastatą. Norint toliau plėtoti projektą, reikėjo apsispręsti – griauti apleistą pastato dalį ir statyti naują ar renovuoti esamą. Komanda nutarė rinktis pirmąjį būdą.

Projektą įgyvendino palaipsniui

Senajame pastate buvo įsikūręs restoranas su klubu, kuris duris užvėrė prieš dešimtmetį, nuo to laiko didelė dalis pastato apleista. Užduotis buvo atgaivinti miestelio centre stovintį statinį.

„Apsisprendę pradėjome dėlioti architektūrines idėjas, iškart tardamiesi su konstruktoriais, kad vėliau reikėtų kuo mažiau kardinalių pakeitimų. Turėdami aiškų planą, pradėjome „statyti“ pastatą 3D aplinkoje su BIM programomis – tokiu būdu pirmasis etapas įgyvendintas per pirmą mėnesį. Vėliau, turint aiškius architektūrinius sprendinius, buvo atliekami visi kiti projekto etapai. Ten, kur reikėdavo, architektūriniai sprendimai, atsižvelgiant į specifiškus kiekvieno etapo poreikius, vis keisdavosi. Dauguma projektavimo etapų buvo atlikti BIM aplinkoje, todėl viso proceso metu buvo paprasta keistis informacija, nesudėtinga atskiras sistemas sujungti į vieną ar greitai rasti ir pataisyti klaidas“, – sakė KTU SAF studentas Lukas Mikulskas.

Studentų idėja, anot L. Mikulsko, buvo sukurti dviejų aiškiai tarpusavyje išsiskiriančių dalių statinį – senojo pastato dalies, kurią paliekame, ir naujojo, kurį projektuojame. Senoji dalis nedera aplinkoje, naujoji maksimaliai susilieja su aplinka, kontekstu.

L. Mikulsko teigimu, pats projektas buvo įdomus dėl savo vietos ir ekonominio aspekto. Suprojektuotas pastatas yra arti pagrindinių kelių, šalia Alytaus miesto, įspūdingos gamtos apsuptyje, dėl to jis ne tik teoriškai, bet ir praktiškai turėtų puikių perspektyvų kaip poilsio centras, tai taip pat lėmė ir keletą techninių sprendimų bei pastato funkcijų.

Poilsio centro (restoranas, svečių namai, renginių erdvė, SPA zona) funkciją studentai sugalvojo patys, atsižvelgdami į projekto lokaciją ir supančią gamtą. Pastato šeimininkai taip pat teigė turėję planų prieš dešimtmetį eiti panašiu keliu.

Projekto funkcija būtų panaši į kitus tokio pobūdžio objektus Birštone ar Druskininkuose, tik gerokai mažesnio mastelio, dėl ko ir poilsis būtų gerokai ramesnis ir privatesnis.

„Norėjome, kad pastatas kiek įmanoma harmoningiau atrodytų erdvėje, priešingai nei dabar ten esantis, su aplinka nederantis statinys. Projektavome į žemę įkastą pastatą, kuris nuo gatvės lygio būtų maksimaliai žemas ir neužstotų įspūdingo kraštovaizdžio. Tokiems sprendimams įgyvendinti ir iš karto įvertinti, kokį efektą tai duos, labai padeda naujosios technologijos. Sumodeliavus tikslų esamos situacijos modelį, galima daug geriau suprasti, kaip būsimas statinys derės prie esamų pastatų, kuriuos galima išsikelti šalia projektuojamo pastato. Kaip ir keisti aplinką keičiant projektą ir iš karto matyti rezultatą, šešėlius ir poveikį visam aplinkos kontekstui. O ateityje visa tai turėtų veikti dar geriau ir paprasčiau“, – aiškino būsimasis architektas.

Komandos dydis įtakos rezultatui neturėjo

KTU studento įsitikinimu, jau dabar kuriami tikslūs miestų 3D modeliai ateityje suteiks naujų galimybių. „Bus galima pamatyti, kokį šešėlį jūsų projektuojamam pastatui mes kaimynystėje projektuojami kiti statiniai, kaip jie atrodys. Tai bus ypač naudinga projektuojant statinius sparčiai augančiuose miestų rajonuose, kur aktualu ne tik esamas kontekstas, bet ir būsimas. Be abejonės, BIM yra statybų ateitis, tačiau visos technologijos turi būti naudojamos atsakingai ir tam, kad palengvintų darbą, padarytų jį kokybiškesnį, o ne tam, kad kas nors tiesiog gražiai atrodytų ar sukurtų modernumo iliuziją. Tada tai taps kasdienybe, o ne prabanga.“

Studentų projektas buvo kuriamas studijų metu jungtinio projekto modulyje, kuriame šiemet dalyvavo 121 studentas iš 7 valstybių, atstovavęs 6 skirtingoms disciplinoms: architektūros, statybinių konstrukcijų, statybinių technologijų, statybinių medžiagų, pastatų inžinerinių sistemų ir atsinaujinančios energetikos. Pasak studentų, darbas tokioje skirtingoje grupėje iš pradžių buvo iššūkis.

„Vienas didžiausių iššūkių buvo laiko planavimas, nes kiekvienas darbo etapas – architektūrinė dalis, konstrukcijos ir taip toliau – turėjo būti atliktas laiku ir tam tikru eiliškumu, nes be vienos dalies negalėjo būti pabaigiama ar atliekama kita. Bet komunikaciją labai palengvino daugumos komandos narių gebėjimas naudotis BIM programomis ir galimybė visus pakeitimus ar pasiūlymus pateikti realiu laiku visiems suprantamu ir vizualiu būdu“, – pasakojo architektūrą studijuojantis L. Mikulskas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 gegužė.