Anot V. Juocevičiaus, svarbu ir tai, kad medžiagų tiekimą į statybų aikštelę galima valdyti.

„Didžiausi nuostoliai projektuose patiriami dėl to, kad kas nors ko nors laiku nepateikė, kad dėl to kuris nors darbininkas padarė mažiau darbo. Ir nepadarė ne todėl, kad yra blogas darbininkas, o todėl, kad tiesiog neturėjo kokio nors varžtelio – nepagaminto ar neatvežto. Dėl tokių dalykų ilgėja projekto trukmė ir atitinkamai didėja sąnaudos“, – komentavo specialistas.

Tai tik vienas argumentų atremiant teiginį, kad BIM naudojimas reikalauja didesnių laiko sąnaudų. Tai nepelnyti kaltinimai, tvirtina V. Juocevičius – daugybės projektų patirtis rodo, kad nors braižant trimatį modelį daugiau sugaištama projektavimo stadijoje, į priekį išsiveržiama statybos metu: tuomet pradedama taupyti dėl laiku išgaudytų projektų neatitikimų, dėl tinkamai kitai grandžiai perduotos informacijos, dėl to, kad, pavyzdžiui, nereikia perversti kelių tūkstančių puslapių ieškant vieno susitikimo protokolo.

Tradicinio projektavimo šalininkai tvirtina, kad dėl BIM išsamumo tenka atidėlioti statybų pradžią ir taip gaišti laiką – esą BIM protokolas reikalauja detaliai išpildyti projektą.

V. Juocevičius su tuo nesutinka: „Specialistai patvirtins, kad yra atskiros BIM stadijos. Pirmoji – koncepcinė stadija, kai sudėliojamas tik tūris. Tik čia jis ne turi būti toks, kad patiktų užsakovui, bet turi turėti matmenis, nes modelis toliau bus naudojamas kaip užduotis konstruktoriui. Toliau projektas turi būti detalizuojamas prieš pradedant atskirą konstruktyvo etapą. Taigi pastato idėjos pristatymo metu nereikia braižyti rankenos.“

Kiekvienam sprendiniui – savas laikas

Stokojantiesiems BIM patirties įprastai būna sunku apsibrėžti, kokio išsamumo turi būti statinio informaciniame modelyje pateikiama informacija. V. Juocevičius paaiškino, kad susivokti padeda projekto planas: „Jei projektuojame viešbutį, bet dar nežinome, iš kokių medžiagų jį statysime, tai ir neverta bandyti skaičiuoti sąnaudas joms įsigyti. Negalima koncepcijos dalyje reikalauti tokio detalumo kaip techniniame projekte. Jei nežinoma, iš kokio gamintojo bus perkamos medžiagos, tai nesvarbu, ar tai bus 2D, ar 3D projektas, braižydami detales tik gaišime laiką, nes kito tiekėjo sprendimai viską pakeis.“

Kitas dalykas – BIM reikalauja didelio projektuotojų profesionalumo.

„BIM siūlo labai daug prielaidų, daug pasirinkimų, reikia žinoti, kaip sumodeliuoti, kad gautum atsakymą, pagal kurį suprastum, ar gerai, ar blogai dirba konstrukcija. Be žmogaus patirties neapsieisime. Nereikėtų galvoti, kad nusipirkus programą užteks turėti technikos specialistą, kuris spaudys mygtukus. Čia kaip automatizuotos staklės, kurios leidžia efektyviau atlikti tam tikrus procesus, bet ruošinį ar prototipą vis vien tenka pasidaryti“, – sakė V. Juocevičius.

Pirmųjų BIM naudotojų skundai dėl ne visada geranoriškai šią naujovę vertinančių rangovų, kurie jaučiasi priversti mokytis neva nereikalingų dalykų, tai yra naudotis neįprastais įrankiais, yra natūralus dalykas, mano Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius.„Požiūris priklauso nuo įpročių. Sunku perimti naują dalyką, vis dėlto rinka keičiasi. Bent jau nebesakoma, kad statybų proceso skaitmeninimas yra nesąmonė. Rinkos dalyviai kalbasi, vadinasi, reikia neprarasti entuziazmo ir dirbti toliau.