Konferencijas ar seminarus, pastaraisiais metais surengtus siekiant įkvėpti statybų proceso skaitmeninimo procesus, būtų sunku suskaičiuoti. Statybų sektoriaus įmonės raginamos patikėti pasaulio patirtimi, kuri rodo, kad technologinės naujovės, susijusios su statinio informaciniu modeliavimu (BIM), leidžia pasiekti aukštesnį statybų proceso efektyvumo ir kokybės lygį. Vis dėlto Lietuvoje dar nėra nė vieno projekto, 100 procentų įgyvendinto BIM aplinkoje.

Permainas stabdo šykštumas ir domėjimosi stoka

Šalies įmonės nelinkusios pulti reformuoti statybų procesą stačia galva. Priešingai – išbandyti BIM galimybes neretai stengiamasi vengiant papildomų išlaidų, taupant žmogiškuosius resursus, o tai ir neleidžia realiai įvertinti šios naujovės potencialą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius Virgaudas Juocevičius nesistebi tokia įvykių eiga: „Taip yra dėl taupymo kiekvienoje biudžeto eilutėje, neatsižvelgiant į eilučių tarpusavio sąveiką ir jų svorį galutiniam projekto biudžeto rezultatui. Todėl labai dažnai tikimasi sutaupyti pasirenkant mažiausią kainą pateikusius projektuotojus, kurie pigiai teikdami paslaugas neturi lėšų legaliai programinei projektavimo įrangai įsigyti.

Projektavimo darbai priklausomai nuo projekto dydžio statybos biudžete sudaro nuo 5 iki 10 proc., tačiau projektavimo paslaugų kokybė, projektuotojų kompetencija ir patirtis daro didelę įtaką galutiniam biudžetui. Jeigu projektavimo sąnaudos sumažinamos 1 proc. projektavimo paslaugų teikėjų kompetencijos sąskaita, faktinės projekto įgyvendinimo išlaidos išauga ne mažiau kaip 10 proc., tai yra projektavimo kainos ir įtakos projekto sąnaudoms padidėjimo santykis būna daugiau kaip 10.

Taigi tikintis sutaupyti iki 2,5 proc. samdant nepakankamai kvalifikuotus, pigius projektuotojus, įgyvendinant projektą ne tik prarandami tie sutaupytieji 2,5 proc., bet ir galutinės projekto išlaidos padidėja papildomai 25 proc.“

V. Juocevičius įsitikinęs – kad ir kiek bus kalbama apie skaitmeninę statybą, statinio informacinį modeliavimą, niekas nepasikeis, kol netaps kitokia verslo kultūra, kol nebus vertinamas žinių turintis žmogus, kol jam bus mokama galima mažiausia kaina, nesistengiant skatinti kūrybiškumo ir naujų sprendimų paieškos. Todėl ir toliau klestės nukopijuoto projektavimo bei darbų atlikimo kultūra.

„Daug gerų konstruktorių, projektuotojų nebenori dirbti Lietuvoje, nes jiems čia neatlyginama nei materialiai, nei moraliai, – sakė Civilinės inžinerijos mokslo centro vadovas. – Neatlyginama, nes užsakovas neįvertina, kad sumokėjęs 20 tūkst. eurų gali išlošti dešimtkart tiek. Todėl projektuotojui sumokama 10 tūkst. eurų ir prarandama galimybė sutaupyti. Juk vos vienos perdangos sąskaita galima sutaupyti tiek, kad atsipirktų metinės 15–25 tūkst. eurų programinės BIM įrangos išlaidos, jeigu dirba kvalifikuotas projektuotojas, kuris ne tik moka modeliuoti, bet ir yra patyręs, kūrybingas, gali pateikti keletą sprendimų, turinčių įtakos konstrukcijų kokybei bei jų tarnavimo ciklo vertei, moka tai vertinti. O nekvalifikuotas projektuotojas dėl žinių stokos stengiasi apsidrausti keletą kartų padidindamas medžiagų sąnaudas. Toks požiūris šiandien labai dažnas tarp šabloninius sprendinius parduodančių projektuotojų.“

Startinis buksavimas negadina finišo

Kartais juokaujama – statinio informacinis modeliavimas nepatinka rangovams, nes ši naujovė neleidžia užsimesti medžiagoms: suskaičiuoti čia galima kiekvieną laido, vamzdžio metrą ar alkūnę, kiekvieną plytą.