Kas galėtų paskatinti Lietuvos statybos sektorių labiau naudotis naujovėmis, vis labiau skaitmeninti? Dažna įmonė supranta statinių informacinio modeliavimo (BIM) taikymo naudą, tačiau toli gražu ne visos šiandien turi finansinių ir žmogiškųjų resursų pasitelkti šią priemonę savo darbui. Taigi savanoriškumo principas procesą gali smarkiai užvilkinti. Tai gal galima priversti statybininkus naudoti BIM?

Trūksta teisinės bazės

Lietuvos statybininkų asociacija yra pateikusi siūlymus, pagal kuriuos visi nuo 1,5 mln. eurų sąmatos vertės projektai turėtų būti atliekami 3D formatu. Taip pat žadama inicijuoti, kad ateityje viešųjų pirkimų procedūrose būtų įteisintas reikalavimas, jog ne tik statant, bet ir modernizuojant pastatus būtų taikomas BIM metodas.

Aplinkos ministerijos Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis statybininkų siūlymus vertina teigiamai, juos reikėtų įgyvendinti. Tokių pavyzdžių yra ne vienoje Vakarų šalyje. Tačiau įgyvendinant tokius siūlymus reikėtų labai gerai pasiruošti.

„Kyla nemažai klausimų, kaip turėtų būti vykdomas statinio informacinis modeliavimas: ar jo metu surinkta informacija bus naudinga valstybės informaciniams registrams, kaip tą informaciją bus galima panaudoti, ar ją dar reikės papildomai apdoroti. Neatsakius į šiuos klausimus, žvelgiant iš valstybės pusės, būtų neracionalu taikyti tokius reikalavimus“, – sakė D. Čergelis.

Skaitmeninės statybos specialistas, bendrovės „Sweco Lietuva“ BIM technologijų vadovas Dainius Gudavičius Lietuvos statybininkų asociacijos siūlymus vertina nevienareikšmiškai.

„Į sektoriaus pažangą žiūrime teigiamai ir palaikome pokytį, ilgainiui padėsiantį išspręsti egzistuojančias problemas, kurias labai sunku ar kai kuriais atvejais neįmanoma išspręsti esamomis sąlygomis“, – sakė D. Gudavičius.

Anot jo, labai svarbu užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų pagrįsti gerąja praktika, įvertinti ir parengti pagal vietos kontekstą. Taip pat labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų pusių poreikius, o pastarosios aktyviai įsitrauktų į šių reikalavimų kūrimą ir vertinimą. Labai svarbu, kad būtų įvertinta įtaka esamoms sistemoms.

„Parašyti ir sugalvoti reikalavimus yra viena, tačiau tam paruošti ir suderinti infrastruktūrą darbų požiūriu yra sudėtinga ir kompleksiška užduotis. Todėl labai nesinorėtų, kad būtų iškelti reikalavimai, po to tvarkoma sistema, taip sukuriant ne efektyvinimo, o priešingą efektą: papildomus darbus, informaciją, neparuoštą ateičiai, kuri neaišku, kur ir kaip laikoma, neaktualią ir pan. Svarbu užtikrinti kokybišką perėjimą“, – teigė BIM specialistas.

[su_quote cite=”Dainius ČERGELIS”]Kyla nemažai klausimų, kaip turėtų būti vykdomas statinio informacinis modeliavimas: ar jo metu surinkta informacija bus naudinga valstybės informaciniams registrams, kaip tą informaciją bus galima panaudoti, ar ją dar reikės papildomai apdoroti.[/su_quote]

Aplinkos ministerijos atstovas D. Čergelis tvirtino, kad ministerija žino, ką reikėtų padaryti, kad pastatų informacinio modeliavimo taikymas duotų maksimalią naudą. Pirmiausia derėtų sukurti statinio informacinio modeliavimo dokumentų sistemą, kurioje būtų apibrėžti visi procesai, būtų nustatyta, už ką yra atsakingas valstybės sektorius, už ką – kitos projekto įgyvendinimo grandys, baigiant projekto įgyvendinimo komanda. Būtų aišku, kas ką turėtų daryti, kokia informacija turėtų būti kaupiama, kaip ji turėtų būti panaudojama ir perduodama.

Kitas labai svarbus klausimas – nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus sukūrimas. Kad BIM informacija būtų visiems suprantama, ji turi būti sukoduota pagal vieningas taisykles. Taip pat reikalinga, kad informaciją būtų galima pirkti automatizuotai.

„Šie klausimai yra esminiai, ir jų neišsprendus taikyti BIM didesnės apimties projektuose bus galima, bet nebus gauta maksimali nauda. BIM privalumais tokiu atveju būtų galima pasinaudoti tik labai nedidele dalimi“, – įsitikinęs D. Čergelis.

Taikant BIM didesnės apimties projektuose reikėtų koreguoti ir Viešųjų pirkimų taisykles. Užsakovas, D. Čergelio nuomone, turėtų labai aiškiai žinoti, kaip turėtų formuluoti užduotis, kaip turėtų būti pateiktas statinio informacinio modeliavimo produktas. Todėl Viešųjų pirkimų taisyklėse turi būti numatytos rekomendacijos, sukurtos standartinių sutarčių formos. Spęsti šiuos klausimus ketina Aplinkos ministerija. O statinio informacinio modeliavimo dokumentų sistemos ir nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus sukūrimo klausimai yra įtraukti į Vyriausybės programą.

Kokia turi būti projekto vertė?

Aplinkos ministerijos specialistas dvejojo ir dėl siūlymo apibrėžti projekto vertę, nuo kurios turi būti taikomas BIM.

„Nepasakyta argumentų, kodėl informacinis statinio modeliavimas turi būti taikomas projekto vertei pasiekus pusantro milijono. O gal rytoj bus persigalvota ir suma sumažinta iki milijono? Reikės dar padiskutuoti su pasiūlymo autoriais, kuo jie grindžia įvardytą sumą. Mums kol kas tikrai neaišku. Žinoma, suma bet kuriuo atveju turėtų būti įvardijama, tik reikia vadovautis objektyviais kriterijais, viską pagrįsti ir priimti sprendimą“, – sakė D. Čergelis.

Siūlymuose minima, kad BIM didesnės vertės projektuose turi būti taikomas ne tik naujos statybos projektuose, bet ir atliekant renovacijos darbus. Čia irgi susiduriame su klausimu apie projekto vertę. Gal renovuojamus namus užtektų apšiltinti ir padidinti jų energinio naudingumo klasę? Ar tikrai reikia papildomai investuoti į skaitmeninimo procesus?

„Nemanau, kad tai būtų tikslinga. Žinoma, sukaupta informacija gali būti naudinga turto valdymo procesams, bet ta informacija nebūtų sukaupta veltui – ar už tai bus norinčiųjų mokėti? Kitas klausimas – o kaip su individualiaisiais namais? Juk ir čia yra didelės vertės projektų, tačiau suvokiame, kad BIM čia gali būti nenaudingas. Yra tam tikra riba, kurią reikia labai aiškiai apibrėžti pasiremiant statistiniais stebėjimais, pagrįsti tyrimais“, – kalbėjo D. Čergelis.

[su_quote cite=”Dainius GUDAVIČIUS”]BIM yra ne viena technologija, o jų kombinacijos. Tokia ir yra BIM esmė. BIM taikymas renovuojamuose ar rekonstruojamuose statiniuose yra labiausiai naudą duodantis dalykas, jei tinkamai paruošiamas procesas ir naudojamos tinkamos technologijos. Neabejoju, kad ateityje visi projektai bus rengiami tik naudojant išmaniąsias technologijas.[/su_quote]

Bendrovės „Sweco Lietuva“ BIM technologijų vadovas D. Gudavičius pabrėžė, kad labai svarbu apibrėžti žodį „vertė“. Tačiau jei ji didelė, tuomet nesvarbu, ar tai individualusis namas, ar kultūros paveldo objektas – pastatas yra kuo nors ypatingas, dėl to reikalingas didesnis tikslumas, aukštesnė projekto kokybė. Vadinasi, nustatyti projekto vertę, nuo kurios turi būti taikomas BIM – tikrai tikslinga.

„Pažiūrėkime, pavyzdžiui, į renovuojamus pastatus, ar čia tikslinga taikyti skaitmeninį modeliavimą. BIM yra ne viena technologija, o jų kombinacijos. Tokia ir yra BIM esmė. BIM taikymas renovuojamuose ar rekonstruojamuose statiniuose yra labiausiai naudą duodantis dalykas, jei tinkamai paruošiamas procesas ir naudojamos tinkamos technologijos. Neabejoju, kad ateityje visi projektai bus rengiami tik naudojant išmaniąsias technologijas. Tačiau šiandien vis dar svarbi projekto vertė – jei mažos vertės projekte bus naudojamos didelės vertės technologijos, tokios kaip 3D skenavimas ir esamos situacijos modeliavimas be apibrėžtų gairių, nekreipiant dėmesio į išliekamąją tos informacijos vertę ir vėlesnio panaudojimo potencialą, galima išleisti labai daug pinigų ir gauti naudą, kuri neatpirks tos technologijos panaudojimo“, – paaiškino D. Gudavičius.

Kritika ne visuomet pagrįsta

Privatusis sektorius dėl nevykstančių arba vangiai vykstančių pokyčių dažniausiai kaltina viešąjį sektorių, kitaip tariant – valdžią. Kalbant apie BIM taikymą, statybų sektoriaus skaitmeninimą, Lietuvos statybininkų asociacija yra paleidusi labai daug kritikos strėlių į Aplinkos ministeriją, kitas atsakingas valdžios institucijas.

Į šį pastebėjimą D. Čergelis atsakė, kad valstybės institucijos tikrai yra nemažai nuveikusios skaitmeninant statybos procesus. Anot jo, buvo prisiimti labai konkretūs įsipareigojimai ir atlikti labai konkretūs darbai. O dabartinė Vyriausybė yra įsipareigojusi sukurti skaitmeninimui reikiamą infrastruktūrą.

Yra šalių, kuriose valstybė labai mažai kišasi į skaitmeninimo procesams reikalingos infrastruktūros sukūrimą. Antai Suomijoje šventai laikomasi, kad tuo pasirūpinti turi tik privatusis sektorius – ar savais pinigais, ar pasinaudojant Europos Sąjungos parama.

Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje, labiau taikomas privačiojo ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo modelis. Tokiu keliu greičiausiai bus žengta ir Lietuvoje, bet konkrečių sprendimų dar nėra priimtų, tik parodyta politinė valia, kad statybų sektorių reikia skaitmeninti.

Vien entuziazmo neužtenka

Nors Lietuvoje jau kelintus metus kalbama apie BIM, rodomi užsienio pavyzdžiai, pas mus šios technologijos lėtai stumiasi į priekį. Ko mums trūksta?

D. Gudavičiaus manymu, įvedant pokyčius tokiose kompleksinėse srityse kaip viso sektoriaus sistemos pokyčiai, ypač sunku numatyti galimus iššūkius. Šiandien vyksta diskusija tarp suinteresuotųjų, jų labai daug, ir pokyčiai planuojami dideli – nuo teisinės bazės sutvarkymo iki institucijų IT infrastruktūros paruošimo skaitmeninti. Tiriama, kaip tuos pokyčius įgyvendinti kokybiškai, kaip sudėlioti prioritetus.

„Visa ši veikla vyksta rengiant atskirus susitikimus, viešai nematoma, todėl gali susidaryti įspūdis, kad viskas vyksta labai lėtai. Kai kurie procesai yra tikrai lėti, pavyzdžiui, reglamentavimo keitimas, veiklų finansavimas ir kiti. Žiūrint į kaimynus gali susidaryti įspūdis, kad jie viską padarė staiga ir be didelių sunkumų. Tačiau ne taip viskas paprasta kaip atrodo. Kai kurios šalys iš tiesų susitvarkė labai greitai, tačiau tam buvo tinkamos sąlygos, paruošiamieji darbai vyko daugybę metų, buvo atliekami tyrimai, vykdomi demonstraciniai projektai, universitetai ruošė specialistus. Dėl atitinkamos ekonominės ir teisinės aplinkos verslas galėjo laisvai įdiegti naujoves savo procesuose“, – pasakojo D. Gudavičius.

Jo teigimu, mūsų šalyje visi šie procesai vyksta dabar ir vienu metu. Todėl norisi tikėti, kad mes tapsime sparčiausiai šiuos pokyčius įdiegusi šalis, į viską pažvelgusi kompleksiškai.

Nors specialistas žvelgia pozityviai ir mato daug šviesių spalvų, yra ir neigiamų aspektų. Pirmiausia – vis dar nėra oficialiai deleguotos institucijos, kuri tvarkytų skaitmeninimo procesą ir būtų atsakinga už šiuos klausimus. Todėl ir diskusijos gali baigtis vien diskusijomis arba neprognozuojamu rezultatu. Antra, kartu su deleguota institucija turi būti ir resursai. Vien grupė entuziastų didelio pokyčio nepadarys, reikia profesionalų komandos, dirbančios šiais klausimais nuolatos, kasdien. Čia turėtų būti prioritetas.

Paklaustas, o kokią patirtį dirbant su BIM yra sukaupusi „Sweco Lietuva“ motininė kompanija Švedijoje, D. Gudavičius paaiškino, kad daugiadisciplinei, daugiakultūrei ir didžiulei organizacijai yra labai svarbi projektų kokybė, sukuriama vertė klientui. Norint išpildyti užsakovo poreikius, pasitelkiamos įvairios rinkoje egzistuojančios ir net neegzistuojančios technologijos: nuo informacijos surinkimo dronais, 3D skeneriais, proceso koordinavimo išmaniosiomis programinėmis įrangomis iki rezultato pateikimo užsakovui 3D akiniais, virtualios realybės technologija CAVE (angl. cave automatic virtual environment), debesijos sistemose.

„Patirties sukaupta tikrai daug. Šiandien tenka susidurti su projektais, kuriuose pradedami naudoti dirbtinio intelekto, savaiminio mokymosi technologijos ar net sužaidybinimo (angl. gamification) principai. Inžinerinio projektavimo veikla išgyvena skaitmeninės revoliucijos etapą. Ateitis jau yra šiandien“, – sakė BIM specialistas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 2.