Tęsdami mokslinius tyrimus Kelių tyrimo instituto specialistai atliko asfalto ir betono dangos taikymo greitojo eismo gatvei rekonstruoti sustambintą ekonominį vertinimą. Skaičiavimams buvo pasirinkta Vilniaus miesto greitojo eismo gatvės (Savanorių pr.) 100 metrų ilgio atkarpos rekonstrukcija ir priežiūra 35 metams. Esama asfalto danga yra degradavusi, susidėvėjusi, joje dėl temperatūros svyravimų atsirado plyšių – susidarė 50–70 milimetrų gylio provėžų. Projektinė apkrova buvo apskaičiuota 35 metų eksploataciniam laikotarpiui įvertinant perspektyvinį sunkiojo transporto eismo intensyvumo kitimą. Nustatyta, kad projektinė rekonstruojamos atkarpos dangos konstrukcijos klasė turėtų būti SV. Ekonominio vertinimo metu buvo lyginami trijų sluoksnių asfalto dangos, kurios bendras storis – 28 centimetrai, ir vieno 26 centimetrų storio betono dangos, kurioje kas 5 metrus įrengiamos skersinės susitraukimo ir kas 30 metrų – skersinės išsiplėtimo siūlės, variantai.
Rekonstravimo išlaidos buvo vertinamos pagal tris kriterijus: paruošiamuosius darbus, dangos įrengimą ir remonto darbus 35 metų eksploataciniam laikotarpiui. Asfalto dangos remontas numatytas 15, 23 ir 29 eksploatavimo metais. Betono dangos remontas – 20 ir 30 eksploatavimo metais.
Tyrimo metu nustatyta, kad betono dangos 35 metų eksploatacijos laikotarpiui remonto darbų sąnaudos yra net 80 proc. mažesnės už asfalto dangos to paties periodo remonto darbų sąnaudas. Bendrosios išlaidos 100 metrų ilgio ir 12 metrų pločio (3 eismo juostų) dangos rekonstrukcijai betono danga yra 37 proc. (479 745,26 Lt) mažesnės nei asfalto dangos (758 915,51 Lt). Atsižvelgiant į išlaidas eksploatavimo metu, tinkamai įrengta ir prižiūrėta betono danga gali būti ekonomiškai labai patraukli.
Senkantys naftos ištekliai lemia naftos produktų kainos kilimą. Ekonomistų teigimu, ateityje ji turėtų ir toliau didėti. Todėl labai svarbu ieškoti alternatyvių sprendinių ir būdų siekiant mažinti sąnaudas kelių tiesybai, tačiau tiesiant ir kuriant novatorišką, saugų, tvarų bei ekonomišką kelią. Betono danga tam tikrais atvejais gali būti efektyvesnė už asfalto ir naudotina keliams bei gatvėms. Juolab kad taip būtų skatinama pasitelkti valstybės vidaus išteklius.
Apibendrinant galima teigti, kad betono dangos taikymo Lietuvos automobilių keliams ir gatvėms modelis turi būti pagrįstas gerąja kitų šalių patirtimi ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros principais.
