Taikytina sunkiojo transporto eismui
Austrijos mokslininkas Giunteris Breyeris teigia, kad, sunkiojo transporto eismui siekiant > 8000 automobilių per parą, betono danga yra vienareikšmiškai pranašesnė už asfalto ir ją naudoti ekonomiškai naudingiau. Sunkiojo transporto eismui kintant 5000÷8000 automobilių per parą, reikia atlikti ekonominio efektyvumo skaičiavimus. Kai danga veikiama ypatingąja apkrova (esant transporto priemonių stabdymui, greitėjimui, statinėms apkrovoms, lėtaeigiam ir (arba) nepertraukiamam sunkiojo transporto srautui), betono danga gali būti efektyvi ir esant mažesniems eismo srautams.
Betono danga dažniausiai naudojama įrengiant aerodromų, krantinių ir sandėliavimo aikštelių dangas. Taip pat ji įrengiama magistraliniuose keliuose ir greitojo eismo gatvėse, kur fiksuojamas didelis sunkiojo transporto eismo intensyvumas, apkrautose gatvių sankryžų zonose ir visuomeninio transporto eismo juostose.
Daugiausia betono dangos keliuose įrengta Kinijoje – apie 2460 tūkst. kilometrų, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 130,4 tūkst. kilometrų, Rusijoje – 8,1 tūkst. kilometrų. Betono danga plačiai naudojama ir Europoje: Belgijoje (apie 25,5 tūkst. kilometrų), Vokietijoje (apie 5,5 tūkst. kilometrų). Pastaruoju metu ji dažnai naudojama Lenkijos bei Čekijos kelių tiesyboje.
Taikymas Lietuvoje
Lietuvoje betono dangos įrengta vos 72,5 kilometro, ir tai nesudaro nė 1 proc. kelių tinklo. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena betono danga buvo pradėta kloti 1975 metais. Kelias atidarytas 1987-aisiais, taigi skaičiuojami 26-i jo eksploatavimo metai. Nors važiuoti šiuo keliu nėra komfortabilu dėl padidėjusių tarpų deformacinėse siūlėse, plastinių deformacijų dangoje nėra. Šiame kelyje betono danga nepasiteisino dėl galimo netinkamo įrengimo bei priežiūros ir suformavo prieštaringą nuomonę apie betono dangą.
Lietuvoje betono danga naudojama ne tik keliams. Prieš 30–40 metų ji buvo įrengta dalyje Vilniaus oro uosto kilimo–tūpimo tako ir Šiaulių karinio oro uosto kilimo–tūpimo take. Surenkamų betono plokščių danga naudota Kauno aerodromo kilimo–tūpimo takui ir peronui įrengti. Taip pat reikėtų pasidžiaugti, kad 2010 metais Lietuvos kelių tiesybos įmonės, taikydamos klotuvo slenkamaisiais klojiniais technologiją, sėkmingai įrengė betono dangą Šiaulių aerodromo orlaivių stovėjimo vietose. Čia buvo panaudota šiuolaikinė technologija įrengiant skersines ir išilgines deformacines siūles.
Skirtingos technologijos
Priklausomai nuo įrengimo ir armavimo skiriami keturi pagrindiniai betono dangos tipai:
• Sujungtų betono plokščių danga – iš nearmuoto betono, kuris kietėdamas skersine kryptimi supjaustomas į 3,5÷6,0 metrų ilgio plokštes, jos sujungiamos specialiais strypais (įdėklais). Danga taisyklingos formos stačiakampiais pjaustoma siekiant išvengti neprognozuojamų plyšių atsiradimo;
• Sujungtų gelžbetonio plokščių dan-
ga – iš armuoto betono 10–15 metrų ilgio plokščių, sujungtų inkariniais strypais ir įdėklais. Šio tipo danga gali būti įrengiama iš surenkamų elementų, pagamintų gamykloje arba kelyje;
• Nepertraukiamai armuota betono danga – iš armuoto per visą ilgį betono, kurio galuose (kito tipo dangos sandūroje) arba prie kitų statinių (pastatų, tiltų, viadukų ir pan.) armatūra yra užinkaruojama. Šio tipo danga klojama objekte prieš tai surinkus armatūros tinklą. Dangoje nėra deformacinių siūlių, nes kietėjant betonui natūraliai susiformavę mikroplyšiai standžiai sujungiami armatūros tinklu;
• Dispersiškai armuota betono danga – iš metalinėmis fibromis patobulinto betono. Klojama taip, kaip ir sujungtų betono plokščių danga – kietėdama supjaustoma į plokštes, kurių sukibimą pagerina fibros. Naudojama nedidelio eismo intensyvumo keliams.
Dažniausiai klojama sujungtų betono plokščių danga, nes ją įrengti yra ekonomiškiausia ir užima mažiausiai laiko.
Norint kontroliuoti betono dangoje vykstančius susitraukimo (kietėjant betonui) ir plokščių išsiplėtimo bei susitraukimo (keičiantis aplinkos temperatūrai) įtempimus, turi būti įrengiamos deformacinės skersinės ir išilginės siūlės (2 pav.). Betonui pasiekus norminį stiprumą ir sukietėjus, deformacinės siūlės turi būti užsandarinamos bitumine mastika arba specialiu silikonu. Atstumai tarp siūlių priklauso nuo betono dangos sluoksnio storio ir pagrindo sluoksnių bei žemės sankasos stiprumo, tačiau dažniausiai atstumas būna 5 metrų.
Šiuolaikinė sujungtų betono plokščių danga įrengiama klotuvais slenkančių klojinių principu. Klojama betono danga tankinama giluminiais vibratoriais, jos tekstūra formuojama prie klotuvo galo prikabinta lyginamąja mente. Paklotą dangą būtina apsaugoti nuo per greito išdžiūvimo ir per didelio drėgmės (lietaus) poveikio. Pradėjus betonui kietėti, ne vėliau kaip po
2 dienų nuo paklojimo dangoje turi būti išpjaunamos deformacinės siūlės. Betonui pasiekus norminį stiprį, jos užsandarinamos.
Remiasi tyrimų rezultatais
Siekiant nustatyti, ar Lietuvoje gaminamas betonas gali būti naudojamas kelių tiesyboje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto akredituotoje Automobilių kelių mokslo laboratorijoje buvo atlikti betono stiprio gniuždant bandymai. Laboratorijoje buvo bandomi skirtingų gamintojų ir stiprumo klasių įvairių objektų statybos metu pagaminti kontroliniai betono bandiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje gaminamo betono stipris gniuždant skiriasi priklausomai nuo gamintojo gamybos proceso. Norint naudoti betoną kelių tiesyboje ir siekiant užtikrinti betono dangos homogeniškumą, rekomenduojama atidžiai tikrinti betono produkcijos kokybę ir atitinkamai reguliuoti gamybos procesą.
